Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius atidžiai stebi įvykius tėvynėje

Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius Sergėjus Paciukas įvykius Ukrainoje stebi nuo pat jų pradžios rudenį. Jis mano, kad išlaikyti Krymą savo teritorijos dalimi Ukrainai nepavyks, o šios šalies draugystė su Rusija nutrūks ilgiems dešimtmečiams.

Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius Sergėjus Paciukas atidžiai stebi įvykius tėvynėje ir reikšdamas paramą tautiečiams rengiasi derindamas Ukrainos vėliavos spalvas.

Sergėjus pasakojo, kad jo giminės šaknys iš tėvo pusės glūdi Rytų Ukrainoje, Karnauchovkos gyvenvietėje, Dnepropetrovsko sr. Ten gyvena jo pusbrolis, pusseserė, dėdė ir teta. Tame kaime rusų mokyklą baigė ir pats S. Paciukas. Jis pasakojo, kad tose vietose buvo daug sovietų karinės ir kitokios pramonės įmonių, todėl suvažiavo nemažai rusų.
Anais laikais lankyti ukrainietišką mokyklą buvę nemadinga. Vyravo nuostata, kad ukrainietiškas mokyklas lanko tik kaimiečiai, mažiau pažangūs. Todėl ir jis buvo leidžiamas į rusišką mokymo įstaigą, nors seneliai namie su juo kalbėdavosi ukrainietiškai.
Tačiau taip buvo tik šalies Rytuose, Vakarų Ukrainoje tokių reiškinių nebuvo. Su savo giminėmis Ukrainoje S. Paciukas bendravo ir lankėsi pas juos, kol jam suėjo aštuoniolika. Po to režisierius savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir su giminėmis vėl aktyviau ėmė bendrauti praėjusį rudenį, kai Ukrainoje prasidėjo demokratinis judėjimas.
„Taip jau atsitiko, kad tuo metu patekau į ligoninę, po to dar vyko reabilitacinis gydymas. Laiko atsirado daug ir įvykius Ukrainoje pradėjau internetu stebėti nuo pat pradžių. Kartais vienu metu žiūrėjau transliacijas iš trijų vaizdo kamerų. Savo akimis tiesioginiame eteryje mačiau, kaip nušovė žmogų“, – pasakoja S. Paciukas.
Telefonu ir elektroniniu paštu jis vėl pradėjo aktyviai bendrauti su giminaičiais. Jis sakė, kad bendraujant jų balsuose jautė didelį nerimą dėl ateities. Žmonės bijo karo veiksmų, bijo, kad jų sūnums nereikėtų į rankas imti ginklo. Lietuva jiems – Vakarai, o lietuviai – broliai, kurių pavyzdžiu reikėtų sekti.
Ukrainiečiai, su kuriais bendravo režisierius, piktinasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino melu apie esą Lietuvoje ir Lenkijoje ruošiamus smogikus. S. Paciuko duomenimis, agresyvius Rusijos veiksmus smerkia ir jaunesni rusakalbiai Ukrainos gyventojai, kurie save laiko šios šalies piliečiais. Prorusiškas nuotaikas labiau palaiko kupini sovietinės nostalgijos senesni rusai. Abi pusės rengia pilietines akcijas, tačiau jeigu ukrainiečiai turi už ką kovoti, tai palaikantieji Rusijos veiksmus neturi moralinio ir idėjinio pagrindo, todėl šių judėjimas vangesnis.
Pasitaiko kurioziškų dalykų, pavyzdžiui, Ukrainos dalinius apsupusius niūrius karius be atpažinimo ženklų, kuriems jau kurį laiką tenka krimsti sausą davinį ir miegoti kariniuose sunkvežimiuose, ukrainiečiai pavaišina karštais pietumis. Ne savo valia įstumti į įvykių sūkurį, šie vangiai, bet mandagiai atsisakinėja.
Buvęs Šilutės rajono tarybos narys ir Sąjūdžio aktyvistas S. Paciukas džiaugiasi, kad Lietuva reiškia aktyvią poziciją, palaikydama ukrainiečių kovą už tautinį išsivadavimą ir korupcijos pažabojimą. Anot jo, Maidanas – žodis, reiškiantis aikštę ir žmonių sueigą, – artimas mūsų Sąjūdžiui. O šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“ – savo laiku buvęs Stepano Banderos šūkiu. Šiuo metu, solidarizuodamasis su tėvynainiais, S. Paciukas savo aprangoje derina Ukrainos vėliavos spalvas – geltoną ir žydrą. Mūsų pokalbio metu jis vilkėjo žydrais marškiniais ir ryšėjo geltoną kaklajuostę.
Reikšdamas savo nuomonę apie įvykius Ukrainoje, S. Paciukas mano, kad Rusijos norai užimti visą Juodosios jūros pakrantę žlugo, tačiau Krymo Ukraina greičiausiai neteks. Rusijos, Anglijos ir JAV deklaracija, kurioje mainais už branduolinio ginklo sunaikinimą Ukrainai garantuojamas teritorinis vientisumas, greičiausiai tėra nieko vertas popierėlis. Vis dėlto ir dėl Krymo dar nieko galutinai nenuspręsta. Pusė šios autonomijos gyventojų – rusakalbiai, o kita dalis – ukrainiečiai ir totoriai.
„Rusai prisibijo konfliktuoti su totoriais, todėl totorių kilmės žurnalistai sugeba patekti ten, kur neįleidžia kitų, ir praktiškai tik jie gauna daugiausiai informacijos, stengiasi atspindėti visą nuomonių spektrą. Dabartiniai Rusijos veiksmai sužlugdė dviejų tautų santykius. Kol V. Putinas bus valdžioje, draugystės su Rusija nebus, o vėliau praeities įvykių šleifas dar dešimtmečius temdys abiejų šalių santykius“, – mano Krymo totorių kontroliuojamas žiniasklaidos priemones nuolat internetu stebintis šilutiškis Sergėjus Paciukas.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Giedrius rainbow fleita

    Sergejau, prašau nuorodas į gerus informacijos šaltinius apie Ukrainą įmeskit, dėkui

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Augintinių ženklinimo ABC: kam, kaip ir kodėl to reikia?

Bela, Luna, Simba, Pūkis, Pupa, Maja, Rikis, Tobis, Murkis, Puma, Nika, Arčis, Gučis – populiariausi kačių ir šunų, registruotų Gyvūnų augintinių registre, vardai. Jūsų augintinio vardas taip pat gali būti populiariausiųjų sąraše, jei paženklinsite ir registruosite jį Gyvūnų augintinių registre. Primename, kaip tai padaryti ir kodėl svarbu paženklinti savo augintinius. Gyvūno ženklinimas mikroschema – tai neskausminga ir daug laiko netrunkanti procedūra. Ją atlieka veterinaras arba ženklintojas, registruojantis kates, šunis ir šeškus ir turintis mokymo baigimo pažymėjimą bei teisę prisijungti prie

Vasario mėnesį policija tikrins

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja apie vasario mėnesio policijos prevencines priemones. Vasario 1-2 d. bus tikrinamas privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimas, vasario 5-7 d. – transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , vasario 9-11 d. ir vasario 27-28 d. – vairuotojų nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles. Vasario 13-19 d. bus sustiprinta krovininių automobilių ir autobusų

Buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai

Šiandien, vasario 1 d., ikiteisminiame tyrime, pradėtame 2022 m. lapkričio 15 d. dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 153 straipsnio 1 dalyje, buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal nurodytus straipsnius. Įvyko jo apklausa. Nukentėjusiais pripažinti 4 asmenys Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiai arba nepilnamečiai. Detalesnė informacija

Patarimai, į kuriuos svarbu atsižvelgti perkant ginklų seifą

Vienas iš populiariausių seifų šiandieninėje rinkoje yra ginklų seifai. Jie būna įvairių stilių ir dydžių. Daugelis yra tik plonos metalinės skardos spintos be apsaugos nuo ugnies ar įsilaužimo. Kyla klausimas, nuo ko pradėti renkantis ginklų seifą? Pirmiausia atsižvelkite į konstrukciją, metalo storį ir fiksavimo mechanizmo tipą. Po to įvertinkite atsparumą ugniai. Anksčiau ginklų spintelės buvo pagamintos iš medžio ir stiklo, todėl ginklai net būdavo matomi jose… Ginklams saugoti skirtuose seifuose dažniausiai galima laikyti nuo vieno iki penkių ginklų. Perkant seifą

Taip pat skaitykite