Išaušo pergalės rytas…

Kovo 17 d. įvyko antrasis tiesioginių merų rinkimų turas. Šilutės rajone varžėsi pirmajame rinkimų ture daugiausia balsų gavę Vytautas Laurinaitis ir Sandra Tamašauskienė. Iš 13 514 rinkimuose dalyvavusių rinkėjų 7239 balsavo už V. Laurinaitį, 6275 – už S. Tamašauskienę. Išankstiniais duomenimis, meru išrinktas šias pareigas iki šiol einantis V. Laurinaitis.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dar nepatvirtino Šilutės r. (Nr. 47) savivaldybės tarybos ir mero rinkimų rezultatų. Mat teisėsauga tiria kovo 3 d. vykusių savivaldos rinkimų pažeidimus Saugų balsavimo apylinkėje. „Pamarys“ jau informavo, kad buvo nustatyta pažeidimų: dalis biuletenių buvo atsidūrę Saugų balsavimo apylinkei vadovavusios pirmininkės namuose, ten atlikta krata, moteris biuletenius atvežė į Šilutę tik tuomet, kai jų buvo pasigesta. VRK priims sprendimą tik sulaukusi teisėsaugos tyrimo išvadų.

Apie mero rinkimus
Iš 36 200 Šilutės rajono rinkėjų antrajame mero rinkimų ture dalyvavo 13 776 (38,06 proc.). Galiojančiais pripažinti 13 514 biuletenių. Beveik 53 proc. rinkėjų balsavo už V. Laurinaitį, beveik 46 proc. – už S. Tamašauskienę. Išeitų, kad tik penktadalis rajono rinkėjų (7239) išrinko merą.
V. Laurinaitis yra partijos Tvarka ir teisingumas Šilutės skyriaus pirmininkas, nuo 2014 m. liepos eina rajono mero pareigas. Nepatvirtintais duomenimis, 25 narius turinčioje Šilutės r. savivaldybės taryboje „tvarkiečiai“ gavo 6 mandatus (meras irgi yra Tarybos narys), tai yra didžiausiais mandatų skaičius.
Po savivaldos rinkimų kovo 3 d. 5 mandatus užsitikrino Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, pagal gautų balsų skaičių aplenkę visus kitus konkurentus (dalyvavo 7 politinės partijos ar sąjungos ir vienas visuomeninis rinkimų komitetas). Sėkmingai pasirodė ir S. Tamašauskienė, pelniusi teisę dalyvauti antrajame mero rinkimų ture. Iš viso mero posto rajone siekė 9 asmenys.
Ir V. Laurinaitis, ir S. Tamašauskienė pagal išsilavinimą abu yra pedagogai. S. Tamašauskienė vadovauja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriui, praėjusią kadenciją buvo Savivaldybės tarybos narė ir kartu su dviem partiečiais priklausė opozicijai.
Pagal gautų mandatų skaičių, jeigu nebus pasikeitimų, 4 mandatus gauna Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, po tris – socialdemokratai ir LR Liberalų sąjūdis, po du – Socialdemokratų darbo partija ir visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“.

Valdantieji laimėjo?
Praėjusią 4 metų kadenciją Savivaldybės tarybos valdančiąją daugumą sudarė „tvarkiečiai“, socialdemokratai, „valstiečiai“ ir su pastaraisiais frakciją sudarę minėtojo visuomeninio rinkimų komiteto du atstovai. Opozicijoje dirbo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 8 nariai.
Prieš antrąjį mero rinkimų turą partijų, sąjungų bei visuomeninio rinkimų komiteto atstovai paskelbė, kurį kandidatą į merus palaiko.
Susiklosto tokia situacija: 6 „tvarkiečiai“ įskaitant merą, 4 „valstiečiai“, 3 socialdemokratai ir visuomeninio rinkimų komiteto 2 atstovai linkę dirbti kartu. O tai yra tokios pat sudėties valdančioji dauguma, kokia buvo Šilutės rajone ketverius metus. Susidarytų 15 narių valdančioji dauguma 25 narių Taryboje.
Opozicijoje buvusios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatę S. Tamašauskienę į mero postą palaikė 3 Liberalų sąjūdžio atstovai. Abi politinės jėgos Savivaldybės taryboje gauna 8 mandatus, tai yra tiek pat, kiek turėjo ir praėjusią 4 m. kadenciją.
Jokios nuomonės dėl mero rinkimų viešai neišsakė dar du Savivaldybės taryboje dirbę ir į ją išrinkti Socialdemokratų darbo partijos atstovai A. Pupšys, pasitraukęs iš socialdemokratų, bei R. Stonkus, palikęs bendražygius „tvarkiečius“.
Tačiau spėlionės lieka spėlionėmis: viską nulemia konkretūs susitarimai dalijantis vadovų postus.
O gal neskubėkime? Juk VRK dar netarė galutinio žodžio…

Stasė SKUTULIENĖ „Pamario“ archyvo nuotr.

Hits: 170

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasaulinė kultūros diena paminėta virtualiai

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasauline kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūros vertybes. Šia proga Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus specialistai pakvietė visus kolegas bei kitų kultūros įstaigų darbuotojus, meno kolektyvus, bibliotekos lankytojus dalyvauti virtualioje viktorinoje „Kultūra – tau, man, kitiems…“, skirtoje šiai dienai paminėti. Kultūra kiekvienam iš mūsų yra

Sinoptikai džiugina: savaitgalį kai kur bus iki 19 laipsnių šilumos

Jau keletą dienų netoli mūsų šalies besisukantis ir tankius debesis plukdantis ciklonas niekur nesitrauks ir šiandien, tačiau debesų sluoksnis nebebus toks vientisas, daugelyje rajonų bent retkarčiais pasirodys saulė. Lietaus taip pat bus mažiau – palis tik vietomis, daugiausiai pietinėje šalies dalyje, vyraus trumpalaikio pobūdžio lietus. Įdienojus papūs stiprokas šiaurės rytų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Iš rytų plūs šiltesnio oro masė, todėl net ir storesni debesys nesutrukdys orui sušilti iki 9-14 laipsnių. Šeštadienį debesuotumas bus nepastovus – naktį

Šilutės meno mokykla švenčia 55 metų veiklos sukaktį

Pandemija ir karantinai dėl COVID-19 nesutrukdė Šilutės meno mokyklos bendruomenei švęsti savo įstaigos veiklos 55 metų sukaktį. Tereikia užsukti į šios mokyklos interneto svetainę. Šios mokyklos istorija prasidėjo 1965 metų rugsėjo 1 d. Jau peržengtas 55 metų slenkstis. Į gyvenimą išlydėta per 1600 muzikantų, keli šimtai dailės skyriaus mokinių, šokėjų. Būtent muzikos, dailės ir šokio meno mokoma šioje mokykloje, kuri yra papildomo ugdymo, tad tėvai už savo vaikų lavinimą moka nustatytą mokestį. Šventes, kai suguža gausybė svečių, buvusių pedagogų, mokinių,

Nauja tvarka perkant automobilį

Lietuvoje nuo gegužės 1 d. ims veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema: pirkdami automobilį gausite specialų kodą. Su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siejama sistema norima, kad gyventojai nesusidurtų su nesąžininga prekyba automobiliais, o jų teisės būtų apsaugotos, kad būtų suformuota skaidri transporto priemonių bei jų detalių prekyba, sumažėtų šioje srityje nesąžiningų sandorių, valstybė gautų priklausančius mokesčius. Vidaus reikalų ministrė  A. Bilotaitė pastebėjo, kad iki šiol dauguma automobilių pirkimo-pardavimo sandorių vyksta grynaisiais pinigais, taip galima

Taip pat skaitykite