Įvertino dešimtokų žinias: tai absoliučiai apgailėtina

„Gėda“, – taip situaciją kai kuriose pagrindinėse mokyklose įvardijo žurnalo „Reitingai“ atstovai, pirmą kartą atlikę šių įstaigų tyrimą.

Šilutės M. Jankaus pagrindinė mokykla.

Šilutės M. Jankaus pagrindinė mokykla.

Žurnalo kūrėjų teigimu, jei tėvai žinotų, koks žemas kai kurių pagrindinių Lietuvos mokyklų lygis, į tokias tikriausiai nebeleistų savo vaikų – beveik trečdalyje Lietuvos pagrindinių mokyklų vaikai neįgyja matematikos pagrindų ir nepasiekia net patenkinamo lygmens. Jų pateikiami praėjusių metų duomenys – iškalbingi. Pavyzdžiui, Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo (PUPP) visų dešimtokų rezultatų vidurkis – 1,67. Toks pat vidurkis ir Ukmergės „Šilo“ pagrindinėje mokykloje.
Nė 2 vidurkio šioje srityje nepasiekė ir Elektrėnų „Ažuolynų“ pagrindinės mokyklos, Kalvarijos sav. Jungėnų pagrindinės mokyklos, Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos dešimtokai. Bent vieną nepatenkinamą įvertinimą (nuo 1 iki 3 balų) iš PUPP gavo 23,3 proc. dešimtokų. Bendras visų dešimtokų matematikos PUPP išlaikymo balo vidurkis – 5,59. Lietuvių kalbos – 6,33.
Didžiausia gėda – bendrasis ugdymas
„Liūdesys, bet permainų pradinėse mokyklose, progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose yra gerokai mažiau nei aukštojo mokslo srityje. Jei vertintume pastaruosius penkerius metus, daugiausiai permainų įvyko profesinėse mokyklose. Bendrasis ugdymas yra apleistas. Kalbant apie progimnazijas, pagrindines mokyklas, ten visiškai liūdesys. Jei žvelgsime į pavyzdines šalis švietimo srityje, Suomiją, Daniją, ten stengiamasi, kad mokyklos būtų panašaus lygio. Pas mus skirtumai nesuvokiami. Kaip dangus ir žemė skiriasi mokyklos ir tie skirtumai kasmet, kas yra liūdniausia, vis auga“, – pastebėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis aiškino, kad iš 1200 Lietuvoje esančių mokyklų net 400 – pagrindinės.
„Kai kuriose iš jų vyksta nesuvokiami dalykai. 40-yje pagrindinių mokyklų visų dešimtokų PUPP rezultatų vidurkis nesiekia nė 4 balų 10-ies balų sistemoje. Tai absoliučiai apgailėtina…“ – sakė jis.
Rengdamas žurnalą G. Sarafinas aplankęs keliasdešimt mokyklų, su dalies jų atstovais kalbėjęs ir telefonu.
„Specialiai skambinome į tas mokyklas, klausėme, kas pas jus vyksta, gal meteoritas nukrito, gal mokytojų neturite. Ne, sako, normalu viskas: mokytojų turime, klasė normali. Tačiau ar galime sakyti „normalu“, kai vaikų rezultatai yra tokie beviltiški? Man susidaro įspūdis, kad ant tokių mokyklų turėtų būti iškaba ne „Mokykla“, o „Gėda“, „Liūdesys“. Įsivaizduokite, kaip turi jaustis tėvai, kurie veda savo vaikus į tokias mokyklas?“ – retoriškai klausė jis. G. Sarafinas sakė negalintis suprasti tokių mokyklų vadovų kalbų, esą reikėtų įvertinti ir socialinį kontekstą, juos supančią aplinką.
„Tuomet prisimenu tarpukarį, kai vaikai dešimtis kilometrų brisdavo pėsčiomis iki mokyklų ir pasiekdavo tiek, kad tapdavo puikūs mokiniai, mokslininkai“, – priminė jis.
Nežino, kas gali padėti
G. Sarafinas tap pat stebėjosi, kaip tokios mokyklos nesugeba surasti nė vieno vaiko, kuris sugebėtų perlipti 4 balų ribą. „Negi sunku 3-5 vaikus iš 30-ies gerai išmokyti? Juk tokiose mokyklose dirbama kone individualiai, nes klasės yra labai mažos. Toks liūdesys apima. Dar svarbu pastebėti, kad tokios mokyklos labai vengia visokių patikrinimų. Jos nenori būti lyginamos nei mūsų, nei egzaminų centro. Jos nenori, kad apie jų broką sužinotų tėvai, švietimo skyriai, centrai, ministerija. Jos nori plaukti pasroviui. Ir dauguma jau taip nuplaukusios į tokias pelkes, kad nebežinau, kas gali jas iš jų ištraukti“, – pripažino G. Sarafinas.
Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė aiškino taip pat pastebėjusi, kad tokios mokyklos labai pyksta dėl reitingų, aiškina, kad joms turėtų būti taikomos išimtys.„Mes galime ignoruoti reitingus, bet keliamos ugdymo kokybės problemos iš tiesų yra ir jų ignoruoti jau negalime“, – aiškino ji. Anot S. Vingelienės, būtų nusikalstama galvoti, kad ir toliau tokios mokyklos neturėtų informuoti tėvų ar institucijų apie savo veiklą. Ji įvardijo ir užduotis, sukėlusias dešimtokams sunkumų. Viena iš jų: „Kiek valandų turi trys savaitės?“. „Ar tai yra ta užduotis, kurios dešimtokas, šešiolikmetis, negalėtų išspręsti?“ – klausė ji. „Tada kyla klausimas, kas vyksta tose mokyklose. Juolab kad tarp kaimo mokyklų mes turime labai puikių – jos rodo geresnius rezultatus nei didmiesčių. Viskas priklauso nuo mokytojo. Taip, gal dalis mokinių yra nemotyvuoti, tačiau reikia ieškoti būdų, kaip juos „uždegti“. Tam mokytojai ir yra“, – priminė ji akcentuodama, kad mokytojų skirtumai Lietuvos mokyklose – didžiuliai.
Nepadeda net kalbėjimo užduotis
S. Vingelienė pastebėjo, kad nors lietuvių kalbos PUPP rezultatai – geresni, dalį balų šiame atsiskaityme prideda kalbėjimo užduotis. „Tas kalbėjimas paslepia raštingumo ir visas kitas klaidas“, – patikino ji. G. Sarafinas pridūrė, kad net ir įskaitant tai, yra tokių mokyklų kaip, pavyzdžiui, Daujėnų pagrindinė mokykla, kur lietuvių kalbos dešimtokų PUPP vidurkis – 3,38, Panevėžio „Ąžuolo“ – 3,59.
Pasak G. Sarafino, kaip vyks mokymosi procesas, priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo mokyklų direktorių. Žurnalo vyr. redaktoriaus teigimu, negalima ir ignoruoti gerų mokytojų trūkumo problemos regionuose. „Skirtumai tarp mokyklų didėja. Pažangios mokyklos, licėjai, kyla į viršų, o tos, kurios dugne, leidžiasi dar žemiau. Praraja auga, žirklės didėja“, – pastebėjo jis.
„Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai rodo, kad daugėja tokių mokinių, kurie atsiduria nepatenkinamų pasiekimų lygmenyje, tačiau daugėja ir gabių“, – aiškino S. Vingienė.
Kitos problemos
Lietuvoje antrą kartą parengtas ir pristatomas pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) reitingas. Žurnalo „Reitingai“ žurnalistų atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje. Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio. Šalyje veikia daugybė mokyklų, kurias baigia keliasdešimt procentų daugiau mokinių nei pradėjo mokytis pirmoje, penktoje ar devintoje klasėse. Tai rodo, kad šios mokyklos yra stiprios, o atmosfera jose – gera.
Žurnale taip pat bus galima susipažinti ir su savivaldybių reitingu pagal abiturientų išlaikytų visų valstybinių brandos egzaminų (2014 m. bei 2015 m.) rezultatus. Šiemet pirmajame trejetuke įsitaisė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių savivaldybės.

Sutrumpinta iš DELFI

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite