Įspūdžiai iš Sardinijos

Šilutės Pamario pagrindinė mokykla dalyvauja tarptautiniame Comenius daugiašaliame partnerysčių projekte „Energija gyvenimui“. Projekto, kuris jungia bendrai veiklai Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Suomijos Turkijos ir Lietuvos mokyklas, dalyviai susitinka vis kitoje šalyje. Šį kartą projekto dalyvių susitikimas vyko Sardinijoje.

Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos atstovai Sardinijoje.

Į Sardiniją vyko trys aštuntos klasės mokiniai Laurynas Pielikis, Viktorija Žvirblytė ir Lina Ramanauskytė su mokytojomis Asta Memyte, Iveta Ambrulaitiene ir Vilma Ežerinskiene. Šį kartą susitikę projekto dalyviai diskutavo apie energijos taupymą, šia tema kiekvienos šalies atstovai pristatė ir savo paruoštus darbus.
Trumpai apie Sardiniją. Tai autonominis Italijos regionas, užimantis visą salą, kurios plotas apie 24 tūkst. kv. km. Salos krantus skalauja Viduržemio jūra, nuo Korsikos salos ją skiria 11 km Bonifacijaus sąsiauris, Sardinijoje – 1,6 mln. gyventojų. Projekto dalyvius sužavėjo Sardinijos gamta, augmenijos įvairovė, kuria grožėjosi mėgaudamiesi viduržiemį čia dvelkiančia 15 laipsnių šiluma. Malonų įspūdį paliko ir šios salos gyventojai – jie nuoširdūs, vaišingi, draugiški, mėgstantys dainuoti. Daugumą Sardinijos gyventojų sudaro nuo italų besiskirianti etninė grupė – sardiniečiai, kalbantys sava kalba. Čia yra imigrantų iš Rumunijos, Maroko, Kinijos, Ukrainos, Senegalo, Vokietijos. Tai mažiausiai ir rečiausiai apgyvendinta sala, daugiausia dominuoja kaimiškos gyvenvietės – gal tai lemia ir vietinių gyvenimo trukmę, kurio vidurkis – 81 metai.
Mokykloje susipažinome su vietos mokinių kūrybiniais darbais iš tekstilės. Medžiagomis aprūpina mokykla, todėl mokiniai nepatiria jokių materialinių sunkumų. Įdomu buvo pamatyti iš akmens amžiaus likusias liekanas, didžiules bandas besiganančių avių, arklių bei ragauti avių sūrio. Patiko italų maistas, kurį dažniausiai gamino vyrai.
Dalyviai susipažino su Sardinijos sostine Kaljaris – tai svarbus ir salos uostamiestis, iškilęs ant kalvos. Miesto pavadinimas vietine sardų kalba reiškia pilį. Kaljarį finikiečiai įkūrė VII-VI a. pr. Kr. Įdomu buvo paklaidžioti siaurutėmis istorinio sostinės senamiesčio (Castello) gatvėmis, sužavėjo Arkivyskupo rūmai, Santa Marijos katedra, tiesiog uoloje iškaltas senovės romėnų amfiteatras. Beje, šiame II amžiuje statytame amfiteatre iki šių dienų rengiami koncertai. Marina – tai Kaljario uosto rajonas, kuriame apstu parduotuvėlių ir kavinukių. Čia įsikūrusi miesto Rotušė. Užsukome į Šv. Eulalijos bažnyčios požemį, kuriame eksponuojamos romėnų statinių bei grindinio liekanos. Aplankėme ir Kaljario botanikos sodą, kuris yra vienas garsiausių visoje Italijoje. Maloniai nustebino agavos žiedas, kuris primena išstypusią pušį.
Dar teko lankytis nedideliame Boso mieste, kurio gyventojų pagrindinis verslas – žvejyba. Ypač traukia dėmesį spalvinga miestelio architektūra. O Macomer miestelio apylinkėse auginami arkliai.
Projekto dalyviai bendraudami tobulino anglų kalbos įgūdžius, patyrė nepaprastai daug gerų įspūdžių, įsigijo naujų draugų. Kitas susitikimas vyks Suomijoje.

Asta Memytė
Technologijų mokytoja metodininkė

Agavos žiedas primena išstypusią pušį.

II a. uoloje iškaltame senovės romėnų amfiteatre iki šių dienų rengiami koncertai. Astos Memytės nuotr.

Hits: 793

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite