Jau draudžiama žvejoti karšius Nemuno žemupyje

Nuo balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius visuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, išskyrus polderiuose. Draudimas galios iki gegužės 20 d.

Visas žemupys – regioninis parkas

Žvejojantiems Nemune reikėtų atkreipti dėmesį, kad į Nemuno deltos regioninio parko ribas patenka visas Nemuno ruožas nuo Galzdonų salos žemyn ir Atmata iki žiočių.

Į Nemuno deltą atplaukia neršti didžioji dalis Kuršių marių karšių populiacijos, todėl jos apsauga neršto metu labai svarbi saugant šių žuvų išteklius. Tuo tarpu ežeruose, tvenkiniuose ir į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją nepatenkančiose upėse karšius leidžiama žvejoti ištisus metus.

Karšių žvejybos ribojimai neršto metu taip pat taikomi ir verslinei žvejybai: Kuršių mariose  draudžiama žvejoti karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d., draudimo laikotarpiu sugauti gyvybingi karšiai turi būti išleidžiami atgal į vandenį telkinį.

Lydekų žvejyba

Iki balandžio 30 d. galioja draudimas žvejoti lydekas ir naudoti masalui žuvelę. Kadangi šįmet balandžio 30 d. bus sekmadienis, šią dieną draudimas nebegalios ir nuo balandžio 30 d. (imtinai) jau bus galima žvejoti lydekas, masalui naudoti žuvelę.

Svarbu nepamiršti, kad nuo gegužės 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką (išskyrus žvejybą nuo ledo). Taigi, nebeliks galimybės žvejoti naudojant taip vadinamus „skritulius“, „popkes“ ir analogiškus prie meškerės nepritvirtintus žvejybos įrankius.

Taip pat vis dar tęsiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, šias žuvis bus leidžiama žvejoti nuo gegužės 16 d.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite