Išvalę griovius pagerino dirvą

Nuo birželio 2 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra vėl pakvietė teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti. Paraiškos priimamos iki šių metų gruodžio 31 dienos. Žemės ūkio bendrovė „Agromanija“, įsikūrusi Juknaičių seniūnijoje, – viena iš nedaugelių mūsų rajone sugebėjusi pasinaudoti šia priemone ir sėkmingai dalyvaujanti programoje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“.

ŽŪB „Agromanija“ agronomas Albinas Bakutis rodo sutvarkytus melioracijos griovius, nuo kurių šlaitų iškirsti krūmai, išvalytas dugnas ir sutvarkytos pralaidos.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Budvyčio, melioracijos griovių priežiūros programoje mūsų rajone dalyvauja 7 ūkio subjektai. Nors padengiamos visos išlaidos, kurių dydis negali viršyti 50 tūkstančių litų, pas mus, lyginant su kitais Lietuvos rajonais, veikloje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ dalyvauja mažai ūkininkų. Pavyzdžiui, Pasvalio, Rokiškio, Panevėžio ir kituose rytų Lietuvos rajonuose ši priemonė gerokai populiaresnė – ten dalyvauja po 20-40 ūkio subjektų.
Mažą šios programos populiarumą mūsų krašte, P. Budvyčio nuomone, lemia specifika. Mat norintiems dalyvauti programoje reikia sutvarkyti ne mažiau kaip hektarą griovių. Mūsų ūkiai smulkūs, todėl tokių plotų rasti sunku.
Galimybe gauti paramą melioracijos grioviams tvarkyti Šilurės rajone sėkmingiausiai pasinaudojo ŽŪB „Agromanija“. Antrus metus programoje dalyvaujanti bendrovė jau susitvarkė 10 kilometrų griovių. Nors gauta beveik didžiausia galima parama, vien šių lėšų neužtenka, tenka pridėti ir dalį savų, tačiau tai atperka pagerėjusi dirvos kokybė.
Pasak „Agromanijos“ agronomo Albino Bakučio, pernai už gautas paramos lėšas buvo iškirsti krūmai, išvalytas melioracijos griovių dugnas, atstatyti juose buvę melioracijos įrenginiai. „Užteko pašalinti medžius ir krūmus, išvalyti pralaidų žiotis ir iš karto pajutome, kad melioracijos sistemos ėmė veikti geriau. Dirvoje kaupiasi mažiau nereikalingos drėgmės. Juk jeigu nuolat šlapia, sunku įvažiuoti į laukus su technika – nei pasėsi, nei nupjausi. Melioracijos grioviai – kaip žmogaus kraujagyslės. Patys žinote, kas atsitinka, kai jos užsikemša“, – kalbėjo A. Bakutis.

Valant vieną iš melioracijos griovių aptiktos betoninės plokštės, kuriomis kažkada buvo išgrįstos jo pakrantės.

Patys sunkiausi darbai, pasitelkiant nuosavą ir samdytą techniką, buvo atlikti pernai. Šiemet jau kiek lengviau. Porą kartų per vasarą numatyta griovius nušienauti, kur reikia dar papildomai pavalyti jų dugną, melioracijos pralaidų žiotis. Tai galima padaryti per gerą savaitę. Investuojama ir nuosavų lėšų, nes tuo pačiu patvarkomi keliukai bei grioviai, kuriems gaunamos paramos neužtenka.
Agronomas juokavo, kad tvarka grioviuose nelabai patinka bebrams, kurie statydami savo užtvankas gadina melioracijos įrenginius. Išvalius griovius, jie pamažu išsikrausto – matyt ieškos labiau netvarkingų griovių. Valant vieną iš melioracijos griovių, po purvo sluoksniu netikėtai aptiktos betono plokštės, kuriomis kažkada buvo išgrįstos jo pakrantės. Dabar stengiamasi jas atstatyti ir kur reikia paremontuoti.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite