„Ilgas sugrįžimo į Lietuvą kelias…“

Taip pavadintas straipsnis buvo išspausdintas praėjusių metų rugsėjo 13 d. „Pamario“ laikraščio numeryje. Skaitytojams pasakojome, kad rugsėjo 7 d. Bitėnų kapinėse perlaidoti „Tilžės akto“ signataro Valterio Didžio ir jo žmonos Liudvikos palaikai, pargabenti iš Melburno, Australijos. Po mirties praėjus 36 metams, Bitėnų kapinėse amžinąją ramybę surado trečiasis minėtojo akto signataras.

Ilgas buvo šis sugrįžimas į Lietuvą. Kaip „Pamariui“ papasakojo M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, dvejus metus tekę rūpintis, kol Valterio Didžio sūnus Martynas, dukra Ieva sutiko, kad jų tėvų palaikai būtų perlaidoti Bitėnų kapinėse.
Rugsėjo 7 d. Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje prasidėjo iškilmės su šaulių garbės sargyba, Mažosios Lietuvos tautiniais rūbais pasipuošusiu Pagėgių krašto jaunimu, gausybe svečių. „Pamarys“ informavo, kad „net iš užsienio šioms iškilmėms buvo perduota Mažosios Lietuvos vėliava, kurią Valterio Didžio dukra Ieva Arienė išvežė į Melburną, ten ją perduos lietuvių bendruomenei“.
Neseniai „Pamario“ laikraščio redakcija sulaukė laiško iš Australijos, parašė Ieva Didžytė-Arienė, Valterio Didžio dukra: „Mane Australijoje pasiekė Jūsų laikraščio „Pamarys“ vienas numeris (2013 m. rugsėjo 13 d.), kuriame Stasė Skutulienė gražiai aprašo mano tėvų Didžių perlaidojimą. Bus malonu tą numerį palaikyti kaip atminimą. Taip pat labai įdomu skaityti apie Šilutės ir Pagėgių krašto žmonių gyvenimą ir rūpesčius ir džiugu galėti susidaryti įspūdį, kad ta mūsų Lietuvėlės dalis dar labai gyva.
Šiuo laiškeliu tik norėčiau patraukti žurnalistės dėmesį į vieną nežymų netikslumą, kurį visgi reikėtų ištaisyti. Tai liečia pastraipą, kur rašoma, kad „iš užsienio šioms iškilmėms buvo perduota Mažosios Lietuvos vėliava…“.
Išties buvo taip. Ieva Didžytė-Arienė su broliu Martynu viešėdami Lietuvoje dalyvavo naujo Šiaulių arkivyskupijos centro atidaryme. Ten netikėtai susitiko tauragiškį kunigą Egidijų Arnašių, kuris yra kunigavęs ir Melburne, Australijoje, kur gyveno ir mirė „Tilžės akto“ signataras, gydytojas, visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas Valteris Didžys. Dabar šis kunigas dirba su Airijos lietuviais. Tuo metu kunigas buvo sugrįžęs atostogų į Lietuvą. Kai jis išgirdo, kad Valteris Didžys buvo „Tilžės akto“ signataras ir jo palaikai bus perlaidojami Pagėgių krašte, apgailestavo negalėsiąs dalyvauti, nes turėsiąs jau būti Dubline, užtat norėjo padovanoti savo turimą Mažosios Lietuvos vėliavą, tačiau su sąlyga, kad ji bus panaudota palaikų perlaidojimo ceremonijoje, o vėliau parvežta į Australiją ir ten ją Valterio Didžio vaikai bei artimieji iškelsią atitinkamomis progomis. Vėliavą reikėjo patiems pasiimti iš kunigo giminaitės, kuri gyvena Šilutėje. Apie tai pranešus M. Jankaus muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei, ji nuvažiavo į Šilutę ir paėmė iš anos giminaitės tą vėliavą.
„Pamarys“ dėkoja poniai Ievai Didžytei-Arienei už laiške suteiktą papildomą informaciją. Mums malonu paviešinti, kad šioje ceremonijoje išskirtinė pagarba buvo parodyta tai Mažosios Lietuvos vėliavai, kurią padovanojo kunigas Egidijus Arnašius.

„Pamario“ inf.

Hits: 37

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite