IN MOMORIAM Aldonai Toleikei

Aldona Toleikė 1948-2020

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialas giliai liūdi, netekus gerbiamos ir mylimos  bendražygės Aldonos Toleikės. Labai sunku tuo patikėti ir susitaikyti…

Šilutės rajono tremtiniai su didžiule pagarba Aldoną vadindavo „mūsų rašytoja“, turėdami omenyje – tremtinių rašytoja…

Aldona gimė 1948 m. Švėkšnos Vilkėnų malūnininko Kazimiero ir Palmyros Toleikių šeimoje. Buvo vyriausia tarp trijų brolių ir sesės. Tėvai išugdė didelį Aldonos darbštumą, pareigingumą, mokėjimą užjausti artimą. Baigusi mokslus, Aldona dirbo profesijos mokytoja įvairiose krašto mokyklose.

Ne viename Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos laikraščio „Tremtinys“ numeryje, knygose tremties tematika, Lietuvos istorijos žurnale „Voruta“, Šilutės ir kitų rajonų laikraščiuose galėdavome skaityti profesionaliai paruoštus Aldonos straipsnius, reportažus iš Tremtinių sąjungos renginių, paminklų žuvusiems partizanams ir tremtiniams atidengimo švenčių, tremtinių suvažiavimų, tradicinių Tremtinių sąjungos sąskrydžių „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje ir kitomis progomis. Ypač Aldona mėgdavo kalbinti vyresnės kartos tremtinius. Matydami nepaprastą Aldonos nuoširdumą bei pagarbą, šie atskleisdavo jai pačias subtiliausias ir jautriausias tremties detales, meilės Tėvynei liudijimus.

Prisiminimai apie tremtį, netektis, dažnai pašnekovų akyse išspausdavo ašarą. Aldona mokėjo užjausti. Tokiu momentu ji paimdavo pašnekovo ranką, suspausdavo, tyliai kartu pasėdėdavo, parymodavo.

Aldona mėgo tremtinių renginiuose ir susitikimuose fotografuoti. Užfiksavo ne vieną brangią ir įsimintiną tremtinių gyvenimo akimirką. Yra surengusi ne vieną fotografijų tremties tematiką parodą Šilutės bibliotekoje, tremtinių renginiuose.

Aldona tyrė menininkų Jakševičių (XIX-XX a.) gyvenimo ir kūrybos kelią. Siekė visuomenei pateiktį šių iškilių menininkų nuopelnus. Dalis straipsnių išspausdinta žurnale „Voruta“ ir kituose leidiniuose. Domėjosi istorija, iškilių žmonių gyvenimu ir veikla.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga ir šios sąjungos Šilutės skyrius ypač aukštai vertina amžinatilsį Aldonos Toleikės nuopelnus. Aldona ne kartą apdovanota sąjungos padėkos raštais. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyrius teikia Aldoną Toleikę apdovanoti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos medaliu-žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“ po mirties.

Žinome, kad daug Aldonos sumanymų, darbų liko nepadaryta. Tremtiniams ir visiems pažinojusiems Aldoną trūks jos nuoširdaus bendravimo, užuojautos, šiltų straipsnių spaudoje ir paprasčiausio buvimo greta.

Aldona Toleikė palaidota Švėkšnos kapinėse. Nuoširdžiai užjaučiame A+A Aldonos Toleikės brolius ir seserį, artimuosius. Tebus lengva Tau, mylima Aldona, Lietuvos žemelė. Ilsėkis ramybėje.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialas

 

Hits: 303

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite