Išvalę griovius pagerino dirvą

Nuo birželio 2 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra vėl pakvietė teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti. Paraiškos priimamos iki šių metų gruodžio 31 dienos. Žemės ūkio bendrovė „Agromanija“, įsikūrusi Juknaičių seniūnijoje, – viena iš nedaugelių mūsų rajone sugebėjusi pasinaudoti šia priemone ir sėkmingai dalyvaujanti programoje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“.

ŽŪB „Agromanija“ agronomas Albinas Bakutis rodo sutvarkytus melioracijos griovius, nuo kurių šlaitų iškirsti krūmai, išvalytas dugnas ir sutvarkytos pralaidos.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Budvyčio, melioracijos griovių priežiūros programoje mūsų rajone dalyvauja 7 ūkio subjektai. Nors padengiamos visos išlaidos, kurių dydis negali viršyti 50 tūkstančių litų, pas mus, lyginant su kitais Lietuvos rajonais, veikloje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ dalyvauja mažai ūkininkų. Pavyzdžiui, Pasvalio, Rokiškio, Panevėžio ir kituose rytų Lietuvos rajonuose ši priemonė gerokai populiaresnė – ten dalyvauja po 20-40 ūkio subjektų.
Mažą šios programos populiarumą mūsų krašte, P. Budvyčio nuomone, lemia specifika. Mat norintiems dalyvauti programoje reikia sutvarkyti ne mažiau kaip hektarą griovių. Mūsų ūkiai smulkūs, todėl tokių plotų rasti sunku.
Galimybe gauti paramą melioracijos grioviams tvarkyti Šilurės rajone sėkmingiausiai pasinaudojo ŽŪB „Agromanija“. Antrus metus programoje dalyvaujanti bendrovė jau susitvarkė 10 kilometrų griovių. Nors gauta beveik didžiausia galima parama, vien šių lėšų neužtenka, tenka pridėti ir dalį savų, tačiau tai atperka pagerėjusi dirvos kokybė.
Pasak „Agromanijos“ agronomo Albino Bakučio, pernai už gautas paramos lėšas buvo iškirsti krūmai, išvalytas melioracijos griovių dugnas, atstatyti juose buvę melioracijos įrenginiai. „Užteko pašalinti medžius ir krūmus, išvalyti pralaidų žiotis ir iš karto pajutome, kad melioracijos sistemos ėmė veikti geriau. Dirvoje kaupiasi mažiau nereikalingos drėgmės. Juk jeigu nuolat šlapia, sunku įvažiuoti į laukus su technika – nei pasėsi, nei nupjausi. Melioracijos grioviai – kaip žmogaus kraujagyslės. Patys žinote, kas atsitinka, kai jos užsikemša“, – kalbėjo A. Bakutis.

Valant vieną iš melioracijos griovių aptiktos betoninės plokštės, kuriomis kažkada buvo išgrįstos jo pakrantės.

Patys sunkiausi darbai, pasitelkiant nuosavą ir samdytą techniką, buvo atlikti pernai. Šiemet jau kiek lengviau. Porą kartų per vasarą numatyta griovius nušienauti, kur reikia dar papildomai pavalyti jų dugną, melioracijos pralaidų žiotis. Tai galima padaryti per gerą savaitę. Investuojama ir nuosavų lėšų, nes tuo pačiu patvarkomi keliukai bei grioviai, kuriems gaunamos paramos neužtenka.
Agronomas juokavo, kad tvarka grioviuose nelabai patinka bebrams, kurie statydami savo užtvankas gadina melioracijos įrenginius. Išvalius griovius, jie pamažu išsikrausto – matyt ieškos labiau netvarkingų griovių. Valant vieną iš melioracijos griovių, po purvo sluoksniu netikėtai aptiktos betono plokštės, kuriomis kažkada buvo išgrįstos jo pakrantės. Dabar stengiamasi jas atstatyti ir kur reikia paremontuoti.

Vaidotas VILKAS

Hits: 74

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite