Į Nerį paleista Rusnėje užaugintų retų aštriašnipių eršketų

Į Nerį Elektrėnų savivaldybėje paleista itin retų žuvų – aštriašnipių eršketų. Karageliškių stovyklavietėje bus įveista 5 tūkst. eršketų metinukų, kurių vienas sveria apie 30 gramų.

Žuvys paaugintos Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Ši žuvų rūšis 2011 m. įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą bei yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Eršketų veisimas Neryje – tai tarptautinės konferencijos „Baltijos aštriašnipių eršketų (Acipenser oxyrinchus) išteklių atkūrimas: iššūkiai, grėsmės ir perspektyvos“, kuri spalio 12–13 d. vyko Klaipėdoje, praktinė dalis.

Rūpinasi karališkomis žuvimis

Saugomų vertingų žuvų – aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimui Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse skiriamas didelis dėmesys. Šiais klausimais Žuvininkystės tarnyba bendradarbiauja su Vokietija, Lenkija, Estija, Latvija ir kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis, kurioms rūpi šių karališkų žuvų išsaugojimas.

Lietuviai yra vieni aktyviausių aštriašnipių eršketų augintojų Baltijos šalyse. Lietuvoje patvirtinus nacionalinę aštriašnipio eršketo (lot. A. oxyrinchus) išteklių atkūrimo programą, šios žuvys auginamos nuo lervutės iki reproduktoriaus žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Į laisvę paleidžiami eršketai žymimi išoriniais žymekliais, suteikiančiais daug informacijos apie šias žuvis.

Per dešimt metų Lietuvos upėse jau įveista per 265 tūkst. aštriašnipių eršketų. Šių metų pavasarį aštriašnipių eršketų metinukų buvo papildytos Neries ir Šventosios upės. Iki spalio mėnesio pabaigos bus paleista dar 25 tūkst. eršketukų.

Aštriašnipių eršketų lervutes pernai Žuvininkystės tarnybai dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas. Kitąmet iš Vokietijos vėl planuojama atsivežti apie 100 tūkst. aštriašnipių eršketų lervučių.

Po 15 metų gali sverti iki 100 kg

Vidutinis šią savaitę į Neries upę išleidžiamų aštriašnipių eršketų svoris apie 30 gramų. Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Subrendę aštriašnipiai eršketai, tikimasi, grįš į Lietuvos upes neršti.

Bet kol tai įvyks, Rusnėje toliau sėkmingai formuojama motininė banda tolimesniam dirbtiniam aštriašnipių eršketų veisimui Lietuvoje. Didžiausias šiuo metu skyriuje užaugintas reproduktorius sveria 47 kg. Jis yra 10 metų amžiaus. Ikrus iš lytiškai subrendusių eršketų specialistai tikisi išgauti po 4–5 metų, nors natūraliai gamtoje aštriašnipiai eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite