Į savivaldybes išriedėjo neįgaliesiems skirti autobusiukai

Po vieną iš šių mikroautobusiukų prieš kelerius metus gavo
sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ ir Pagėgių sav. Neįgaliųjų draugija.

Dvidešimt nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų savo narius galės pavėžėti į darbą, gydymo įstaigas, nuvežti į įvairius renginius ar tolimesnes išvykas neįgaliesiems pritaikytais autobusiukais. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis penktadienį joms įteikė raktelius nuo naujų autobusiukų, kurie išriedės į skirtingas savivaldybes.

„Peugeot Boxer Combi“ devynių vietų mikroautobusuose, kuriuose po tris vietas skirta žmogui su neįgaliojo vežimėliu, įrengti specialūs keltuvai. Dėl jų judėjimo negalią turintys žmonės galės saugiai ir patogiai įriedėti į automobilį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis teigė, kad pavėžėjimo paslaugos neįgaliesiems labai reikalingos visose savivaldybėse, nes tai suteikia galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir bendrauti.

„Neįgaliųjų organizacijos labai aktyvios. Jos savo narius įtraukia įvairia veikla – buriami meno kolektyvai, rengiami pasirodymai, vykstama į sporto varžybas, koncertus. Draugijoms automobilis būtinas ne tik dėl galimybės nuvykti į užimtumo centrą, gydymo įstaigą ar bendruomenės narių susitikimus, bet ir pildyti neįgaliųjų svajones – surengti tolimesnę kelionę, aplankyti įvairius Lietuvos kampelius“, – apie automobilio svarbą ir bendruomeniškumo stiprinimą kalbėjo ministras.

„Turėdamos specialiai pritaikytus automobilius neįgaliųjų bendruomenės tampa savarankiškesnės. Jos gali labiau pasirūpinti kitais savo nariais, kuriems transporto paslaugos labai reikalingos“, – pažymėjo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė.

Žinoma, be savivaldybių paramos neįgaliųjų organizacijos neišsivers, nes automobiliams išlaikyti reikės papildomų lėšų. Pasak jos, šiuo atveju glaudus valstybės institucijų, savivaldybių ir neįgaliųjų organizacijų bendradarbiavimas reikšmingas siekiant vieningo tikslo, jog pavėžėjimo paslaugos būtų prieinamos kiekvienam neįgaliam ir judėjimo negalią turinčiam žmogui.

Naujutėlaičiai automobiliai išvažiavo į Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Neringos, Kauno ir Vilniaus miestus, Ignalinos, Jurbarko Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Molėtų, Prienų, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų savivaldybes.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Hits: 265

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite