Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

PikžirnienėVilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą. 

Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.

1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu atkūrę tarpukariu gyvavusią Lietuvos gydytojų draugijų sąjungą šalies medikai tęsia šios sąjungos veiklą – ir jau ne kartą savo aktyvia, pilietiška pozicija, viešais pasisakymais, renginiais, derybomis su šalies sveikatos politikos strategais gynė atstovaujamų medikų interesus, ragino politikus rūpintis svarbiausia valstybės vertybe – žmogumi ir jo sveikata.

Lietuvos gydytojų sąjunga aktyviai dalyvauja formuojant Lietuvos sveikatos politiką ir nuolat siūlo šalinti opius jos skaudulius. O skubiai spręstinų problemų – daug: nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas, jaunų medikų, ypač rajonuose, stygius, menkas ir netolygus sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimas, sudėtingos darbo sąlygos, milžiniškas darbo krūvis.

Per 20 metų

Gydytoja A. Pikžirnienė savo veiklą LGS pradėjo 1997 m. Per dvidešimt A. Pikžirnienės vadovavimo metų Šilutės LGS filialas buvo vienas gausiausių Lietuvoje ir vykdė aktyvią veiklą. Garbingą įvertinimą pelniusi  gydytoja priminė svarbiausius dalykus, kuriuos LGS, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis, pasiekė per 20 metų laikotarpį.

LGS pirmą kartą Vyriausybės pradėjo reikalauti didinti finansavimą sveikatos apsaugai, atlyginimus – medicinos darbuotojams. Ir tai buvo padaryta etapais, per penkerius metus. Tuo tikslu buvo organizuoti 3 piketai prie Seimo ir Vyriausybės rūmų dalyvaujant ir LGS Šilutės filialo nariams.

Ne vienerius metus trukęs darbas nenuėjo veltui, LGS pavyko išsireikalauti, kad Lietuvos gydytojų atlyginimai būtų keliami ir jie yra nuolat keliami iki šiol.

Kitas svarbus dalykus, kurį pavyko pasiekti LGS – šakos kolektyvinė sutartis. Šilutės LGS filialas vienas iš pirmųjų respublikoje pirmą kartą pasirašė kolektyvinę sutartį su ligoninės administracija ir kita profesine sąjunga. Kolektyvinė sutartis skirta gerinti Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje veikiančiose įstaigose dirbančių darbuotojų ekonomines, darbo ir socialines sąlygas, darbo organizavimą grįsti šiuolaikiniais darbuotojų motyvavimo principais, didinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, stiprinti socialinę partnerystę Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje veikiančiose įstaigose.

Trečias svarbus dalykas, tai žalos atlyginimo „be kaltės“ įstatymas, garantuojantis gydytojo teisę dirbti laisvai, įteisinantis medicininės klaidos galimybę.

„Nuolat didinami paslaugų įkainiai, sveikatos apsaugos finansavimas, šakos kolektyvinė sutartis, Žalos atlyginimo be kaltės įstatymas tai tarsi trys banginiai ant kurių stovi Lietuvos gydytojų sąjunga“, – sakė gydytoja A. Pikžirnienė.

Iš šventinio renginio grįžusią gydytoją Audronę pasveikino Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus. Jis kartu su kolegomis pasidžiaugė garbingu Šilutės ligoninės gydytojos įvertinimu ir neabejotinais ilgamečio darbo LGS rezultatais.

Šilutės ligoninės administracijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite