Išdainavo gedulą ir viltį

Birutės alėjoje, Pagėgių centre, iš gėlių žiedų nutiesti traukinio bėgiai, pastatytas simbolinis vagonas… Toks akcentas jau penktadienį atkreipė praeivių dėmesį – pagėgiškiams priminta, kad šeštadienį minima Gedulo ir vilties diena. Birželio 14 d., prieš 73 metus, Lietuvoje prasidėjo masiniai areštai ir trėmimai – taip paženklinta okupacijos pradžia.

Edvino Palioko vadovaujamas ansamblis dainavo tremtinių dainas.

Į Pagėgių kultūros centro fojė susirinko trijų kartų dainos mėgėjai. Neįgaliųjų draugijos ansamblis, vadovaujamas Edvino Palioko, širdis virpino tremtinių daina: „Leiskit į Tėvynę…“ Iš Natkiškių atvykęs moterų ansamblis ir jų vadovas Valdas Armonas palydėjo Lietuvos gėlėtais laukais. Jauniausieji, Pagėgių 9 kuopos šauliai, būreliu susėdę ant grindų, paėmę į rankas gitaras, užtraukė: „Jei ne auksinė vasara, ne mėlynos vosilkos…“ Algirdas Saročka, Pagėgių šaulių kuopos vadas, iš viso globoja 64 Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos, Lumpėnų ir Vilkyškių mokyklų jaunuosius šaulius, garsėjančius aktyvia veikla. Šįkart į Gedulo ir vilties dienos minėjimą šis jaunimas iš gimnazijos ir Vilkyškių įnešė vilties – jog auga gražaus jaunimo, tik iš knygų, filmų ir pasakojimų suvokiančių, kokių būta baisių dienų.
Jie ten buvo
Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis pasakojo, kaip tamsų vėlyvą vakarą atėjo ir pasakė, jog negalima išeiti iš namų, jie apsupti, per 2-3 valandas liepta pasiruošti – išveš nežinoma kryptimi… Tada Alvidui tebuvo pusė metukų. Tėvas Vytautas ir motina Marijona griebė viską, kas pakliuvo po ranka. Jų visų laukė ilga tremties kelionė į Tomsko sritį. Tėvų augintinės Antaninos, kuri buvo tarsi Alvido auklė, tremti neketino, tačiau ji pati nesutiko pasilikti ir buvo išvežta kartu.
Dabar Antanina Jonušienė gyvena Žygaičiuose. Tėvai atgulę amžinojo poilsio. Tremtyje šeima išbuvo šešerius metus, tremtyje gimė dukra Danguolė (D. Nausėdienė dabar gyvena Šilutėje). Kai šeima sugrįžo, neturėjo teisės gyventi Lietuvoje, šią teisę gavo tik 1969 metais, kai motina to prašyti vyko net pas Antaną Sniečkų.

Gedulo ir vilties dienos minėjime – Pagėgių krašto jaunieji šauliai su vadu Algirdu Saročka.

Už ką? Rodos, kad A. Einikis mintimis dar Sartininkuose, iš kur jį, pusės metų vaiką, su tėvais ištrėmė į Tomsko sritį. Mat tėvas valdė 40 hektarų žemės, 6 ha buvo miško. Tėvas tris mėnesius buvo kolūkio pirmininku. „Trys kiemo draugai surašė ir – į tremtį… Iš jų vienas nuskendo, kitas – pasikorė, o trečias dingo be žinios… Tėvas buvo muzikantas. Jie kartu ėjo į bažnyčią…“ – pasakojo A. Einikis, o iš nutylėjimų jautėsi, kad tai, ką apie savo šeimos kančias sužinojo jau ūgtelėjęs, tebeskauda.
Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinės mokyklos direktorius Leonas Mišeikis pasakojo tremtyje gimęs, augęs ir vaikų namuose, kur išmokęs slėpti gautą duonos kąsnį, kad neatimtų, o jau būdamas penkerių metukų sugrįžo pas tėvus. Tėvai labai sunkiai dirbę. Šaltis spausdavęs net iki 55 laipsnių. Tremtinių vaikas mokykloje privalėjo segėti raudona medžiaga apsiūtą penkiakampę, o jis kartą jos neturėjo – per speigą išvarė pro duris…
1959 metais pavyko sugrįžti į Lietuvą, tačiau be teisės grįžti į gimtuosius namus. Tekę glaustis Rietave, o nuo 1963 metų gyvena Vilkyškiuose.
L. Mišeikis švelniai ranka palietė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pagėgių skyriaus vėliavą: „Čia – istorija…“ Ir pasidžiaugė, kad minėjime mato jaunimo, jaunųjų šaulių su uniformomis.
Minėjimą organizavo Pagėgių kultūros centras. Renginį vedusi direktoriaus pavaduotoja Danutė Bardauskienė sakė: „Kol kultūros darbuotojai dirbs, jie neš istoriją…“ D. Bardauskienė kalbėjo, kad dar yra tremtinių, kurių pasakojimai galėtų sugulti į knygą. Reikėtų išleisti Pagėgiuose tokią knygą.

Leonas Mišeikis (kairėje) ir Alvidas Einikis prie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pagėgių skyriaus vėliavos.
Autorės nuotr.

Apkabinę dainomis Lietuvą, visi patraukė žiūrėti dokumentinio filmo „Ledo vaikai“.
Tarp kitko
Gedulo ir vilties dienos minėjimas vyko penktadienį 16 val., kai prieš 15 minučių darbą baigia Pagėgių savivaldybės valstybės tarnautojai. Daug jų ten sėdi, tačiau iš anų rūmų į minėjimą atėjo tik Ingrida Jokšienė, vyr. specialistė kultūrai…
Be minėjimo organizatorių, trijų būrelių dainininkų, Gedulo ir vilties dienos minėjime buvo dar keli žmonės.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite