Į Lietuvą plūsta propagandiniai Rusijos filmai

Istorijos faktų falsifikavimas – ne kartą Rusijos išmėgintas informacinio karo ginklas, kuris naudojamas su aukščiausių šalies pareigūnų palaiminimu. Vienas iš tokių atvejų matomas ir Lietuvoje. Šalies mokyklos yra gavusios „Garsų pasaulio įrašų“, šiuo metu mūsų kino teatruose rodomo filmo „Vikingas“ platintojo, pasiūlymų dėl nuolaidų bilietams į šį istorinį epą, kuris esą atspindi X amžiaus istorinius įvykius.

Plačiai reklamuojame „Vikinge“ rusai be skrupulų pavertė savo herojumi kunigaikštį Volodymyrą, nors daugeliui ukrainiečių tai atrodo jų istorijos vagystė. Ukrainai jis – Kijevo Rusios kunigaikštis, valdęs Kijeve ir pakrikštijęs savo valdomas žemes, kai Maskvos dar net nebuvo. Vladimiras Putinas tuo metu yra pareiškęs, kad šis kunigaikštis buvo pakrikštytas Kryme, štai todėl Krymas toks svarbus rusams.
Filmą gyrė V. Putinas
„Tai be abejonių svarbiausias mūsų istorijos momentas, kurį jūs, kaip autoriai, jaučiate ir perduodate“, – apie filmą kalbėjo Rusijos prezidentas. Peržiūra V. Putinui ir kultūros ministrui surengta filmui tik pasirodžius kino teatruose. Istorija apie didįjį Kijevo kunigaikštį Volodymyrą ir kovą už Kijevo Rusios sostą pristatoma kaip istorinis epas. Filmo kūrėjai pabrėžia, kad jame pasakojami tikri įvykiai, tikroviškai atkuriama to meto buitis, rūbai ir ginkluotė. Tačiau teiginiai dėl tikroviškumo specialistams kelia abejonių.
Teigiama, kad filmas yra dar vienas Maskvos propagandinis produktas – Rusija savinasi Kijevo Rusios valstybę, kuri yra ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos bei Baltarusijos lopšys. „Politiškai Maskvos propagandos tikslas yra įrodinėti tiek savo žmonėms, tiek Vakarų visuomenei, kad Ukraina, kaip valstybė, neturi istorinių šaknų, kad tokios valstybės niekada nebuvo ir ji neturi istorinio pagrindo. Tai jiems atrodo labai svarbu, todėl jie tai įrodinėja labai įvairiomis priemonėmis bei formomis“, – mano Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Karolis Zikaras.
Nori uždrausti
Specialistui pritaria ir Ukrainos rašytojas Andrejus Kurkovas: „Tokiais filmais formuojama žiūrovų nuomonė, kuri vėliau atsispindės, pavyzdžiui, rinkimuose, ar ginčuose dėl istorinių faktų. Dabar istorija ir literatūra labai stipriai naudojama propaguoti Rusijos idėjas ir neva jos tikrąsias tiesas.“
Pavyzdžiui, 16 metrų aukščio bronzinė kunigaikščio Volodymyro skulptūra, kuri atidengta Maskvoje praėjusiais metais. Ukrainiečiai kunigaikštį Volodymyrą laiko savo globėju, jo skulptūra Kijeve stovi nuo pat XIX amžiaus, o 2015-uosius prezidentas Petro Porošenka yra paskelbęs Šv. Volodymyro mirties tūkstantmečio metais. Tačiau Kremliui tai nė motais. Skulptūros atidengimo ceremonijai vadovavo pats V. Putinas, o ir data, sutapimas ar ne, pasirinkta lapkričio ketvirtoji – Liaudies vienybės diena, skirta datai, kai Maskva buvo išlaisvinta nuo lietuvių ir lenkų.
Ir nors filmas „Vikingas“ skirtas rusų patriotiniams jausmas sužadinti, internete jau plinta peticija, kurią pasirašė per 20 tūkstančių rusų. Peticija raginama uždrausti filmą dėl slavų žeminimo, faktų trūkumo ir istorinės tiesos nebuvimo.
Rusiški filmai – pelningiausi
Lietuvos rinkai šį filmą pasiūliusi kino platinimo kompanija „Garsų pasaulio įrašai“, panašu, turi kitokią nuomonę. Įmonė didžiausių šalies miestų mokykloms išsiuntinėjo specialų pasiūlymą ir moksleivių grupėms siūlo nuolaidas bilietams, o mokinius atlydėjusiems mokytojams žada nemokamą peržiūrą. „Ar mes tą dažnai siūlome? Turbūt nedažnai. O kodėl šį kartą? Todėl, kad, kaip ir sakiau, tai yra proga istorijos kontekste pasižiūrėti tokį, sakykim, realistinį filmą“, – teigia „Garsų pasaulio įrašų” atstovė spaudai Indrė Šiliauskaitė.
Toks realistinis, kad savo specialiame pasiūlyme įmonė ragina po filmo peržiūros rengti mokinių diskusijas.
„Jei istorijos mokytojas suorganizavo grupę ir nusivedė, tai jis po to ir turi aiškinti. Ta prasme, iš anksto įspėti apie kažką tikrai neverta. Tokiu atveju mes išvis neturėtumėme rusiško filmo. O rusiški filmai yra vieni iš pelningiausių“, – teigia Indrė Šiliauskaitė.


Nusitaikyta į paprastus žmones bei vaikus
„Labai daug serialų šiuo metu sukoncentruoti ties tuo, kad palaikytų ir ugdytų Rusijos piliečių patriotizmą. Ypač tai nutaikyta į tuos, kurie nėra labai išsilavinę, kurie yra paprasti žmonės“, – mano A. Kurkovas.
Tiesa, Rusijos propaganda taikosi ne tik į paprastus žmones, bet ir į vaikus. Į kino teatrus atkeliauja animacinis filmas „Trys didvyriai ir Jūrų caras“. (Beje, šis lietuviškai dubliuotas filmas šį sekmadienį bus rodomas ir Šilutės pramogų centre, bilieto kaina 3 eurai – redakcijos past.)
Šį filmą taip pat platina „Garsų pasaulio įrašai“. Tai tęsinys ankstesnių filmų, pavyzdžiui, „Trys didvyriai“. Jame, pasak ekspertų, filmuko herojai buvo pavaizduoti ne tik kaip bendruomenės gynėjai, bet ir tikrų rusiškų vertybių įsikūnijimai, o štai Kijevo kunigaikštis – tikras menkysta.
Ekspertų teigimu, animacija yra viena veiksmingiausių propagandos formų. „Vaikai neturi jokių filtrų, todėl animacija ir yra viena stipriausių propagandos formų. Vaikai net nesuvokia, kad gali būti kažkas meluojama, kažkas iškreipiama, pasirinkta selektyvi tiesa. Dėl to viską, ką jie priima, priima už gryną pinigą“, – perspėja Kino tarybos narys, VGTU lektorius Tomas Mitkus.
Diegiamas vado kultas
„Praktiškai visos rusų animacijos visada akcentuoja stiprų lyderį, kad bendruomenė yra laiminga tuomet, kai yra vienas, apginti galintis lyderis. Kaip Putinas? Taip, ta paralelė tikriausiai ganėtinai aiški“, – teigia T. Mitkus.
Kai kurie Lietuvos politikai kalba, kad su Rusija reikia bendradarbiauti kultūros, sporto ar turizmo srityje, nes čia nėra politikos, tačiau TV laidos „Savaitė“ kalbinti pašnekovai mano, kad toks požiūris naivus. Būtent per kultūrą propaganda geriausiai ir pasiekia žmonių sąmonę. Čia žaidžiama emocijomis, čia žmogus tampa mažiau kritiškas nei žiūrėdamas žinias ar skaitydamas straipsnius. Todėl Rusija investuoja milžiniškus pinigus į filmų kūrimą ir nevengia iškraipyti ar pasisavinti kitų šalių istorijos, menkindama jų ir pabrėždama išskirtinį Rusijos vaidmenį. „Jei filmas yra padarytas tikrai kokybiškai, jis yra pavykęs kūrinys, tai jis gali paveikti mūsų pasąmonės gelmes – mes galime priimti labai daug propagandinių žinučių visiškai nebekritiškai“, – perspėja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Karolis Zikaras.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, šaltinis: Lrt.lt (sutrumpinta)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite