Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius atidžiai stebi įvykius tėvynėje

Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius Sergėjus Paciukas įvykius Ukrainoje stebi nuo pat jų pradžios rudenį. Jis mano, kad išlaikyti Krymą savo teritorijos dalimi Ukrainai nepavyks, o šios šalies draugystė su Rusija nutrūks ilgiems dešimtmečiams.

Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius Sergėjus Paciukas atidžiai stebi įvykius tėvynėje ir reikšdamas paramą tautiečiams rengiasi derindamas Ukrainos vėliavos spalvas.

Sergėjus pasakojo, kad jo giminės šaknys iš tėvo pusės glūdi Rytų Ukrainoje, Karnauchovkos gyvenvietėje, Dnepropetrovsko sr. Ten gyvena jo pusbrolis, pusseserė, dėdė ir teta. Tame kaime rusų mokyklą baigė ir pats S. Paciukas. Jis pasakojo, kad tose vietose buvo daug sovietų karinės ir kitokios pramonės įmonių, todėl suvažiavo nemažai rusų.
Anais laikais lankyti ukrainietišką mokyklą buvę nemadinga. Vyravo nuostata, kad ukrainietiškas mokyklas lanko tik kaimiečiai, mažiau pažangūs. Todėl ir jis buvo leidžiamas į rusišką mokymo įstaigą, nors seneliai namie su juo kalbėdavosi ukrainietiškai.
Tačiau taip buvo tik šalies Rytuose, Vakarų Ukrainoje tokių reiškinių nebuvo. Su savo giminėmis Ukrainoje S. Paciukas bendravo ir lankėsi pas juos, kol jam suėjo aštuoniolika. Po to režisierius savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir su giminėmis vėl aktyviau ėmė bendrauti praėjusį rudenį, kai Ukrainoje prasidėjo demokratinis judėjimas.
„Taip jau atsitiko, kad tuo metu patekau į ligoninę, po to dar vyko reabilitacinis gydymas. Laiko atsirado daug ir įvykius Ukrainoje pradėjau internetu stebėti nuo pat pradžių. Kartais vienu metu žiūrėjau transliacijas iš trijų vaizdo kamerų. Savo akimis tiesioginiame eteryje mačiau, kaip nušovė žmogų“, – pasakoja S. Paciukas.
Telefonu ir elektroniniu paštu jis vėl pradėjo aktyviai bendrauti su giminaičiais. Jis sakė, kad bendraujant jų balsuose jautė didelį nerimą dėl ateities. Žmonės bijo karo veiksmų, bijo, kad jų sūnums nereikėtų į rankas imti ginklo. Lietuva jiems – Vakarai, o lietuviai – broliai, kurių pavyzdžiu reikėtų sekti.
Ukrainiečiai, su kuriais bendravo režisierius, piktinasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino melu apie esą Lietuvoje ir Lenkijoje ruošiamus smogikus. S. Paciuko duomenimis, agresyvius Rusijos veiksmus smerkia ir jaunesni rusakalbiai Ukrainos gyventojai, kurie save laiko šios šalies piliečiais. Prorusiškas nuotaikas labiau palaiko kupini sovietinės nostalgijos senesni rusai. Abi pusės rengia pilietines akcijas, tačiau jeigu ukrainiečiai turi už ką kovoti, tai palaikantieji Rusijos veiksmus neturi moralinio ir idėjinio pagrindo, todėl šių judėjimas vangesnis.
Pasitaiko kurioziškų dalykų, pavyzdžiui, Ukrainos dalinius apsupusius niūrius karius be atpažinimo ženklų, kuriems jau kurį laiką tenka krimsti sausą davinį ir miegoti kariniuose sunkvežimiuose, ukrainiečiai pavaišina karštais pietumis. Ne savo valia įstumti į įvykių sūkurį, šie vangiai, bet mandagiai atsisakinėja.
Buvęs Šilutės rajono tarybos narys ir Sąjūdžio aktyvistas S. Paciukas džiaugiasi, kad Lietuva reiškia aktyvią poziciją, palaikydama ukrainiečių kovą už tautinį išsivadavimą ir korupcijos pažabojimą. Anot jo, Maidanas – žodis, reiškiantis aikštę ir žmonių sueigą, – artimas mūsų Sąjūdžiui. O šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“ – savo laiku buvęs Stepano Banderos šūkiu. Šiuo metu, solidarizuodamasis su tėvynainiais, S. Paciukas savo aprangoje derina Ukrainos vėliavos spalvas – geltoną ir žydrą. Mūsų pokalbio metu jis vilkėjo žydrais marškiniais ir ryšėjo geltoną kaklajuostę.
Reikšdamas savo nuomonę apie įvykius Ukrainoje, S. Paciukas mano, kad Rusijos norai užimti visą Juodosios jūros pakrantę žlugo, tačiau Krymo Ukraina greičiausiai neteks. Rusijos, Anglijos ir JAV deklaracija, kurioje mainais už branduolinio ginklo sunaikinimą Ukrainai garantuojamas teritorinis vientisumas, greičiausiai tėra nieko vertas popierėlis. Vis dėlto ir dėl Krymo dar nieko galutinai nenuspręsta. Pusė šios autonomijos gyventojų – rusakalbiai, o kita dalis – ukrainiečiai ir totoriai.
„Rusai prisibijo konfliktuoti su totoriais, todėl totorių kilmės žurnalistai sugeba patekti ten, kur neįleidžia kitų, ir praktiškai tik jie gauna daugiausiai informacijos, stengiasi atspindėti visą nuomonių spektrą. Dabartiniai Rusijos veiksmai sužlugdė dviejų tautų santykius. Kol V. Putinas bus valdžioje, draugystės su Rusija nebus, o vėliau praeities įvykių šleifas dar dešimtmečius temdys abiejų šalių santykius“, – mano Krymo totorių kontroliuojamas žiniasklaidos priemones nuolat internetu stebintis šilutiškis Sergėjus Paciukas.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Giedrius rainbow fleita

    Sergejau, prašau nuorodas į gerus informacijos šaltinius apie Ukrainą įmeskit, dėkui

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite