Įspūdžiai iš Sardinijos
Šilutės Pamario pagrindinė mokykla dalyvauja tarptautiniame Comenius daugiašaliame partnerysčių projekte „Energija gyvenimui“. Projekto, kuris jungia bendrai veiklai Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Suomijos Turkijos ir Lietuvos mokyklas, dalyviai susitinka vis kitoje šalyje. Šį kartą projekto dalyvių susitikimas vyko Sardinijoje.
Į Sardiniją vyko trys aštuntos klasės mokiniai Laurynas Pielikis, Viktorija Žvirblytė ir Lina Ramanauskytė su mokytojomis Asta Memyte, Iveta Ambrulaitiene ir Vilma Ežerinskiene. Šį kartą susitikę projekto dalyviai diskutavo apie energijos taupymą, šia tema kiekvienos šalies atstovai pristatė ir savo paruoštus darbus.
Trumpai apie Sardiniją. Tai autonominis Italijos regionas, užimantis visą salą, kurios plotas apie 24 tūkst. kv. km. Salos krantus skalauja Viduržemio jūra, nuo Korsikos salos ją skiria 11 km Bonifacijaus sąsiauris, Sardinijoje – 1,6 mln. gyventojų. Projekto dalyvius sužavėjo Sardinijos gamta, augmenijos įvairovė, kuria grožėjosi mėgaudamiesi viduržiemį čia dvelkiančia 15 laipsnių šiluma. Malonų įspūdį paliko ir šios salos gyventojai – jie nuoširdūs, vaišingi, draugiški, mėgstantys dainuoti. Daugumą Sardinijos gyventojų sudaro nuo italų besiskirianti etninė grupė – sardiniečiai, kalbantys sava kalba. Čia yra imigrantų iš Rumunijos, Maroko, Kinijos, Ukrainos, Senegalo, Vokietijos. Tai mažiausiai ir rečiausiai apgyvendinta sala, daugiausia dominuoja kaimiškos gyvenvietės – gal tai lemia ir vietinių gyvenimo trukmę, kurio vidurkis – 81 metai.
Mokykloje susipažinome su vietos mokinių kūrybiniais darbais iš tekstilės. Medžiagomis aprūpina mokykla, todėl mokiniai nepatiria jokių materialinių sunkumų. Įdomu buvo pamatyti iš akmens amžiaus likusias liekanas, didžiules bandas besiganančių avių, arklių bei ragauti avių sūrio. Patiko italų maistas, kurį dažniausiai gamino vyrai.
Dalyviai susipažino su Sardinijos sostine Kaljaris – tai svarbus ir salos uostamiestis, iškilęs ant kalvos. Miesto pavadinimas vietine sardų kalba reiškia pilį. Kaljarį finikiečiai įkūrė VII-VI a. pr. Kr. Įdomu buvo paklaidžioti siaurutėmis istorinio sostinės senamiesčio (Castello) gatvėmis, sužavėjo Arkivyskupo rūmai, Santa Marijos katedra, tiesiog uoloje iškaltas senovės romėnų amfiteatras. Beje, šiame II amžiuje statytame amfiteatre iki šių dienų rengiami koncertai. Marina – tai Kaljario uosto rajonas, kuriame apstu parduotuvėlių ir kavinukių. Čia įsikūrusi miesto Rotušė. Užsukome į Šv. Eulalijos bažnyčios požemį, kuriame eksponuojamos romėnų statinių bei grindinio liekanos. Aplankėme ir Kaljario botanikos sodą, kuris yra vienas garsiausių visoje Italijoje. Maloniai nustebino agavos žiedas, kuris primena išstypusią pušį.
Dar teko lankytis nedideliame Boso mieste, kurio gyventojų pagrindinis verslas – žvejyba. Ypač traukia dėmesį spalvinga miestelio architektūra. O Macomer miestelio apylinkėse auginami arkliai.
Projekto dalyviai bendraudami tobulino anglų kalbos įgūdžius, patyrė nepaprastai daug gerų įspūdžių, įsigijo naujų draugų. Kitas susitikimas vyks Suomijoje.
Asta Memytė
Technologijų mokytoja metodininkė