Islandijos švietimo sistemos ypatumai

Neseniai Katyčių pagrindinės mokyklos atstovai lankėsi Islandijoje, kur susipažino su vienos mokyklos veikla, grožėjosi įspūdingu šalies kraštovaizdžiu.

Susitikimo dalyviai Islandijoje.

Susitikimo dalyviai Islandijoje.

Katyčių pagrindinė mokykla dalyvauja tarptautiniame Erasmus projekte „Drauge mes žaidžiam, drauge mes laimim: socialinių įgūdžių lavinimas ir inkliuzinis ugdymas per sportą ir užsiėmimus gryname ore“. Dvejus metus trunkančiame projekte dalyvauja septynios šalys: Italija (projekto koordinatorė), Islandija, Ispanija, Bulgarija, Rumunija, Turkija ir Lietuva. Vasario mėn. įvyko pirmasis visų projekto partnerystėje dalyvaujančių šalių susitikimas Glerarskoli mokykloje, Akureyri mieste, Islandijoje. Lietuvai atstovavo Katyčių pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Plaipa, kūno kultūros mokytoja Danutė Plaipienė ir projekto koordinatorė – anglų kalbos mokytoja Vaida Šarkauskienė.
Į mokyklą tenka vykti net 50-100 km
Akureyri – tai didžiausias miestas Šiaurės Islandijoje, įsikūręs ant rytinio Grenlandijos jūros, Eyja fjordo kranto. Šis miestas dar vadinamas Šiaurės Islandijos sostine. Nors mieste gyvena tik 18000 gyventojų, tačiau čia veikia žvejybos ir prekybos uostas, oro uostas, išvystyta laivų statybos, žuvies apdirbimo, tekstilės ir avalynės pramonė. Mieste yra aštuonios mokyklos ir Akureyri universitetas.
Islandijos švietimo sistema yra kilusi iš Skandinavijos. Be aukštojo mokslo, sistemą sudaro trys lygiai: priešmokyklinis, privalomas (pradinis ir žemesnis vidurinis) ir aukštesnis vidurinis mokymas su įprastomis 2-6, 6-16 ir 16-19 metų amžiaus grupėmis. Projekto partnerystėje dalyvaujančioje Glerarskoli bendrojo lavinimo mokykloje mokosi 6-16 metų vaikai. Mokyklos pavadinimas kilęs nuo Glera upės, kuri teka per miestą, pavadinimo (iš islandų kalbos „Stiklo upė”).
Šiais mokslo metais mokyklos 1-10 klasėse mokosi 307 mokiniai, dirba 55 darbuotojai, iš kurių 35 yra mokytojai. Mokiniai uniformų nenešioja. Mokyklos vizija sudaryta iš šių žodžių: „Protas – Ištiesta pagalbos ranka – Sveikata“. Mokyklos misija: mokyti mokinius sveiko gyvenimo būdo, būti draugiškus ir atsakingus už savo darbą bei pramogas, ugdyti jų socialinius įgūdžius – išmokti mokytis ir bendrauti su kitais žmonėmis. Mokyklos vertybės – komandinis darbas, pozityvi mokyklos atmosfera, dėmesys kiekvienam mokiniui, progresas. Daug dėmesio mokykloje skiriama mokinių vertinimui, tinkamo mokinių elgesio formavimui, užsiėmimams gryname ore, ekologijai. Ugdymas vyksta remiantis Olweus projekto idėjomis, mokiniai skatinami daug skaityti. Mokiniai yra labai mandagūs, draugiški ir tolerantiški vieni kitiems, į mokytoją kreipiasi vardu, mokykloje jaučiasi laisvai, tačiau triukšmo nesigirdi.
Pamokos prasideda 8.15 val. Vienos pamokos trukmė – 40 min. Tačiau pasibaigus pamokai, laiko vaikštinėti, žaisti ar bėgioti mokyklos koridoriais nėra. Pradinių klasių mokiniams skiriama keletas minučių poilsiui klasėje, o vyresniųjų klasių mokiniai tuo metu gali tik pereiti į kitą kabinetą ir pasiruošti kitai pamokai. Kasdien vyksta 5-7 pamokos, o tarp jų yra tik dvi pertraukos – 20 ir 30 min.
20 min. pertrauka – judrioji, vyksta lauke, mokyklos sporto aikštyne. Vieną dieną ji skirta pradinių klasių mokiniams, o kitą dieną – vyresniųjų klasių mokiniams. Judriosios pertraukos metu mokiniai privalo žaisti arba sportuoti mokyklos kieme, gryname ore – čia blogo oro nėra, nesvarbu, koks jis bebūtų. 30 min. pertrauka skirta papietauti mokyklos valgykloje. Mokiniai nemokamo maitinimo negauna. Priešpiečiams galima nusipirkti stiklinę šalto pieno ir vaisių. Kiekvieną dieną mokinius į mokyklą atvežti ir iš jos pasiimti privalo patys tėvai. Kai kuriems vaikams kasdien į mokyklą ir iš jos tenka vykti net 50-100 kilometrų.
Mokykla turi puikiai įrengtus įvairių mokomųjų dalykų kabinetus, sporto salę ir sporto aikštynus ir net karštųjų versmių vandeniu šildomą baseiną. Kūno kultūros ir plaukimo pamokos mokykloje yra privalomos.
Mokykla yra labai atvira bendruomenei. Čia nemokamai gali sportuoti ar plaukioti baseine visi norintys miesto ir aplinkinių kaimų gyventojai. Tie, kurie pageidauja pasilikti visam savaitgaliui ar švenčių dienomis, arba gyvena atokiau nuo mokyklos, gali net mokyklos patalpose pernakvoti. Tuomet iškraustomi kabinetai, ant grindų patiesiami čiužiniai. Du kartus per savaitę mokykloje veikia jaunimo centras, kurio patalpas įsirengė patys miesto jaunuoliai.
Islandijos miestai ir gamta
Islandijoje svečiai turėjo galimybę pasivaikščioti sostinės Reikjaviko gatvėmis, apsilankyti Thingvellir nacionaliniame parke, kur susiduria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės, o nuo 930 iki 1798 m. rinkdavosi visos Islandijos parlamentas. Sužavėjo Godafoss (Dievų) ir Gullfoss (Auksinį) kriokliai, Geysir ir Strokkur geizeriai, Myvatn karštųjų versmių ežeras bei Namaskard geoterminė vietovė, kur tvyro sieros kvapas, burbuliuoja purvo baseinai, ūžia ir rūksta fumarolės. Pakeliui į Akureyrį lydėjo įspūdingas šalies kraštovaizdis su užgesusiais ugnikalniais, sustingusia lava nubarstytais laukais ir neužšąlančiais fjordais, aukštyn į dangų iškilusiais snieguotais kalnais, kurių papėdėse įsikūrę vietiniai gyventojai, o ant sniego ganosi ištvermingi islandų arkliai.
Kitas projekto partnerių susitikimas vyks balandžio 4-8 d. Ispanijoje, Molins de Rei miestelyje, šalia Barselonos, Bernat el Ferrer vidurinėje mokykloje.

Vaida Šarkauskienė, mokytoja-projekto koordinatorė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite