Islandijos švietimo sistemos ypatumai

Neseniai Katyčių pagrindinės mokyklos atstovai lankėsi Islandijoje, kur susipažino su vienos mokyklos veikla, grožėjosi įspūdingu šalies kraštovaizdžiu.

Susitikimo dalyviai Islandijoje.

Susitikimo dalyviai Islandijoje.

Katyčių pagrindinė mokykla dalyvauja tarptautiniame Erasmus projekte „Drauge mes žaidžiam, drauge mes laimim: socialinių įgūdžių lavinimas ir inkliuzinis ugdymas per sportą ir užsiėmimus gryname ore“. Dvejus metus trunkančiame projekte dalyvauja septynios šalys: Italija (projekto koordinatorė), Islandija, Ispanija, Bulgarija, Rumunija, Turkija ir Lietuva. Vasario mėn. įvyko pirmasis visų projekto partnerystėje dalyvaujančių šalių susitikimas Glerarskoli mokykloje, Akureyri mieste, Islandijoje. Lietuvai atstovavo Katyčių pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Plaipa, kūno kultūros mokytoja Danutė Plaipienė ir projekto koordinatorė – anglų kalbos mokytoja Vaida Šarkauskienė.
Į mokyklą tenka vykti net 50-100 km
Akureyri – tai didžiausias miestas Šiaurės Islandijoje, įsikūręs ant rytinio Grenlandijos jūros, Eyja fjordo kranto. Šis miestas dar vadinamas Šiaurės Islandijos sostine. Nors mieste gyvena tik 18000 gyventojų, tačiau čia veikia žvejybos ir prekybos uostas, oro uostas, išvystyta laivų statybos, žuvies apdirbimo, tekstilės ir avalynės pramonė. Mieste yra aštuonios mokyklos ir Akureyri universitetas.
Islandijos švietimo sistema yra kilusi iš Skandinavijos. Be aukštojo mokslo, sistemą sudaro trys lygiai: priešmokyklinis, privalomas (pradinis ir žemesnis vidurinis) ir aukštesnis vidurinis mokymas su įprastomis 2-6, 6-16 ir 16-19 metų amžiaus grupėmis. Projekto partnerystėje dalyvaujančioje Glerarskoli bendrojo lavinimo mokykloje mokosi 6-16 metų vaikai. Mokyklos pavadinimas kilęs nuo Glera upės, kuri teka per miestą, pavadinimo (iš islandų kalbos „Stiklo upė”).
Šiais mokslo metais mokyklos 1-10 klasėse mokosi 307 mokiniai, dirba 55 darbuotojai, iš kurių 35 yra mokytojai. Mokiniai uniformų nenešioja. Mokyklos vizija sudaryta iš šių žodžių: „Protas – Ištiesta pagalbos ranka – Sveikata“. Mokyklos misija: mokyti mokinius sveiko gyvenimo būdo, būti draugiškus ir atsakingus už savo darbą bei pramogas, ugdyti jų socialinius įgūdžius – išmokti mokytis ir bendrauti su kitais žmonėmis. Mokyklos vertybės – komandinis darbas, pozityvi mokyklos atmosfera, dėmesys kiekvienam mokiniui, progresas. Daug dėmesio mokykloje skiriama mokinių vertinimui, tinkamo mokinių elgesio formavimui, užsiėmimams gryname ore, ekologijai. Ugdymas vyksta remiantis Olweus projekto idėjomis, mokiniai skatinami daug skaityti. Mokiniai yra labai mandagūs, draugiški ir tolerantiški vieni kitiems, į mokytoją kreipiasi vardu, mokykloje jaučiasi laisvai, tačiau triukšmo nesigirdi.
Pamokos prasideda 8.15 val. Vienos pamokos trukmė – 40 min. Tačiau pasibaigus pamokai, laiko vaikštinėti, žaisti ar bėgioti mokyklos koridoriais nėra. Pradinių klasių mokiniams skiriama keletas minučių poilsiui klasėje, o vyresniųjų klasių mokiniai tuo metu gali tik pereiti į kitą kabinetą ir pasiruošti kitai pamokai. Kasdien vyksta 5-7 pamokos, o tarp jų yra tik dvi pertraukos – 20 ir 30 min.
20 min. pertrauka – judrioji, vyksta lauke, mokyklos sporto aikštyne. Vieną dieną ji skirta pradinių klasių mokiniams, o kitą dieną – vyresniųjų klasių mokiniams. Judriosios pertraukos metu mokiniai privalo žaisti arba sportuoti mokyklos kieme, gryname ore – čia blogo oro nėra, nesvarbu, koks jis bebūtų. 30 min. pertrauka skirta papietauti mokyklos valgykloje. Mokiniai nemokamo maitinimo negauna. Priešpiečiams galima nusipirkti stiklinę šalto pieno ir vaisių. Kiekvieną dieną mokinius į mokyklą atvežti ir iš jos pasiimti privalo patys tėvai. Kai kuriems vaikams kasdien į mokyklą ir iš jos tenka vykti net 50-100 kilometrų.
Mokykla turi puikiai įrengtus įvairių mokomųjų dalykų kabinetus, sporto salę ir sporto aikštynus ir net karštųjų versmių vandeniu šildomą baseiną. Kūno kultūros ir plaukimo pamokos mokykloje yra privalomos.
Mokykla yra labai atvira bendruomenei. Čia nemokamai gali sportuoti ar plaukioti baseine visi norintys miesto ir aplinkinių kaimų gyventojai. Tie, kurie pageidauja pasilikti visam savaitgaliui ar švenčių dienomis, arba gyvena atokiau nuo mokyklos, gali net mokyklos patalpose pernakvoti. Tuomet iškraustomi kabinetai, ant grindų patiesiami čiužiniai. Du kartus per savaitę mokykloje veikia jaunimo centras, kurio patalpas įsirengė patys miesto jaunuoliai.
Islandijos miestai ir gamta
Islandijoje svečiai turėjo galimybę pasivaikščioti sostinės Reikjaviko gatvėmis, apsilankyti Thingvellir nacionaliniame parke, kur susiduria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės, o nuo 930 iki 1798 m. rinkdavosi visos Islandijos parlamentas. Sužavėjo Godafoss (Dievų) ir Gullfoss (Auksinį) kriokliai, Geysir ir Strokkur geizeriai, Myvatn karštųjų versmių ežeras bei Namaskard geoterminė vietovė, kur tvyro sieros kvapas, burbuliuoja purvo baseinai, ūžia ir rūksta fumarolės. Pakeliui į Akureyrį lydėjo įspūdingas šalies kraštovaizdis su užgesusiais ugnikalniais, sustingusia lava nubarstytais laukais ir neužšąlančiais fjordais, aukštyn į dangų iškilusiais snieguotais kalnais, kurių papėdėse įsikūrę vietiniai gyventojai, o ant sniego ganosi ištvermingi islandų arkliai.
Kitas projekto partnerių susitikimas vyks balandžio 4-8 d. Ispanijoje, Molins de Rei miestelyje, šalia Barselonos, Bernat el Ferrer vidurinėje mokykloje.

Vaida Šarkauskienė, mokytoja-projekto koordinatorė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite