Iš pašto ženklų žvelgia trys Lietuvos didieji kunigaikščiai

Lietuvos paštas išleido menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus iš serijos ,,LDK valdovai“. Pašto ženklų nominalai – 0,05 Eur, 0,20 Eur ir 1,20 Eur, tiražas – 300 tūkst. vnt., 300 tūkst. vnt. ir 400 tūkst. vnt.

„LDK valdovai“ yra tęstinė pašto ženklų serija, pradėta leisti 2021 m. Naujai išleistuose pašto ženkluose yra pavaizduoti trys didieji Lietuvos kunigaikščiai – Vytenis, Algirdas ir Kęstutis. Visi jie įnešė savo svarbų vaidmenį į Lietuvos valstybės raidą.

Vytenio pastangomis buvo sustabdyti Livonijos ordino antpuoliai į Lietuvą, o Žemaitija apginta nuo Vokiečių ordino pavergimo. Be to, įvairūs archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad jo valdymo laikais Vilnius iš nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės ėmė virsti tikru miestu.

Kunigaikštis Algirdas per savo valdymo laikotarpį toliau siekė atremti Vokiečių ordiną, o Lietuvos valstybės valdomus plotus padvigubino. Algirdas taip pat skatino LDK miestų plėtrą ir prekybą, o vilniečius atleido nuo muitų. Mažai žinomas faktas apie Algirdą tas, kad jis buvęs griežtu blaivininku ir negėrė alaus, vyno, midaus ir kitų svaigiųjų gėrimų.

Kęstutis Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išbuvo itin trumpai – nuo 1381 m. pabaigos iki 1382 m. vidurio. 1381 m. lapkritį užėmęs Vilnių jis pašalino iš valdžios Jogailą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau jau ateinančių metų vasaros gale Kęstutis buvo klastingai suimtas ir įkalintas vienoje iš pilių, kur buvo nužudytas Jogailos tarnų. Po mirties Kęstutis pagal pagoniškus papročius buvo sudegintas Vilniuje.

Lietuvos pašto inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas siūlo atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų. Kaip apvalintų kainas?

Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Anot banko duomenų, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai kas metus pameta apie trečdalį milijono tokių monetų. Pamestų cento monetų bendra vertė nuo euro įvedimo siekia 2,4 mln. eurų. Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Lisinskaitės, šioms monetoms pakeisti ir tvarkyti Lietuvos valstybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų. „Valstybė kasmet išleidžia po pusę milijono eurų šių monetų (kurių didžiąją dalį pametame) kaldinimui ir

Kaip sekėsi rinkimuose Klaipėdos regiono merams?

Klaipėdos regiono plėtros taryboje bus permainų. Joje dirbs ir buvusių, ir naujų merų, tarybų narių, o veikla prasidės patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus. Žinoma, ir naujosioms politikų taryboms apsisprendus, ką jos deleguos į Regiono plėtros tarybą. Klaipėdos regiono plėtros taryboje svarstomi šių savivaldybių reikalai: Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Šilutės, Kretingos, Skuodo r., Neringos savivaldybių. Ilgas kelias per kopas Šis meras eina 50-uosius metus. Jis – iš anapus marių. Buvo žvejys-motoristas, kasininkas-inspektorius, miško darbininkas. Nuo 2013 metų – meras. Baigęs Klaipėdos

Priešgaisrinės tarnybos ZIL-ams – po 30 metų…

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys jai pavaldžios Priešgaisrinės tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitą ir apsispręs, ar jai pritarus. Retai sulaukia dėmesio ši tarnyba, vadovaujama Dariaus Endzelio. Pasidomėkime ataskaita. Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinė tarnyba įregistruota 2016 m. Tarnyba vykdo pirminius gelbėjimo darbus gaisrų ir katastrofų, gamybinių avarijų metu, teikia techninę pagalbą savivaldybės organizacijoms ir gyventojams ekstremalių situacijų atvejais. Tarnyba finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto. Tarnyba yra pavaldi rajono savivaldybei, tačiau išvykusi į incidentą, ji tampa pavaldi Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai,

Nors rugsėjo 1-oji toli…

Šilutės rajono savivaldybės taryba kovo pabaigoje planuojamame posėdyje svarstys sprendimo projektą dėl švietimo įstaigų. Ketinama nustatyti  bendrojo ugdymo mokyklose, gimnazijose, Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje, Traksėdžių Šilojų mokykloje numatomą klasių skaičių, mokinių skaičių jose, priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių ir vaikų skaičių jose, nurodant klasių jungimus. Mokyklų vadovai pateikė Švietimo ir kultūros skyriui numatomą mokinių ir klasių skaičių, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičių jose 2023–2024 m. m., specialiųjų poreikių mokinių skaičių bendrojo ugdymo mokyklose. Pagal pateiktą informaciją bendrojo ugdymo ir Traksėdžių Šilojų

Taip pat skaitykite