Įbetonavo kapsulę su laišku būsimoms kartoms

Tokiomis iškilmėmis gegužės 15 d. Pagėgiuose pradėti darbai sporto ir laisvalaikio aikštyne. Iki rudens čia turėtų būti įrengtas modernus futbolo, krepšinio ir riedučių aikštynas.

Autorės nuotr.

Taip Pagėgiuose startavo dar vienas tarptautinio projekto „Bendra veikla bendram jaunimo problemų sprendimui“ etapas. Projektą, kurio vertė per 822 tūkst. eurų, įgyvendina Pagėgių savivaldybė kartu su partneriais: Šilalės r. savivaldybe bei Tilžės (Sovetskas, Kaliningrado sritis, RF) miesto savivaldybe. 90 proc. šių kaštų dengia Europos Sąjunga.
Pasak Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės, projekto vadovės Dainoros Butvydienės, svarbiausia suburti Pagėgių, Šilalės ir Tilžės jaunimą, per sportą ir meną stiprinti skirtingų kultūrų dialogą, skatinti glaudesnius ryšius ir supratimą. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pagyrė administracijos specialistų iniciatyvą imtis šio projekto koordinavimo ir pasidžiaugė, kad dar šį rudenį Pagėgių vaikai ir jaunimas sulauks modernių futbolo, krepšinio ir riedučių aikštelių. Atsiras dar viena šiuolaikiškai sutvarkyta erdvė vis gražėjančiame mieste. Džiugiomis akimirkomis su gana gausiai susirinkusiais pagėgiškiais dalijosi Šilalės r. savivaldybės administracijos direktorius Valdemaras Jasevičius, Tilžės savivaldybės administracijos vadovo pavaduotojas Igoris Jablonskis, Jaunimo kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Ana Kulijeva, kiti svečiai. Jų nuomone, pagėgiškiai gyvena gražiame mieste, turi įžvalgius vadovus, kurių pagrindinė ir nekintanti pozicija yra meilė savo miestui, Pagėgių kraštui, jo modernizavimui ir puoselėjimui. Tai daro Pagėgius patraukliu ir šiuolaikišku miesteliu.
Dar viena gražėjančia miesto erdve pasidžiaugė ir miesto seniūnas Dainius Maciukevičius. Sveikinimo žodį tarė ir pažadėjo gerą statybos darbų kokybę generalinis rangovas, aikštelės statybos darbų vykdytojas UAB „Uliksas“ direktorius Vidmantas Juzėnas.
Projekto vadovė Dainora Butvydienė perskaitė laišką ateities kartoms, kuris, patvirtintas mero, projekto vadovės ir rangovo parašais, buvo įdėtas į kapsulę ir įbetonuotas į objekto pamatus, tarsi priminimas po mūsų gyvensiantiems, kad čia gyveno ateitimi besirūpinantys žmonės.

Ingrida Jokšienė
Picture 021_resize_resize

Picture 054_resize_resize

Picture 056_resize_resize

Picture 057_resize_resize

Picture 062_resize_resize

Hits: 27

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite