Išskirtinė salos architektūra

Išskirtinė Rusnės architektūra – mediniai dviaukščiai namai. Medinės architektūros atsiradimas saloje glaudžiai siejamas su laivyba.

Tradicinis Pamario krašto medinis namas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pripažino Rusnėje įsikūrusių Demereckų trobą gražiausiu naujos statybos etnografiniu namu Lietuvoje.

Kai Rusnė tebuvo miškas
Knygų leidėjas, kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas primena, kad pirmą kartą Rusnės vardas paminėtas 1365 m. Klaipėdos komtūro privilegijoje. Iki tol buvo minimas tik Rusnės miškas. Privilegija leido laisvai kirsti medžius prie Rusnės, tačiau nežinoma, ar ten minimas upės ar miško vardas.
K. Demereckas atskleidžia paslaptį, kad jo 20 metų tyrinėjimai netrukus suguls į knygą, kurioje skaitytojams pateiks iki šiol negirdėtų dalykų: „Rusnės miestelis susiformavo iš dviejų salelių, kurių protekoje buvo dabar jau išnykusi upė Sklada. Pusė dabartinės Rusnės yra pastatyta ant Rusnės upės. Rusnės upė buvo plati, viename jos krante stovėjo bažnyčia ir kelios smuklės, kitas krantas buvo ten, kur dabar stūkso mechaninės dirbtuvės prie Pakalnės upės. Dabartinės Pakalnės upės vardo anuomet nebuvo. Pavadinimą upei davė Pakalnės kaimas“.
K. Demereckas pasakoja, kad atsiradus prekybiniams ryšiams tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Rusnė tapo prekybinio kelio dalimi. Nemuno vandens keliu buvo gabenamos prekės iš Lietuvos į Prūsiją. Nemuno keliu plaukė vytinės (senoviniai burlaiviai), pakrautos grūdų, sėmenų, kailių, buvo plukdomi sieliai. Rusnės miestelis pradėjo augti.
1583 metais buvo atidaryta mokykla. 1648 m. čia veikė 4 smuklės. Rusnė turėjo net savo teismo rūmus. XVIII a. viduryje ypač suklestėjo Rusnėje medienos pramonė.
Rusnė – didžiausias Nemuno deltos miestelis, anuomet buvęs didesnis už Šilutę, vadintas Klaipėdos prieuosčiu. Rusnė turėjo užuomazgų tapti didžiuliu miestu. XIX a. viduryje Rusnėje buvo apie 5000 gyventojų.

Kęstutis Demereckas sako, kad netrukus pasirodys jo leidinys, kuriam medžiagą rinko ištisus 20 metų.

Maitino medienos verslas
Visi garsiausi Klaipėdos medienos įmonių savininkai turėjo išsipirkę savo plotus Rusnėje, Atmatos upės krante. Vienas iš jų buvo Ankeris. Klaipėdos uoste medienos prekyba suklestėjo 1757 metais. Sieliai į Klaipėdą buvo plukdomi pro Rusnę, Klaipėdoje išpjauta mediena patekdavo net į Londoną. Visas medinis Londonas pastatytas iš medienos, praplaukusios pro Rusnę. Iš Londono laivai dėl balasto į Klaipėdą atplaukdavo pakrauti žemių ir akmenų.
Yra užfiksuota, kad į Rusnę buvo atplaukę du medienos prikrauti burlaiviai. Įveikę vandens kelią jūra burlaiviai į Rusnę atplukdė raudonų olandiškų plytų ir čerpių. Nukritęs tinkas nuo vieno seniausioje Rusnės dalyje esančio namo (bemaž priešais dabartinę Rusnės seniūniją) liudija, kad jis yra pastatytas iš olandiškų plytų.
Būta ir krizių. Tada mediena užsigulėdavo saloje, kur veikė kelios lentpjūvės. Vietos gyventojai iš tos medienos susirentė tvirtus trobesius.
Namai be vinių
Rusnės mediniai namai statyti tradiciniu, tik Pamario kraštui būdingu būdu. Mediniai namai būdavo renčiami be vinių. Tokį namą ir šiais laikais pasistatė Violeta ir Kęstutis Demereckai. Pernai jų namą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pripažino gražiausiu naujos statybos etnografiniu namu Lietuvoje.

Dviaukščiai medinukai Neringos gatvėje.

Demereckai namą statė savo rankomis pagal išlikusius brėžinius bei istorinę medžiagą. Namo statybai buvo išpjauta iš rąstų 16 cm storio tašai. Tašus dėjo ant apatinio vainiko ir įleido į statramsčius. Kampuose jungė, išpjovę kregždės uodegos formos galus, kurie vienas su kitu taip sukimba, kad tvirtinti juos vinimis ar varžtais nė nereikia.
Tokių namų konstrukcija primena dabartinį „lego“. Taip statytą namą nesunku buvo išardyti ir perstatyti kitoje vietoje. Tokie namai buvo statomi visoje Nemuno deltoje ir Kuršių nerijoje. Jie išsiskyrė ypatingu grožiu. Būdavo baltai dažomi kalkėmis, nendrių stogais ir būtinai su žirgeliais ant kraigo – gyvenimo sėkmės ir šeimos saugumo simboliais.
Šiandien Rusnėje žirgelių nebepamatysi, nebent ant brolių Demereckų gyvenamųjų namų. Rusnėje paplito kita keista mada – ant kraigo kelti vienodas gremėzdiškas pjaustytas lentas – ženklus, kurie šiek tiek primena tradicinį lėkį. Tačiau praeityje ant kiekvieno namo buvo skirtingas šeimos lėkis, o dabar, atrodo, kad visuose tuose namuose gyvena vienos šeimos atstovai, nes namai puošti vienodais lėkiais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite