Įamžinta Gorainių praeitis, pasidžiaugta kuriančiais šiandieną

Gorainių kaimo bendruomenė šventė vietovės 400 metų paminėjimo, mokyklos įkūrimo 95-metį ir tradicinę šio kaimo šventę – Onines.

Gorainiams svarbi data išskaptuota ąžuolinėje lentoje, pritvirtintoje prie akmens. Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus ir Gorainių bendruomenės pirmininkė Salomėja Pakalnienė atidengė paminklinį akmenį, jį pašventino Vainuto parapijos klebonas Dainoras Židackas.

 
Šventės dalyviai rinkosi tradicinėje vietoje, prie buvusios mokyklos. Daugelis užėję į mokyklą, kurioje dabar šeimininkauja bendruomenė, galėjo pasinerti į vaikystės prisiminimus. Apie mokyklą mena koridoriuje esančių stendų užrašai ir klasės dienynų, parvežtų iš Vainuto gimnazijos archyvų, paroda.
1953-1954 mokslo metų dienyną atsivertusieji rado mokytojos Vingytės ir tų metų moksleivių pavardes. Šiame pastate mokykla veikė nuo 1957 metų, prieš tai ji buvo Petrošių sodyboje, dar anksčiau – vadinamojoje Raštutinėje. Prisiminimus spalvino ant mokyklos pastato surengta auksarankės gorainiškės Onos Vingienės kryželiu siuvinėtų paveikslų paroda.


Gorainiškius šventės proga pasveikino LR Seimo narys Remigijus Žemaitis, Artūro Skardžiaus palinkėjimus ir dovaną perdavė jo patikėtinė. Gražių žodžių susirinkusiems negailėjo Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Tarybos nariai, kiti.
Kraštietis Ipolitas Petrošius, Lietuvoje žinomas kompozitorius, muzikantas, pedagogas į gimtinę atvyko su gražiausiais linkėjimais ir šiemet išleista knyga „Gorainių kaimui 400 metų. O Petrošiams?..“. Kraštiečio anūkėlė Rasa užgriežė smuiku, o I. Petrošius, palinkėjęs stiprybės, darnos, užtraukė Gorainių himną.
Meras V. Laurinaitis pasveikino bendruomenės pirmininkę S. Pakalnienę, padėkos raštus įteikė aktyviausiems bendruomenės žmonėms: Arūnui Šimeliui, Jūratei Kvietkauskienei, Veronikai Tverskienei, Nijolei ir Antanui Auksoriams.


Vainuto seniūnas V. Mockus dėkojo už bendruomeniškumą  Nijolei ir Antanui Auksoriams, Sonatai ir Petrui Remeikiams bei Marytei Janavičienei. Padėkota darnioms, gražiai vaikus auginančioms šeimoms: Sonetai ir Egidijui Juodženčiams, Praksedai ir Tomui Bagdonams, Vilijai ir Antanui Keserauskams (Nuotraukoje – Nijolė ir Antanas Auksoriai).


Gorainių bendruomenės pirmininkė Salomėja Pakalnienė įsitikinusi, kad tyrinėtojai dar ne viską žino apie Gorainius, ir ateityje gali išaiškėti, kad vietovė yra dar senesnė. Nėra aiškumo ir dėl vietovės pavadinimo kilmės. Manoma, kad Gorainiams vardą galėjo duoti kunigai Aleksandrai Gorainiai – vienas gyvenęs Tilžėje, kitas buvo baigęs Žemaitijos vyskupų seminariją. Neatmetama galimybė, kad pavadinimas kilo nuo aukštumos. Gorainiškiai, norėdami pasiekti Vainutą ar Bikavėnus, turi leistis žemyn.
Dar viena versija, kad pavadinimą davė maras, po kurio liko didelis skausmas – rusiškai „gore“. Pasak S. Pakalnienės, kalbama, kad po maro kaime teliko 4 gyventojai.

Varduvininkės Onos į šventę atvyko išpuoštu vežimaičiu. Jas sutiko akordeonu griežęs Kazys Budrys. „Šventa Ona – duonos ponia“, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“, „Šventa Ona – gera žmona: duoda pieno po uzboną“, – liaudies posakius priminė šventės vedėja Indrė. Oninės seniau vadintos prinokimo švente, žmonės sakydavę: Nokis, Sirpstas.
Varduvininkėms įteikta gėlių, padovanota bitininko K. Budrio medaus, kiekviena Ona papuošta šermukšnių karoliais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite