Išvalę griovius pagerino dirvą

Nuo birželio 2 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra vėl pakvietė teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti. Paraiškos priimamos iki šių metų gruodžio 31 dienos. Žemės ūkio bendrovė „Agromanija“, įsikūrusi Juknaičių seniūnijoje, – viena iš nedaugelių mūsų rajone sugebėjusi pasinaudoti šia priemone ir sėkmingai dalyvaujanti programoje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“.

ŽŪB „Agromanija“ agronomas Albinas Bakutis rodo sutvarkytus melioracijos griovius, nuo kurių šlaitų iškirsti krūmai, išvalytas dugnas ir sutvarkytos pralaidos.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Budvyčio, melioracijos griovių priežiūros programoje mūsų rajone dalyvauja 7 ūkio subjektai. Nors padengiamos visos išlaidos, kurių dydis negali viršyti 50 tūkstančių litų, pas mus, lyginant su kitais Lietuvos rajonais, veikloje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ dalyvauja mažai ūkininkų. Pavyzdžiui, Pasvalio, Rokiškio, Panevėžio ir kituose rytų Lietuvos rajonuose ši priemonė gerokai populiaresnė – ten dalyvauja po 20-40 ūkio subjektų.
Mažą šios programos populiarumą mūsų krašte, P. Budvyčio nuomone, lemia specifika. Mat norintiems dalyvauti programoje reikia sutvarkyti ne mažiau kaip hektarą griovių. Mūsų ūkiai smulkūs, todėl tokių plotų rasti sunku.
Galimybe gauti paramą melioracijos grioviams tvarkyti Šilurės rajone sėkmingiausiai pasinaudojo ŽŪB „Agromanija“. Antrus metus programoje dalyvaujanti bendrovė jau susitvarkė 10 kilometrų griovių. Nors gauta beveik didžiausia galima parama, vien šių lėšų neužtenka, tenka pridėti ir dalį savų, tačiau tai atperka pagerėjusi dirvos kokybė.
Pasak „Agromanijos“ agronomo Albino Bakučio, pernai už gautas paramos lėšas buvo iškirsti krūmai, išvalytas melioracijos griovių dugnas, atstatyti juose buvę melioracijos įrenginiai. „Užteko pašalinti medžius ir krūmus, išvalyti pralaidų žiotis ir iš karto pajutome, kad melioracijos sistemos ėmė veikti geriau. Dirvoje kaupiasi mažiau nereikalingos drėgmės. Juk jeigu nuolat šlapia, sunku įvažiuoti į laukus su technika – nei pasėsi, nei nupjausi. Melioracijos grioviai – kaip žmogaus kraujagyslės. Patys žinote, kas atsitinka, kai jos užsikemša“, – kalbėjo A. Bakutis.

Valant vieną iš melioracijos griovių aptiktos betoninės plokštės, kuriomis kažkada buvo išgrįstos jo pakrantės.

Patys sunkiausi darbai, pasitelkiant nuosavą ir samdytą techniką, buvo atlikti pernai. Šiemet jau kiek lengviau. Porą kartų per vasarą numatyta griovius nušienauti, kur reikia dar papildomai pavalyti jų dugną, melioracijos pralaidų žiotis. Tai galima padaryti per gerą savaitę. Investuojama ir nuosavų lėšų, nes tuo pačiu patvarkomi keliukai bei grioviai, kuriems gaunamos paramos neužtenka.
Agronomas juokavo, kad tvarka grioviuose nelabai patinka bebrams, kurie statydami savo užtvankas gadina melioracijos įrenginius. Išvalius griovius, jie pamažu išsikrausto – matyt ieškos labiau netvarkingų griovių. Valant vieną iš melioracijos griovių, po purvo sluoksniu netikėtai aptiktos betono plokštės, kuriomis kažkada buvo išgrįstos jo pakrantės. Dabar stengiamasi jas atstatyti ir kur reikia paremontuoti.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite