Į santaupas kėsinasi infliacija. Kaip įdarbinti savo pinigus?

Pandemija ne tik lėmė spartų gyventojų santaupų, bet ir kai kurių paslaugų ir prekių kainų augimą, kartu privertė sunerimti ir dėl galimo sukauptų lėšų nuvertėjimo. Pagal dabartinius rodiklius infliacija galėtų nurėžti apie 380 mln. eurų iš daugiau kaip 19 mlrd. eurų bankų sąskaitose laikomų Lietuvos gyventojų lėšų. „Citadele“ grupės investicijų valdymo bendrovės „CBL Asset Management“ tarybos pirmininkas Karlis Purgailis sako, kad sukauptų lėšų nuvertėjimo galima išvengti pasirinkus protingą investavimo strategiją ir dalį lėšų paskyrus pasyvioms pajamoms generuoti.

Baltijos šalyse – 62 mlrd. eurų santaupų

Pasak K. Purgailio, per pandemiją Baltijos šalyse smarkiai išaugo gyventojų bankų sąskaitose laikomų lėšų apimtis, tačiau, palūkanų normoms už indėlius esant ties nulio riba, o prognozuojamai metinei infliacijai perkopus 2 proc. ribą, dalis santaupų perkamosios galios prarandama. Šiuo požiūriu situacija Baltijos šalyse yra prastesnė nei likusioje Europos Sąjungoje, nes tik 14 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų savo santaupas „įdarbina“ pasinaudodami įvairiomis finansinėmis priemonėmis. Vokietijoje ši dalis siekia 45 proc., Švedijoje – net 60 proc. gyventojų.

Iš viso Baltijos šalių gyventojai bankų sąskaitose laiko apie 62 mlrd. eurų. Tokių ekonomikoje niekaip nedalyvaujančių ir neinvestuojamų pinigų dalis yra neproporcingai didelė. Šios lėšos paprasčiausiai  nuvertėja. Būtų daug naudingiau bent dalį jų investuoti. Nors pernai Baltijos šalių gyventojų susidomėjimas įvairiomis investavimo priemonėmis išaugo, tokias finansines priemones kaip kaupiamasis gyvybės draudimas, trečios pakopos pensijų fondai ar įmonių akcijos renkasi dar ganėtinai maža dalis gyventojų“, – pabrėžia „CBL Asset Management“ atstovas K. Purgailis.

„Citadele“ grupės investicijų valdymo bendrovės „CBL Asset Management“ tarybos pirmininkas Karlis Purgailis.

Investuoti lengviau ir pigiau nei bet kada anksčiau

Anot jo, to priežastis yra įsitikinimas, kad investuoti reikia didelės sumos pinigų arba būti finansų ekspertu. Visgi, K. Purgailio teigimu, įsitikinimas, jog investuoti be kelių tūkstančių eurų pradinio kapitalo neverta, yra mitas.

„Pasaulyje pastaruoju metu stebima tendencija, kad investavimo kaštai mažėja, o gauti investicinę grąžą galima net ir pradėjus nuo nedidelių sumų. Be to, daugėja įvairių platformų ir programėlių, kurios leidžia pradėti investuoti itin paprastai ir be komisinių mokesčių. Tai kelią į finansų pasaulį atvėrė daugybei smulkių investuotojų, kurie įgyja vis daugiau patirties investuodami tiek vietos, tiek tarptautinėse rinkose“, – sako K. Purgailis.

Pradėti investuoti galima ir nuo 100 eurų

Finansų eksperto teigimu, „CBL Asset Management“ skaičiavimai rodo, kad racionaliai investuoti pasinaudojant trečios pakopos pensijų fondų ar investicinio gyvybės draudimo sprendimais galima ir su nedidelėmis sumomis – pradedant kad ir nuo 100 eurų. Norint investuoti į įmonių akcijas patartina turėti bent 500–1 000 eurų. Investuojant į kitus vertybinius popierius paprastai reikia bent kelių dešimčių tūkstančių eurų pradinio kapitalo.

„Dar vienas klaidingas įsitikinimas – manymas, kad dėl pandemijos sukelto neapibrėžtumo netinkamas metas investuoti. Rezultatas buvo priešingas – per COVID-19 pandemiją investuotojai pasaulyje išties neblogai uždirbo, o centrinių bankų pastangos palaikyti valstybių ekonomikas prisidėjo ir prie finansų rinkų augimo. Pavyzdžiui, šiemet sausį mūsų įkurtas fondas „US Leaders Equity Fund“ per septynis mėnesius investuotojams atnešė 16 proc. investicinę grąžą. Dar daugiau uždirbo „CBL European Leaders Equity Fund“ fondas – jo investicinė grąža šiemet siekė net 22,31 proc.“, – komentuoja K. Purgailis.

Kriptovaliutos – rizikinga investicija

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad į tradicines priemones Baltijos šalyse investuojama dar vangokai, o pastaruoju metu pastebėtas išaugęs gyventojų susidomėjimas kriptovaliutomis. Nors nė vienoje iš Baltijos valstybių nėra oficialių kriptovaliutų rinkos reguliavimo mechanizmų, o investuoti į tokią finansinę priemonę bankai nesiūlo, gyventojai reikšmingas pinigų sumas perveda kriptovaliutomis prekiaujančioms platformoms.

„Iš atsiskaitymų banko kortelėmis duomenų matome, kad prekybos kriptovaliutomis platformos Baltijos šalyse patenka tarp 20 populiariausių e. komercijos prekyviečių. Investuojantys į kriptovaliutas turėtų nepamiršti, kad tokia finansinė priemonė yra labai rizikinga, o kriptovaliutų vertės svyravimai gali būti drastiški ir visiškai nenuspėjami. Be to, tokios investicijos neturi centralizuoto reguliavimo, todėl joms negalioja jokia teisinė apsauga. Dėl to tikrai nerekomenduojama į tokią priemonę investuoti reikšmingos dalies savo santaupų“, – sako K. Purgailis.

Jaunimas linkęs rizikuoti labiau

Finansų eksperto teigimu, nors vidutinis investuotojų amžius Baltijos šalyse yra 45–55 metai, pastaraisiais metais investavimu vis labiau susidomi jauni asmenys. Anot K. Purgailio, nemažai jaunesnių žmonių išbandyti investavimą paskatino minėtos programėlės ir platformos, suteikiančios galimybę akcijų ar kito finansinio turto įsigyti itin lengvai. Dažnai tokiems investuotojams pagrindinis kriterijus yra greitai auganti akcijų vertė, todėl jie linkę rizikuoti labiau.

„Visgi pradedantys investuotojai turėtų nepamiršti, kad visą internete pateikiamą informaciją apie investavimo galimybes, itin optimistines tam tikrų akcijų ar kriptovaliutų vertės kilimo prognozes, greitos investicinės grąžos pažadus reikia vertinti atsargiai. Be to, jauni investuotojai paprastai disponuoja mažesnėmis pinigų sumomis, todėl turi mažiau galimybių diversifikuoti akcijų portfelį. Tad, investavę visas lėšas į kokios nors tuo metu ant bangos esančios IT bendrovės akcijas, o šių vertei smukus, tokie investuotojai dažnai neišvengia nuostolių“, – pasakoja „CBL Asset Management“ atstovas.

Kantrybė ir mokėjimas išlaukti

Pasak eksperto, nedideles turimas pinigų sumas visgi saugiau investuoti į fondus, kurių valdomas turtas yra diversifikuotas. Tokios investicijos yra labiau apsaugotos nuo rinkos svyravimų ir gali užtikrinti stabilesnę investicinę grąžą.

„Bet jei visgi nusprendžiate investuoti į rizikingesnes priemones, svarbu nepasiduoti impulsui akcijas ar kitą finansinį turtą parduoti, vos jų vertė ima kristi. Kantrybė ir mokėjimas išlaukti tinkamo momento yra vienos svarbiausių investuotojo savybių. Be abejo, gali būti ir tokių atvejų, kai kritus akcijų kursui jas parduoti yra racionalu. Abejojant dėl tinkamiausio sprendimo, nepasitikint savo investavimo žiniomis visuomet verta pasikonsultuoti su specialistais“, – pataria K. Purgailis.

Eksperto teigimu, puikus pavyzdys, kai, išlaikius savitvardą ir nepasidavus savisaugos instinktui akcijas iš karto parduoti, galima nemažai uždirbti, yra patyrusių investuotojų elgesys per pandemiją. Pandemijos pradžioje vertybinių popierių kainoms kritus, tokie investuotojai nepuolė akcijų parduoti, o priešingai – pasinaudojo galimybe įsigyti jų už žemesnę kainą.

Akvilė Pušinskaitė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite