Islandijos švietimo sistemos ypatumai

Neseniai Katyčių pagrindinės mokyklos atstovai lankėsi Islandijoje, kur susipažino su vienos mokyklos veikla, grožėjosi įspūdingu šalies kraštovaizdžiu.

Susitikimo dalyviai Islandijoje.

Susitikimo dalyviai Islandijoje.

Katyčių pagrindinė mokykla dalyvauja tarptautiniame Erasmus projekte „Drauge mes žaidžiam, drauge mes laimim: socialinių įgūdžių lavinimas ir inkliuzinis ugdymas per sportą ir užsiėmimus gryname ore“. Dvejus metus trunkančiame projekte dalyvauja septynios šalys: Italija (projekto koordinatorė), Islandija, Ispanija, Bulgarija, Rumunija, Turkija ir Lietuva. Vasario mėn. įvyko pirmasis visų projekto partnerystėje dalyvaujančių šalių susitikimas Glerarskoli mokykloje, Akureyri mieste, Islandijoje. Lietuvai atstovavo Katyčių pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Plaipa, kūno kultūros mokytoja Danutė Plaipienė ir projekto koordinatorė – anglų kalbos mokytoja Vaida Šarkauskienė.
Į mokyklą tenka vykti net 50-100 km
Akureyri – tai didžiausias miestas Šiaurės Islandijoje, įsikūręs ant rytinio Grenlandijos jūros, Eyja fjordo kranto. Šis miestas dar vadinamas Šiaurės Islandijos sostine. Nors mieste gyvena tik 18000 gyventojų, tačiau čia veikia žvejybos ir prekybos uostas, oro uostas, išvystyta laivų statybos, žuvies apdirbimo, tekstilės ir avalynės pramonė. Mieste yra aštuonios mokyklos ir Akureyri universitetas.
Islandijos švietimo sistema yra kilusi iš Skandinavijos. Be aukštojo mokslo, sistemą sudaro trys lygiai: priešmokyklinis, privalomas (pradinis ir žemesnis vidurinis) ir aukštesnis vidurinis mokymas su įprastomis 2-6, 6-16 ir 16-19 metų amžiaus grupėmis. Projekto partnerystėje dalyvaujančioje Glerarskoli bendrojo lavinimo mokykloje mokosi 6-16 metų vaikai. Mokyklos pavadinimas kilęs nuo Glera upės, kuri teka per miestą, pavadinimo (iš islandų kalbos „Stiklo upė”).
Šiais mokslo metais mokyklos 1-10 klasėse mokosi 307 mokiniai, dirba 55 darbuotojai, iš kurių 35 yra mokytojai. Mokiniai uniformų nenešioja. Mokyklos vizija sudaryta iš šių žodžių: „Protas – Ištiesta pagalbos ranka – Sveikata“. Mokyklos misija: mokyti mokinius sveiko gyvenimo būdo, būti draugiškus ir atsakingus už savo darbą bei pramogas, ugdyti jų socialinius įgūdžius – išmokti mokytis ir bendrauti su kitais žmonėmis. Mokyklos vertybės – komandinis darbas, pozityvi mokyklos atmosfera, dėmesys kiekvienam mokiniui, progresas. Daug dėmesio mokykloje skiriama mokinių vertinimui, tinkamo mokinių elgesio formavimui, užsiėmimams gryname ore, ekologijai. Ugdymas vyksta remiantis Olweus projekto idėjomis, mokiniai skatinami daug skaityti. Mokiniai yra labai mandagūs, draugiški ir tolerantiški vieni kitiems, į mokytoją kreipiasi vardu, mokykloje jaučiasi laisvai, tačiau triukšmo nesigirdi.
Pamokos prasideda 8.15 val. Vienos pamokos trukmė – 40 min. Tačiau pasibaigus pamokai, laiko vaikštinėti, žaisti ar bėgioti mokyklos koridoriais nėra. Pradinių klasių mokiniams skiriama keletas minučių poilsiui klasėje, o vyresniųjų klasių mokiniai tuo metu gali tik pereiti į kitą kabinetą ir pasiruošti kitai pamokai. Kasdien vyksta 5-7 pamokos, o tarp jų yra tik dvi pertraukos – 20 ir 30 min.
20 min. pertrauka – judrioji, vyksta lauke, mokyklos sporto aikštyne. Vieną dieną ji skirta pradinių klasių mokiniams, o kitą dieną – vyresniųjų klasių mokiniams. Judriosios pertraukos metu mokiniai privalo žaisti arba sportuoti mokyklos kieme, gryname ore – čia blogo oro nėra, nesvarbu, koks jis bebūtų. 30 min. pertrauka skirta papietauti mokyklos valgykloje. Mokiniai nemokamo maitinimo negauna. Priešpiečiams galima nusipirkti stiklinę šalto pieno ir vaisių. Kiekvieną dieną mokinius į mokyklą atvežti ir iš jos pasiimti privalo patys tėvai. Kai kuriems vaikams kasdien į mokyklą ir iš jos tenka vykti net 50-100 kilometrų.
Mokykla turi puikiai įrengtus įvairių mokomųjų dalykų kabinetus, sporto salę ir sporto aikštynus ir net karštųjų versmių vandeniu šildomą baseiną. Kūno kultūros ir plaukimo pamokos mokykloje yra privalomos.
Mokykla yra labai atvira bendruomenei. Čia nemokamai gali sportuoti ar plaukioti baseine visi norintys miesto ir aplinkinių kaimų gyventojai. Tie, kurie pageidauja pasilikti visam savaitgaliui ar švenčių dienomis, arba gyvena atokiau nuo mokyklos, gali net mokyklos patalpose pernakvoti. Tuomet iškraustomi kabinetai, ant grindų patiesiami čiužiniai. Du kartus per savaitę mokykloje veikia jaunimo centras, kurio patalpas įsirengė patys miesto jaunuoliai.
Islandijos miestai ir gamta
Islandijoje svečiai turėjo galimybę pasivaikščioti sostinės Reikjaviko gatvėmis, apsilankyti Thingvellir nacionaliniame parke, kur susiduria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės, o nuo 930 iki 1798 m. rinkdavosi visos Islandijos parlamentas. Sužavėjo Godafoss (Dievų) ir Gullfoss (Auksinį) kriokliai, Geysir ir Strokkur geizeriai, Myvatn karštųjų versmių ežeras bei Namaskard geoterminė vietovė, kur tvyro sieros kvapas, burbuliuoja purvo baseinai, ūžia ir rūksta fumarolės. Pakeliui į Akureyrį lydėjo įspūdingas šalies kraštovaizdis su užgesusiais ugnikalniais, sustingusia lava nubarstytais laukais ir neužšąlančiais fjordais, aukštyn į dangų iškilusiais snieguotais kalnais, kurių papėdėse įsikūrę vietiniai gyventojai, o ant sniego ganosi ištvermingi islandų arkliai.
Kitas projekto partnerių susitikimas vyks balandžio 4-8 d. Ispanijoje, Molins de Rei miestelyje, šalia Barselonos, Bernat el Ferrer vidurinėje mokykloje.

Vaida Šarkauskienė, mokytoja-projekto koordinatorė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite