Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius atidžiai stebi įvykius tėvynėje

Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius Sergėjus Paciukas įvykius Ukrainoje stebi nuo pat jų pradžios rudenį. Jis mano, kad išlaikyti Krymą savo teritorijos dalimi Ukrainai nepavyks, o šios šalies draugystė su Rusija nutrūks ilgiems dešimtmečiams.

Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius Sergėjus Paciukas atidžiai stebi įvykius tėvynėje ir reikšdamas paramą tautiečiams rengiasi derindamas Ukrainos vėliavos spalvas.

Sergėjus pasakojo, kad jo giminės šaknys iš tėvo pusės glūdi Rytų Ukrainoje, Karnauchovkos gyvenvietėje, Dnepropetrovsko sr. Ten gyvena jo pusbrolis, pusseserė, dėdė ir teta. Tame kaime rusų mokyklą baigė ir pats S. Paciukas. Jis pasakojo, kad tose vietose buvo daug sovietų karinės ir kitokios pramonės įmonių, todėl suvažiavo nemažai rusų.
Anais laikais lankyti ukrainietišką mokyklą buvę nemadinga. Vyravo nuostata, kad ukrainietiškas mokyklas lanko tik kaimiečiai, mažiau pažangūs. Todėl ir jis buvo leidžiamas į rusišką mokymo įstaigą, nors seneliai namie su juo kalbėdavosi ukrainietiškai.
Tačiau taip buvo tik šalies Rytuose, Vakarų Ukrainoje tokių reiškinių nebuvo. Su savo giminėmis Ukrainoje S. Paciukas bendravo ir lankėsi pas juos, kol jam suėjo aštuoniolika. Po to režisierius savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir su giminėmis vėl aktyviau ėmė bendrauti praėjusį rudenį, kai Ukrainoje prasidėjo demokratinis judėjimas.
„Taip jau atsitiko, kad tuo metu patekau į ligoninę, po to dar vyko reabilitacinis gydymas. Laiko atsirado daug ir įvykius Ukrainoje pradėjau internetu stebėti nuo pat pradžių. Kartais vienu metu žiūrėjau transliacijas iš trijų vaizdo kamerų. Savo akimis tiesioginiame eteryje mačiau, kaip nušovė žmogų“, – pasakoja S. Paciukas.
Telefonu ir elektroniniu paštu jis vėl pradėjo aktyviai bendrauti su giminaičiais. Jis sakė, kad bendraujant jų balsuose jautė didelį nerimą dėl ateities. Žmonės bijo karo veiksmų, bijo, kad jų sūnums nereikėtų į rankas imti ginklo. Lietuva jiems – Vakarai, o lietuviai – broliai, kurių pavyzdžiu reikėtų sekti.
Ukrainiečiai, su kuriais bendravo režisierius, piktinasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino melu apie esą Lietuvoje ir Lenkijoje ruošiamus smogikus. S. Paciuko duomenimis, agresyvius Rusijos veiksmus smerkia ir jaunesni rusakalbiai Ukrainos gyventojai, kurie save laiko šios šalies piliečiais. Prorusiškas nuotaikas labiau palaiko kupini sovietinės nostalgijos senesni rusai. Abi pusės rengia pilietines akcijas, tačiau jeigu ukrainiečiai turi už ką kovoti, tai palaikantieji Rusijos veiksmus neturi moralinio ir idėjinio pagrindo, todėl šių judėjimas vangesnis.
Pasitaiko kurioziškų dalykų, pavyzdžiui, Ukrainos dalinius apsupusius niūrius karius be atpažinimo ženklų, kuriems jau kurį laiką tenka krimsti sausą davinį ir miegoti kariniuose sunkvežimiuose, ukrainiečiai pavaišina karštais pietumis. Ne savo valia įstumti į įvykių sūkurį, šie vangiai, bet mandagiai atsisakinėja.
Buvęs Šilutės rajono tarybos narys ir Sąjūdžio aktyvistas S. Paciukas džiaugiasi, kad Lietuva reiškia aktyvią poziciją, palaikydama ukrainiečių kovą už tautinį išsivadavimą ir korupcijos pažabojimą. Anot jo, Maidanas – žodis, reiškiantis aikštę ir žmonių sueigą, – artimas mūsų Sąjūdžiui. O šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“ – savo laiku buvęs Stepano Banderos šūkiu. Šiuo metu, solidarizuodamasis su tėvynainiais, S. Paciukas savo aprangoje derina Ukrainos vėliavos spalvas – geltoną ir žydrą. Mūsų pokalbio metu jis vilkėjo žydrais marškiniais ir ryšėjo geltoną kaklajuostę.
Reikšdamas savo nuomonę apie įvykius Ukrainoje, S. Paciukas mano, kad Rusijos norai užimti visą Juodosios jūros pakrantę žlugo, tačiau Krymo Ukraina greičiausiai neteks. Rusijos, Anglijos ir JAV deklaracija, kurioje mainais už branduolinio ginklo sunaikinimą Ukrainai garantuojamas teritorinis vientisumas, greičiausiai tėra nieko vertas popierėlis. Vis dėlto ir dėl Krymo dar nieko galutinai nenuspręsta. Pusė šios autonomijos gyventojų – rusakalbiai, o kita dalis – ukrainiečiai ir totoriai.
„Rusai prisibijo konfliktuoti su totoriais, todėl totorių kilmės žurnalistai sugeba patekti ten, kur neįleidžia kitų, ir praktiškai tik jie gauna daugiausiai informacijos, stengiasi atspindėti visą nuomonių spektrą. Dabartiniai Rusijos veiksmai sužlugdė dviejų tautų santykius. Kol V. Putinas bus valdžioje, draugystės su Rusija nebus, o vėliau praeities įvykių šleifas dar dešimtmečius temdys abiejų šalių santykius“, – mano Krymo totorių kontroliuojamas žiniasklaidos priemones nuolat internetu stebintis šilutiškis Sergėjus Paciukas.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Giedrius rainbow fleita

    Sergejau, prašau nuorodas į gerus informacijos šaltinius apie Ukrainą įmeskit, dėkui

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Imunizuotų darbuotojų statistika 

Nuo liepos 28 d. darbdaviai gali pasitikrinti, kokia dalis jų darbuotojų turi imunitetą nuo SARS-CoV-2. Informacija atnaujinama kasdien, todėl bus galima operatyviai sekti padėtį darbovietėje ir imtis konkrečių veiksmų. Juridiniai asmenys apie savo darbuotojų imunizaciją gali sužinoti prisijungę per Elektroninius valdžios vartus prie e. Statistikos sistemos. Prieiga prie šios sistemos automatiškai sukurta visiems juridinių asmenų vadovams. Galimybė prisijungti gali būti suteikiama ir kitiems įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovams pagal nustatytą tvarką. Darbuotojų skaičius pateikiamas pagal „Sodros“ duomenis. Konfidencialumo tikslais rodomos tik tos

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Taip pat skaitykite