Iš Norvegijos grįžę lietuviai kuriasi Šilutėje

Ieškodami saldumynų, dovanos ar kokios išskirtinės detalės namų interjerui papuošti daugelis šilutiškių atrado parduotuvę „Riktė“. Jaukios parduotuvės šeimininkai Jolanta ir Raimondas Petraičiai – jauni, veržlūs, ieškantys, kupini idėjų ir nebijantys rizikuoti.

Iš Norvegijos grįžę Raimondas ir Jolanta Petraičiai Šilutėje bando verstis atidarę naują parduotuvę „Riktė“.

Svajonės vedini
Kurti šeimos verslą – viena iš jaunos sutuoktinių poros jau įgyvendinta svajonė. Nusprendus atidaryti parduotuvę, kaip ir bet kuriam kitam verslui kurti, reikėjo nemažai investicijų. Juolab kad parduotuvė atidaryta saugomame kultūros paveldo pastate. Vietą parduotuvei sutuoktiniai pasirinko neatsitiktinai. Taikos gatvėje gyveno Raimondo močiutė, pas kurią jis dažnai atvažiuodavo iš Tauragės. Beje, ir Raimondo tėvai yra gyvenę Šilutėje. Raimondą su Šilute siejo ir daugiau mielų dalykų – jo išrinktoji gyvenimo draugė ir žmona Jolanta – šilutiškė.
Norvegijoje
Jauna sutuoktinių pora, susilaukusi dukrelės, išvažiavo į Norvegiją. Kalboms gabus Raimondas netruko išmokti norvegų kalbą, ją tobulino lankydamas kursus. Dirbo vienoje prestižinėje įmonėje, kuri prekiauja vitaminais. Ikimokyklinio auklėjimo specialistės diplomą turinti Jolanta savo laiką skyrė namams, dukrai. Dukrai Guodai ūgtelėjus, mokė ją lietuviškai skaityti ir rašyti. Kaip ir kiti bendraamžiai, sulaukusi mokyklinio amžiaus, Guoda pradėjo mokytis norvegų mokykloje.
Keleri metai darbo svetimoje šalyje padėjo šeimai atsistoti ant kojų finansiškai. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ramybės nedavė mintys apie ateitį. Sutuoktiniai suprato, kad atėjo apsisprendimo metas. Labiausiai rūpėjo mažosios Guodos ateitis – baigusi norvegų mokyklą, dukra savo gyvenimą būtų susiejusi su Norvegija. Atsiliepdami į grįžti kvietusį gimtinės balsą, Petraičiai nusprendė, kad dukrai geriau būtų mokytis Lietuvoje.
Lietuvoje nelengva kurti verslą
Raimondas Petraitis kalbėjo, kad užsienyje dirbę žmonės mielai investuotų į verslą Lietuvoje, jei čia būtų sudaromos tam palankesnės sąlygos. Dabar gi tenka daug pavargti, kol paruošiama dirva verslui. Ypač daug vargo, kai kuriamasi kultūros paveldo objekte.
Nusprendę parduotuvę atidaryti viename iš senųjų vokiečių laikais statytų namų Taikos gatvėje, daug laiko ir investicijų skyrė paveldosauginiams ir kitiems dokumentams tvarkyti. „Čia net langų pakeisti negali, prieš tai nesuderinęs su paminklotvarkininkais“, – sakė Raimondas.

Prekės sodybai ir namų interjerui papuošti.

Tvarkydami dokumentus, rengdami patalpas, domėjosi Šilutės rinka. Maisto pramonės technologo specialybę turintis Raimondas pastebėjo, kad kepyklėlių ar maisto užeigų mieste netrūksta, todėl ir nusprendė imtis prekybos. Ne bet kokios – rūpėjo nustebinti pirkėją, kuris mieliau užsuka į jaukią parduotuvę negu skuba į didžiuosius prekybos centrus ar turgų.
Prie spragsinčio židinio
Žvarbią žiemos dieną užsukęs į „Riktę“ nė vienas neliks nepastebėję jaukiai spragsinčio židinio.
Parduotuvėje gausu įvairiausių interjero detalių, dailių smulkmenų, kurių įsigiję pirkėjai suteiks jaukumo bei subtilumo savo namams. „Riktėje“ prekiaujama išskirtinėmis išvaizda ir kokybe „Alan Deko“ prekėmis. Pasak R. Petraičio, tokių daiktų jokioje kitoje Šilutės parduotuvėje nėra. Išsirinkusiems patikusį daiktą šeimininkai patars, kaip jį supakuoti, arba tai padarys patys. Iki šiol tokių prekių pirkti važiuodavę į Klaipėdą, dabar šilutiškiai galės sutaupyti laiko ir degalų.
Smaližiams
Parduotuvėje stebina ne tik originalios prekės – čia pirkėjai neatsispiria pagundai pasmaližiauti puikios kokybės rankų darbo šokoladu, kvapnia ir gardžia kava, arbata.
Į „Riktę“ vis užsuka šokolado mėgėjai. Juos čia atvilioja užburiantis šokolado kvapas, virš kasdienybės pakylėjantis jo skonis.
Dažnokai parduotuvėje besilankanti šilutiškė tarsteli, kad mėgaudamasi rankų darbo šokoladu ji pasijunta tarsi bendrautų su gera drauge Vilniaus senamiestyje, kur visada kvepia šokoladu…
„Turime nemažai nuolatinių klientų, kurie atėję nebesvarsto – žino, ko nori, ir perka“, – džiaugiasi Jolanta ir Raimondas Petraičiai.
„Riktės“ šeimininkai pasiruošę užsakyti ir rankų darbo šokoladinių tortų.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 192

6 komentarai

  • Vanda

    Sveikinu jaunus drąsius žmones.Turėtų puikiai sektis. Originalumu pranoksta visas parduotuvikes.Malonu užeiti, gal kainos nevisąlaik bus tokios aukštos, tada lankysimės dažniau

  • Moteris

    Buvau du kartus, pirkau, labai malonūs žmonės, gavau tikrai to, ko šventėms reikėjo. Parduotuvikė jauki. visi kampai traukia akį, yra iš ko rinktis, beje, tiems abiems žmonėms noriu pasakyti, kad judviejų malonus ir paslaugus elgesys man toks svarbus, kad tikrai dar užsuksiu. Mes visur susiduriame su grubumu, atsainumu, o čia ir moteris, ir vyras – na jie bendrauja su pirkėju kaip su savo svečiu. Kartais galima pasijusti nekaip. Mes prie to dar nepripratome. Linkiu jiems didelės sėkmės, miela, kad yra Šilutėje. Pagaliau turi sektis jauniems geriems žmonėms. Turi.

  • ona

    O KAIP RASTI? ADRESAS PARDUOTUVĖS KOKS ,AR OBJEKTAS ŽINOMAS ŠALIA?

  • Onai

    Ši jauki krautuvėlė yra gatvėje, kur Šilutės senelių globos namai Visai prieš senelių golobos namus kitoje gatvės pusėje, netoli krautuvėlės yra ir jos kaimynė Vydūno gimnazija. Rodos, Taikos gatvė.

  • Ramunė

    Linkiu šiems puikiems žmonėms, kad rankos nenusvirtų, kad pirkėjų netrūktų, kad Lietuva nenusiviltų, nes išbandymų bus.

  • lietuvis

    Gerai, kad paliko tą Norgę, o tai dar vaikus būt atėmę tie girtuokliai skandinavai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite