Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius atidžiai stebi įvykius tėvynėje

Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius Sergėjus Paciukas įvykius Ukrainoje stebi nuo pat jų pradžios rudenį. Jis mano, kad išlaikyti Krymą savo teritorijos dalimi Ukrainai nepavyks, o šios šalies draugystė su Rusija nutrūks ilgiems dešimtmečiams.

Iš Ukrainos kilęs Šilutės teatro režisierius Sergėjus Paciukas atidžiai stebi įvykius tėvynėje ir reikšdamas paramą tautiečiams rengiasi derindamas Ukrainos vėliavos spalvas.

Sergėjus pasakojo, kad jo giminės šaknys iš tėvo pusės glūdi Rytų Ukrainoje, Karnauchovkos gyvenvietėje, Dnepropetrovsko sr. Ten gyvena jo pusbrolis, pusseserė, dėdė ir teta. Tame kaime rusų mokyklą baigė ir pats S. Paciukas. Jis pasakojo, kad tose vietose buvo daug sovietų karinės ir kitokios pramonės įmonių, todėl suvažiavo nemažai rusų.
Anais laikais lankyti ukrainietišką mokyklą buvę nemadinga. Vyravo nuostata, kad ukrainietiškas mokyklas lanko tik kaimiečiai, mažiau pažangūs. Todėl ir jis buvo leidžiamas į rusišką mokymo įstaigą, nors seneliai namie su juo kalbėdavosi ukrainietiškai.
Tačiau taip buvo tik šalies Rytuose, Vakarų Ukrainoje tokių reiškinių nebuvo. Su savo giminėmis Ukrainoje S. Paciukas bendravo ir lankėsi pas juos, kol jam suėjo aštuoniolika. Po to režisierius savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir su giminėmis vėl aktyviau ėmė bendrauti praėjusį rudenį, kai Ukrainoje prasidėjo demokratinis judėjimas.
„Taip jau atsitiko, kad tuo metu patekau į ligoninę, po to dar vyko reabilitacinis gydymas. Laiko atsirado daug ir įvykius Ukrainoje pradėjau internetu stebėti nuo pat pradžių. Kartais vienu metu žiūrėjau transliacijas iš trijų vaizdo kamerų. Savo akimis tiesioginiame eteryje mačiau, kaip nušovė žmogų“, – pasakoja S. Paciukas.
Telefonu ir elektroniniu paštu jis vėl pradėjo aktyviai bendrauti su giminaičiais. Jis sakė, kad bendraujant jų balsuose jautė didelį nerimą dėl ateities. Žmonės bijo karo veiksmų, bijo, kad jų sūnums nereikėtų į rankas imti ginklo. Lietuva jiems – Vakarai, o lietuviai – broliai, kurių pavyzdžiu reikėtų sekti.
Ukrainiečiai, su kuriais bendravo režisierius, piktinasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino melu apie esą Lietuvoje ir Lenkijoje ruošiamus smogikus. S. Paciuko duomenimis, agresyvius Rusijos veiksmus smerkia ir jaunesni rusakalbiai Ukrainos gyventojai, kurie save laiko šios šalies piliečiais. Prorusiškas nuotaikas labiau palaiko kupini sovietinės nostalgijos senesni rusai. Abi pusės rengia pilietines akcijas, tačiau jeigu ukrainiečiai turi už ką kovoti, tai palaikantieji Rusijos veiksmus neturi moralinio ir idėjinio pagrindo, todėl šių judėjimas vangesnis.
Pasitaiko kurioziškų dalykų, pavyzdžiui, Ukrainos dalinius apsupusius niūrius karius be atpažinimo ženklų, kuriems jau kurį laiką tenka krimsti sausą davinį ir miegoti kariniuose sunkvežimiuose, ukrainiečiai pavaišina karštais pietumis. Ne savo valia įstumti į įvykių sūkurį, šie vangiai, bet mandagiai atsisakinėja.
Buvęs Šilutės rajono tarybos narys ir Sąjūdžio aktyvistas S. Paciukas džiaugiasi, kad Lietuva reiškia aktyvią poziciją, palaikydama ukrainiečių kovą už tautinį išsivadavimą ir korupcijos pažabojimą. Anot jo, Maidanas – žodis, reiškiantis aikštę ir žmonių sueigą, – artimas mūsų Sąjūdžiui. O šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę“ – savo laiku buvęs Stepano Banderos šūkiu. Šiuo metu, solidarizuodamasis su tėvynainiais, S. Paciukas savo aprangoje derina Ukrainos vėliavos spalvas – geltoną ir žydrą. Mūsų pokalbio metu jis vilkėjo žydrais marškiniais ir ryšėjo geltoną kaklajuostę.
Reikšdamas savo nuomonę apie įvykius Ukrainoje, S. Paciukas mano, kad Rusijos norai užimti visą Juodosios jūros pakrantę žlugo, tačiau Krymo Ukraina greičiausiai neteks. Rusijos, Anglijos ir JAV deklaracija, kurioje mainais už branduolinio ginklo sunaikinimą Ukrainai garantuojamas teritorinis vientisumas, greičiausiai tėra nieko vertas popierėlis. Vis dėlto ir dėl Krymo dar nieko galutinai nenuspręsta. Pusė šios autonomijos gyventojų – rusakalbiai, o kita dalis – ukrainiečiai ir totoriai.
„Rusai prisibijo konfliktuoti su totoriais, todėl totorių kilmės žurnalistai sugeba patekti ten, kur neįleidžia kitų, ir praktiškai tik jie gauna daugiausiai informacijos, stengiasi atspindėti visą nuomonių spektrą. Dabartiniai Rusijos veiksmai sužlugdė dviejų tautų santykius. Kol V. Putinas bus valdžioje, draugystės su Rusija nebus, o vėliau praeities įvykių šleifas dar dešimtmečius temdys abiejų šalių santykius“, – mano Krymo totorių kontroliuojamas žiniasklaidos priemones nuolat internetu stebintis šilutiškis Sergėjus Paciukas.

Vaidotas VILKAS

Hits: 60

Vienas komentaras

  • Giedrius rainbow fleita

    Sergejau, prašau nuorodas į gerus informacijos šaltinius apie Ukrainą įmeskit, dėkui

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite