Išjungti ar palikti? Ekspertas pataria, kaip elgtis su kompiuteriu dienos pabaigoje

Pasaulyje yra dviejų tipų žmonės: tie, kurie kiekvieną vakarą išjungia kompiuterį, ir tie, kurie tiesiog jį uždaro. Nors yra įvairiausių nuomonių apie tai, kurį iš šių būdų geriau rinktis, vienareikšmiško sprendimo nėra. Pasirinkimas priklauso nuo kelių veiksnių: kompiuterio naudojimo laiko, įrangos susidėvėjimo ar fone veikiančios programos.

  • „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius pasakoja, kaip kompiuterio išjungimas ir miego režimas gali paveikti energijos suvartojimą bei įrenginio tarnavimo laiką.

Išjungus kompiuterį, išjungiami ir visi programinės bei aparatinės įrangos komponentai. Visos atidarytos programos iš operacinės sistemos gauna pranešimą, kad nustotų skaityti ir rašyti failus, kol įvyks priverstinis išjungimas. Nors manoma, kad dažnas kompiuterio išjungimas įrenginiui sukelia papildomą „stresą“, yra ir nemažai įrangos išjungimo privalumų.

Energijos suvartojimas. Veikdamas visu pajėgumu ar miego režimu, kompiuteris naudoja skirtingą energijos lygį. Miego režimas atidaromiems failams ir programoms saugoti skiria energijos operatyviajai atminčiai, todėl padidėja elektros energijos suvartojimas. Palikdami kompiuterį įjungtą, turėsite jį įkrauti dažniau.

Sklandesnis darbas. Visiškai išjungus kompiuterį ir iš naujo jį paleidus, užtikrinamas švarus jo perkrovimas ir sklandesnis veikimas. Išjungimo metu pašalinamos nedidelės operacinės sistemos klaidos ir uždaromi nenaudojami failai. Jeigu itin retai ar beveik niekada neišjungiate kompiuterio, šios problemos ir informacija kaupiasi, dėl to gali sumažėti kompiuterio našumas ir pailgėti laikas, per kurį atidaromos programos.

Įrangos susidėvėjimas. Anksčiau kompiuterio komponentai buvo šiek tiek jautresni galimiems pažeidimams dėl nuolatinio kompiuterio įjungimo ir išjungimo, tačiau dabar šių dalių gamyba patobulėjo. Jeigu kompiuterio neišjungiate kelis kartus per dieną, nusidėvėjimas bus minimalus ir nesukels pastebimos žalos. Kita vertus, jei kompiuterį užmigdysite kelioms valandoms su daugybe atidarytų programų ir naršyklės langų, kompiuterio techninė įranga miego metu nelabai pailsės. Jeigu norite prailginti savo prietaiso aparatinės įrangos gyvavimo ciklą, geriau jį išjunkite, o ne naudokite miego režimą.

Apsauga nuo maitinimo viršįtampių. Nors tai pasitaiko itin retai, atsitiktiniai elektros energijos šuoliai ir viršįtampiai gali sugadinti įjungtą arba miego režimu veikiantį kompiuterį. Nutikus tokiai situacijai galite prarasti įrenginyje esančius failus ir duomenis arba sugadinti kietąjį diską. Įrenginio išjungimas sumažina tokio pobūdžio pažeidimo riziką.

Įjungus miego režimą, kompiuteris nėra visiškai išjungiamas, tai reiškia, kad atidaryti failai, naršyklės ar žaidimai saugomi operatyviojoje atmintyje (RAM).

Patogumas ir greitis. Aktyvavus miego režimą, dauguma programinės ir techninės įrangos komponentų, kaip ekranas, yra išjungiami, tačiau juos galima greitai „pažadinti“ bakstelėjus pele arba spustelėjus klaviatūros mygtuką. Įjungiant kompiuterį iš išjungtos būsenos reikia papildomai laukti, kol jis užkraus visus reikiamus failus, o tai gali kelti nepatogumų tiems, kuriems reikia itin greitai kažką atlikti kompiuteriu.

Lengvas fono priežiūros programų paleidimas. Kompiuteryje veikia svarbios techninės priežiūros programos, pvz., virusų paieškos, disko valymas, atnaujinimai ir sistemos atsarginių kopijų kūrimas. Dažniausiai šios užduotys būna atliekamos jums nesinaudojant kompiuteriu – kai jis veikia miego režimu. Jeigu nesuplanuosite, kad šie veiksmai būtų vykdomi dienos metu, kompiuterio išjungimas sutrikdys jų veikimą, todėl įrenginys gali būti jautresnis kenkėjiškoms programoms.

Specialistas teigia, kad siekiant užtikrinti kompiuterio ilgaamžiškumą, reikėtų derinti abu variantus: nenaudojant kompiuterio ilgesnį laiką – jį išjungti, atsitraukus trumpesniam laikui – aktyvuoti miego režimą.

Asta Buitkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite