Islandijos švietimo sistemos ypatumai

Neseniai Katyčių pagrindinės mokyklos atstovai lankėsi Islandijoje, kur susipažino su vienos mokyklos veikla, grožėjosi įspūdingu šalies kraštovaizdžiu.

Susitikimo dalyviai Islandijoje.

Susitikimo dalyviai Islandijoje.

Katyčių pagrindinė mokykla dalyvauja tarptautiniame Erasmus projekte „Drauge mes žaidžiam, drauge mes laimim: socialinių įgūdžių lavinimas ir inkliuzinis ugdymas per sportą ir užsiėmimus gryname ore“. Dvejus metus trunkančiame projekte dalyvauja septynios šalys: Italija (projekto koordinatorė), Islandija, Ispanija, Bulgarija, Rumunija, Turkija ir Lietuva. Vasario mėn. įvyko pirmasis visų projekto partnerystėje dalyvaujančių šalių susitikimas Glerarskoli mokykloje, Akureyri mieste, Islandijoje. Lietuvai atstovavo Katyčių pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Plaipa, kūno kultūros mokytoja Danutė Plaipienė ir projekto koordinatorė – anglų kalbos mokytoja Vaida Šarkauskienė.
Į mokyklą tenka vykti net 50-100 km
Akureyri – tai didžiausias miestas Šiaurės Islandijoje, įsikūręs ant rytinio Grenlandijos jūros, Eyja fjordo kranto. Šis miestas dar vadinamas Šiaurės Islandijos sostine. Nors mieste gyvena tik 18000 gyventojų, tačiau čia veikia žvejybos ir prekybos uostas, oro uostas, išvystyta laivų statybos, žuvies apdirbimo, tekstilės ir avalynės pramonė. Mieste yra aštuonios mokyklos ir Akureyri universitetas.
Islandijos švietimo sistema yra kilusi iš Skandinavijos. Be aukštojo mokslo, sistemą sudaro trys lygiai: priešmokyklinis, privalomas (pradinis ir žemesnis vidurinis) ir aukštesnis vidurinis mokymas su įprastomis 2-6, 6-16 ir 16-19 metų amžiaus grupėmis. Projekto partnerystėje dalyvaujančioje Glerarskoli bendrojo lavinimo mokykloje mokosi 6-16 metų vaikai. Mokyklos pavadinimas kilęs nuo Glera upės, kuri teka per miestą, pavadinimo (iš islandų kalbos „Stiklo upė”).
Šiais mokslo metais mokyklos 1-10 klasėse mokosi 307 mokiniai, dirba 55 darbuotojai, iš kurių 35 yra mokytojai. Mokiniai uniformų nenešioja. Mokyklos vizija sudaryta iš šių žodžių: „Protas – Ištiesta pagalbos ranka – Sveikata“. Mokyklos misija: mokyti mokinius sveiko gyvenimo būdo, būti draugiškus ir atsakingus už savo darbą bei pramogas, ugdyti jų socialinius įgūdžius – išmokti mokytis ir bendrauti su kitais žmonėmis. Mokyklos vertybės – komandinis darbas, pozityvi mokyklos atmosfera, dėmesys kiekvienam mokiniui, progresas. Daug dėmesio mokykloje skiriama mokinių vertinimui, tinkamo mokinių elgesio formavimui, užsiėmimams gryname ore, ekologijai. Ugdymas vyksta remiantis Olweus projekto idėjomis, mokiniai skatinami daug skaityti. Mokiniai yra labai mandagūs, draugiški ir tolerantiški vieni kitiems, į mokytoją kreipiasi vardu, mokykloje jaučiasi laisvai, tačiau triukšmo nesigirdi.
Pamokos prasideda 8.15 val. Vienos pamokos trukmė – 40 min. Tačiau pasibaigus pamokai, laiko vaikštinėti, žaisti ar bėgioti mokyklos koridoriais nėra. Pradinių klasių mokiniams skiriama keletas minučių poilsiui klasėje, o vyresniųjų klasių mokiniai tuo metu gali tik pereiti į kitą kabinetą ir pasiruošti kitai pamokai. Kasdien vyksta 5-7 pamokos, o tarp jų yra tik dvi pertraukos – 20 ir 30 min.
20 min. pertrauka – judrioji, vyksta lauke, mokyklos sporto aikštyne. Vieną dieną ji skirta pradinių klasių mokiniams, o kitą dieną – vyresniųjų klasių mokiniams. Judriosios pertraukos metu mokiniai privalo žaisti arba sportuoti mokyklos kieme, gryname ore – čia blogo oro nėra, nesvarbu, koks jis bebūtų. 30 min. pertrauka skirta papietauti mokyklos valgykloje. Mokiniai nemokamo maitinimo negauna. Priešpiečiams galima nusipirkti stiklinę šalto pieno ir vaisių. Kiekvieną dieną mokinius į mokyklą atvežti ir iš jos pasiimti privalo patys tėvai. Kai kuriems vaikams kasdien į mokyklą ir iš jos tenka vykti net 50-100 kilometrų.
Mokykla turi puikiai įrengtus įvairių mokomųjų dalykų kabinetus, sporto salę ir sporto aikštynus ir net karštųjų versmių vandeniu šildomą baseiną. Kūno kultūros ir plaukimo pamokos mokykloje yra privalomos.
Mokykla yra labai atvira bendruomenei. Čia nemokamai gali sportuoti ar plaukioti baseine visi norintys miesto ir aplinkinių kaimų gyventojai. Tie, kurie pageidauja pasilikti visam savaitgaliui ar švenčių dienomis, arba gyvena atokiau nuo mokyklos, gali net mokyklos patalpose pernakvoti. Tuomet iškraustomi kabinetai, ant grindų patiesiami čiužiniai. Du kartus per savaitę mokykloje veikia jaunimo centras, kurio patalpas įsirengė patys miesto jaunuoliai.
Islandijos miestai ir gamta
Islandijoje svečiai turėjo galimybę pasivaikščioti sostinės Reikjaviko gatvėmis, apsilankyti Thingvellir nacionaliniame parke, kur susiduria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės, o nuo 930 iki 1798 m. rinkdavosi visos Islandijos parlamentas. Sužavėjo Godafoss (Dievų) ir Gullfoss (Auksinį) kriokliai, Geysir ir Strokkur geizeriai, Myvatn karštųjų versmių ežeras bei Namaskard geoterminė vietovė, kur tvyro sieros kvapas, burbuliuoja purvo baseinai, ūžia ir rūksta fumarolės. Pakeliui į Akureyrį lydėjo įspūdingas šalies kraštovaizdis su užgesusiais ugnikalniais, sustingusia lava nubarstytais laukais ir neužšąlančiais fjordais, aukštyn į dangų iškilusiais snieguotais kalnais, kurių papėdėse įsikūrę vietiniai gyventojai, o ant sniego ganosi ištvermingi islandų arkliai.
Kitas projekto partnerių susitikimas vyks balandžio 4-8 d. Ispanijoje, Molins de Rei miestelyje, šalia Barselonos, Bernat el Ferrer vidurinėje mokykloje.

Vaida Šarkauskienė, mokytoja-projekto koordinatorė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių krašto kultūros darbuotojai netradiciškai minėjo Pasaulinę kultūros dieną

Pasaulinę kultūros dieną – balandžio 15-ąją –  Pagėgių sav. kultūros srities atstovai (Vydūno viešosios bibliotekos ir filialų, M. Jankaus muziejaus ir kultūros centro specialistai) dalyvavo mažlietuviško kulinarinio paveldo sklaidai skirtoje edukacijoje „Lietuvininkų valgių ypatumai“.   Šią kulinarinę edukaciją dovanojo, medaus desertus su belgišku šokoladu Pagėgių krašto kultūros darbuotojams įteikė bei nuoširdžiausius sveikinimo žodžius tarė kaimo turizmo sodybos „Mociškių palivarkas“ šeimininkai Rasa ir Sigitas Stoniai. Pasaulinės kultūros dienos proga kultūros darbuotojus sveikinusi Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida

Vydūno viešoji biblioteka kviečia minėti 24-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę

Tradiciškai paskutinę balandžio mėnesio savaitę šalyje minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia savaitė šalies bibliotekoms. Nors Lietuvoje 24-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė minima nuo 2024 m. balandžio 23 d., Pagėgių krašte ji prasidės anksčiau –balandžio 18 d. Pagėgių sav. Vydūno viešoji biblioteka bei jos filialai balandžio 18-29 dienomis kvies visuomenę drauge paminėti šią savaitę. Šių metų tema – „Europos šeimoje“, skirta kalbėtis apie bendrą kuriamą vienybę, lygybę ir vertybes. Pagėgių krašto bibliotekos lankytojams siūlys daugybę įvairių veiklų – knygų pristatymų,

Miškasodyje – vėl ir Saugų seniūnijos bendruomenė

Nors miškasodis Lietuvoje paskelbtas balandžio 20 d., artėjantį šeštadienį, „Šilutės baldų“ įmonės kolektyvas kartu su kolegomis iš SBA, Saugų seniūnijos bendruomenė jau paviešino gerų žinių: medelių pasodinta, padirbėta iš peties… Saugų bendruomenė paskelbė: „Miškasodyje dalyvavome ir šiemet! Ačiū Šilutės krašto miškininkams už galimybę prisidėti prie šios gražios akcijos, kuri šiemet vyko Saugų seniūnijos teritorijoje. Pasodinta 3000 pušų, 1700 eglių ir 700 beržo sodinukų“.  

Šilutėje pasodintas ąžuoliukas, skirtas 100-metį mininčiai Lietuvos dainų šventei

Balandžio 15 d. Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė kartu su Šilutės krašto kultūrininkais parke prie Šilutės kultūros ir pramogų centro pasodino simbolinį ąžuoliuką, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos dainų šventei ,,Kad giria žaliuotų“. Primename, kad į šią dainų šventę vyks beveik 400 Šilutės rajono šokėjų, dainininkų, muzikantų. Komunikacijos skyrius

Taip pat skaitykite