Jaunieji Meno mokyklos muzikantai įgyvendina svajones

Kovo 27 d. kultūros ir pramogų centre Šilutės meno mokyklos muzikantai, jų šeimų nariai ir mokytojai surengė koncertą „Pamario vaikai – Tėvynei Lietuvai“. Šeštajame  šeimų ansamblių koncerte dalyvavo apie 50 atlikėjų. Vakaro metu buvo demonstruojami Dailės skyriaus mokinių ir tėvelių, lankančių suaugusiųjų grupę, piešiniai. Projekto sumanytojos – mokytojos Žydrė Adomaitienė ir Liuda Kašėtienė.

Giminių kvartetas: kanklėmis groja sesės Augustė ir Fausta Račaitės, pusseserė Aistė Čeponytė, pusbrolis Kasparas Šilgalis groja violončele.

Vakaro svečias

Renginio vedėja mokytoja metodininkė Žydrė Adomaitienė pasidžiaugė, kad koncerte, skirtame Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, dalyvauja tiek daug muzikantų. Koncerte dalyvavo ir Šilutės meno mokyklos absolventas Kasparas Mikužis, vėliau mokęsis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje (Justo Dvariono klasėje), o šiuo metu gilina žinias Londono Henry Purcell muzikos mokykloje. Kasparas fortepijonu grojo su broliuku Joriu, kurį muzikos taip pat moko mokytoja ekspertė Liuda Kašėtienė. Vėliau į sceną buvo pakviesta vaikinų mama Asta, kuri taip pat lanko Meno mokyklos dailės skyrių  ir kartu su Joriu piešia.

Ž. Adomaitienė pasidžiaugė, kad menas ir muzika Lietuvoje klesti, kad tėveliai ne tik leidžia vaikučius mokytis meno ar muzikos, bet ir patys piešia bei muzikuoja su savo atžalomis namuose. Ž. Adomaitienė pranešė, kad vakaro koncerte pasirodys 22 šeimų ansambliai, beveik 50 atlikėjų.

Grojo broliai ir sesutės

Koncertą pradėjusius brolius Mikužius keitė sesutės Eva ir Meda Stonytės, grojusios fortepijonu ir kanklėmis (mokytojos L. Kašėtienė, A. Alšauskienė).

Fortepijonu grojo Saulė Norvaišaitė su savo keturmete sesute Austėja. Buvusi L. Kašėtienės mokinė Ugnė Petniūnaitė, taip pat fortepijonu grojo su savo ketverių metukų sesute Leticija.  Gražiai išpuoštos mažosios atlikėjos buvo drąsios, nejautė scenos baimės, puikiai grojo ir sulaukė žiūrovų aplodismentų.

Akordeonu ir barškučiais nuotaikingai grojo brolis ir sesuo Matas ir Beata Narevičiai (mokytoja L. Kabanova).

Mokytojos Ž. Adomaitienės auklėtiniai Mykolas ir Uršulė Nausėdai duetu grojo fortepijonu. Visų dėmesį prikaustė sesučių Mildos ir Marijos Gutauskaičių kanklių duetas (mokytoja A. Alšauskienė). Ne taip dažnai girdėdami ir matydami kanklininkus, žiūrovai negailėjo katučių.

Ž. Adomaitienė papasakojo, kad kanklės – tai autentiškas lietuvių liaudies instrumentas, kuris mena XV amžių. „Senovėje kanklių meistras eidavo į mišką, kur auga liepos, pučiant vėjui klausydavo, kuri liepa gražiau ošia. Išrinkęs tą ir kirsdavo, o iš jos medienos meistraudavo kankles. Tai mistinis ir magiškas instrumentas. Kanklės skambėdavo ir per šventes, ir per liūdnas apeigas nuo senų laikų. Žodžiu, šio magiško instrumento garsai lietuvį lydėdavo visą gyvenimą – nuo pat gimimo iki išėjimo iš šio pasaulio“, – užbaigė pasakojimą apie kankles  Ž. Adomaitienė.

Ir vėl žiūrovai klausėsi fortepijono skambesio. Godos ir Justės Padimanskaičių fortepijoninis duetas užbūrė klausytojus meistrišku grojimu (mokytoja L. S. Tunaitienė).

Sesutės Arūnė ir Dagnė Bendikaitės grojo fortepijonu ir smuiku (mokytojos Ž. Adomaitienė ir I. Bogužienė). Koncerto vedėja apgailestavo, kad mergaičių mamytė, su kuria joms teko kartu mokytis Šilutės muzikos mokykloje, negrojo kartu su dukromis šį vakarą. Išreiškė viltį, kad kitame koncerte jaunosios atlikėjos parengs bendrą numerį su mama.

Fortepijonu skambino Liepa ir Saulė Liatukaitės. Mergaitės atliko visiems gerai pažįstamą melodiją „Bremeno muzikantai“, tad Liepai, kuri nebėra naujokė scenoje, mat gražiai dainuoja, puikiai pavyko išjudinti žiūrovus ir sulaukti daug plojimų (mokytoja L. Kašėtienė).

Kasparas Šilgalis ir Najdas Nausėda grojo violončele ir fortepijonu. Tai – vienintelis ne šeimyninis duetas. „Bet juk gyvenime visko atsitinka, ir jie gali tapti giminėmis…“ – kalbėjo vakaro vedėja (berniukų mokytojai J. Karbauskas ir L. Kašėtienė).

Kristupą ir Mažvydą Žemaitaičius – akordeonininkų duetą – į koncertą atlydėjo senelis, negailėjęs katučių savo anūkams (berniukų mokytoja A. Kabanova).

Koncertą tęsė Saulėja ir Viktorija Kojelytės – fortepijoninis duetas. „Viktorijos mokytoja buvo R. Rožienė. Saulėja – mano mokinė, tačiau aš labai mažai prisidėjau prie šio ansamblio pasiruošimo. Viktorija buvo Saulėjos mokytoja – mergaitės muzikavo namuose“, – pasakojo Ž. Adomaitienė.

Anelė ir Elzė Šveikauskaitės šeimų ansamblių vakare dalyvavo jau penktąjį kartą.

Sesutės Anelė ir Elzė Šveikauskaitės grojo fortepijonu ir smuiku (mokytojos L. Kašėtienė ir I. Bogužienė). Ž. Adomaitienė papasakojo, kad šis duetas ansamblių vakare dalyvauja jau penktą kartą: „Sąstatas šiek tiek sumažėjęs, nes brolis baigė klarneto klasę ir mokosi kitur, tėtė su mama, kurie dalyvaudavo kartu, šį kartą nusprendė palaikyti ansamblį iš šalies. Tai šios dvi mergaitės „laiko frontą toliau…“

Muzikavo su mamomis

Pijus ir Neringa Piragovai grojo fortepijonu ir violončele. Vedėja papasakojo, kad  Pijus (mokytoja L. Kašėtienė) daugelio respublikinių konkursų laureatas, ne kartą koncertavęs ir su orkestru, o šį vakarą muzikuos su mama Neringa, kuri mokosi groti violončele tik dėl savęs, kad galėtų pamuzikuoti su sūnumis namuose.

Vėliau akordeonu grojo Saulė Barasaitė (mokytoja L. Kabanova), o jos mama Audronė grojo fleita. Apie save Audronė pasakė, kad fleita groti mokėsi Gargždų meno mokykloje prieš daug metų, o šiandien kartu su dukra dar lanko piešimo pamokas. Jos ir dukros piešiniai buvo eksponuojami parodoje.

Kai scenoje pasirodė Greta ir Urtė Filičkinaitės su mama Irena (smuikas, barškučiai ir fortepijonas), žiūrovai ėmė ploti. Mergaites ruošė mokytojai A. Timašiova ir V. Matijošaitis.

Mireta Pečiūraitė su mama Jurgita groja violončelėmis.

Mireta Pečiūraitė su mama Jurgita grojo violončelėmis. Joms akompanavo mokytoja Liuda Kašėtienė.

Nenusileido pusbroliai ir pusseserės

Žiūrovai negailėjo aplodismentų fortepijonu grojusioms pusseserėms Elingai Mauricaitei, Viltei Štakaitei ir Ieva Gavėnytei  (mokytojos L. Kašėtienė ir L. S. Tunaitienė). Tokį vaizdą tikrai ne kasdien gali išvysti.

Pusbroliai Pijus Pielikis ir Najdas Nausėda grojo violončele ir fortepijonu (mokytojai L. Kašėtienė ir J. Karbauskas). Atlikėjai gerai jautė vienas kitą – supratome, kad jie ne pirmą kartą muzikuoja kartu.

Pusseserės Justė Vingytė ir Eglė Ramanauskaitė grojo fortepijonu ir smuiku (mokytojos Ž. Adomaitienė ir I. Bogužienė). Šios talentingos mergaitės yra daugelio respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatės.

Po jų pasirodė gausiausias koncerto ansamblis – giminių kvartetas. Kanklėmis grojo sesės Augustė ir Fausta Račaitės, pusseserė Aistė Čeponytė, o pusbrolis Kasparas Šilgalis grojo violončele (mokytojai A. Alšauskienė ir J. Karbauskas).

Saulė Norvaišaitė ir Ugnė Petniūnaitė – fortepijoninis duetas (mokytoja L.Kašėtienė) –žiūrovams suteikė daug malonių akimirkų puikiu grojimu.

„Ugnė jau prieš keletą metų baigė muzikos mokyklą. Ji dalyvavo ne viename respublikiniame   atlikėjų konkurse ir yra tapusi laureate, o Saulė šiuo metu dar tebesimoko pas mokytoją L. Kašėtienę ir garsina Šilutės muzikos mokyklą įvairiuose konkursuose. Šįkart merginos groja su savo keturmetėmis sesėmis“, – pranešė vakaro vedėja.

Buvo už ką padėkoti

Meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė pasidžiaugė atlikėjais, muzikuojančiomis mamomis, padėkojo mokytojoms Žydrei Adomaitienei ir Liudai Kašėtienei už idėją pakviesti kartu su vaikais muzikuoti ir tėvelius. Džiaugėsi, kad ši tradicija tęsiama. Direktorė prisiminė, kad ir pati su savo vaikais yra grojusi tokiame koncerte.

Į sceną buvo pakviesti visi muzikos mokytojai, jiems įteikti padėkos raštai, simbolinės  dovanėlės.

Direktorė padėkojo dailės mokytojams Živilei Skirkevičienei, Nedai Jencienei, Dainai Nognienei, Arnoldui Milukui ir Andriui Sirtautui, paruošusiems auklėtinių ir jų tėvelių  piešinių parodą.

Padėkota ir direktorei Daivai Pielikienei, pavaduotojai Živilei Šveikauskienei, rėmėjams,  Kultūros ir pramogų centro direktorei Jūratei Pancerovai.

Vėliau visi koncerto dalyviai sustojo nusifotografuoti atminčiai. Tokį vakarą atlikėjai patyrė daug įspūdžių ir teigiamų emocijų. Kiekvienas koncertas – žingsnelis svajonės išsipildymo link.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Koncertavę mokiniai ir jų mokytojai.

Saulėja (kairėje) ir Viktorija Kojelytės su mokytoja Žydre Adomaitiene.

Kasparas Mikužis ir jo fortepijono mokytoja Liuda Kašėtienė.

Akordeonais groja Kristupas ir Mažvydas Žemaitaičiai.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame