Gyvosios donorystės operacija – jau ir Kaune

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo liepos 7 d. inkstų transplantacijos iš gyvo donoro jau atliekamos dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (toliau – VULSK) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (toliau – LSMUL).

Inkstą dukrai padovanojo mama
Pirmoji Kaune gyvo donoro inksto transplantacija atlikta šių metų liepos 7-ąją – dvidešimtmetei merginai iš Birštono persodintas jos mamos inkstas. Po operacijos praėjus dviem savaitėms, ir dukra, ir mama jaučiasi gerai. Donorė po inksto paėmimo operacijos namo buvo išleista po savaitės, o donorinį inkstą gavusi mergina – praėjusį penktadienį.
Dvidešimtmetei, kuriai buvo persodintas mamos dovanotas organas, inkstų nepakankamumas buvo diagnozuotas prieš penkerius metus, kai jai tebuvo 15 metų. Baigusi mokyklą, mergina įstojo mokytis į V. A. Graičiūno aukštąją vadybos mokyklą Kaune, pasirinko logistikos verslo vadybos studijas. Nors mokslai sekasi puikiai, laikui bėgant jos savijauta prastėjo. Šį pavasarį gydytojai birštonietę ir jos artimuosius įspėjo, kad progresuojant inksto nepakankamumui, teks pradėti dializės procedūras.
„Tačiau aš pasakiau, kad nenoriu būti dializuojama. Be to, mama išreiškė norą dovanoti man savo inkstą“, – pasakoja mergina.
Puikus imunologinis suderinamumas
Buvo pradėti potencialaus donoro – mamos – ir operacijos laukiančio paciento – jos dukters – imunologinio suderinamumo tyrimai.
Pasak šią gyvo donoro inksto persodinimo operaciją Kaune atlikusio profesoriaus, gydytojo urologo Mindaugo Jievalto, tyrimų rezultatai buvo itin geri: paaiškėjo, kad mamos ir dukters kraujo grupė ta pati, puikus imunologinis suderinamumas. „Tokiu atveju ir pati operacija buvo sėkminga, ir prognozės merginos ateičiai daug geresnės“, – neabejoja profesorius M. Jievaltas.
„Gyvoji donorystė gera tuo, kad ją atlikus, žmogus su donoro inkstu kokybiškai gali vidutiniškai gyventi 10-15 metų. Kadangi ši pacientė dar labai jauna, jai gali tekti atlikti dar vieną operaciją“, – kalbėjo profesorius M. Jievaltas. Apie tai jis įspėjo ir savo pacientę.
Pirmoji transplantacija – prieš 40 m.
VULSK Laboratorinės medicinos centro gydytoja imunologė Tatjana Rainienė informavo, kad iš viso Lietuvoje iki 2014 m. liepos 22 d. buvo atliktos 266 gyvo donoro inkstų transplantacijos: – 265 Vilniuje ir 1 – Kaune.
Pirmoji inksto transplantacija iš gyvo donoro atlikta prieš 40 metų – 1974 m. balandžio 25 d. Ją Vilniuje atliko gydytojas Vytautas Kleiza.
Donoras – bet kurios kraujo grupės žmogus
Gyvoji donorystė – tai audinių arba organų dovanojimas artimam žmogui.
Lietuvoje organą (inkstą arba dalį kepenų) gali dovanoti giminaičiai: tėvas, motina, senelis, brolis, sesuo, dėdė. Tačiau jei imunologinis suderinamumas geras, donoru gali tapti net ir vyras ar žmona, t. y. žmogus, nesantis biologinis giminaitis.
Anksčiau inkstą galėjo dovanoti tiktai tas žmogus, kurio kraujo grupė yra tokia pat, kaip ir transplantacijos laukiančio artimojo. Dabar Lietuvoje jau atliekamos operacijos, kai donoru tampa bet kurios kraujo grupės žmogus. Tik tokiu atveju prieš operaciją reikalingas specialus gydymas.
Moralinis lūžis
Kodėl Kaune gyvo donoro inkstas persodintas pirmą kartą, nors Vilniuje tokios operacijos atliekamos jau keturis dešimtmečius?
Pasak profesoriaus M. Jievalto, taip yra todėl, kad Kaune ir jo apskrityje gydomiems dializuojamiems pacientams iki šiol trūko informacijos apie gyvą donorystę. „Laimė, dabar įvyko moralinis lūžis, todėl Lietuvoje bus nebe vienas, o jau du centrai, kur tokios operacijos atliekamos“, – džiaugiasi profesorius M. Jievaltas.
Jo įsitikinimu, jei kauniečiai gydytojai nefrologai savo pacientams daugiau kalbėtų apie alternatyvą dializės procedūroms – gyvąją donorystę, laukiančiųjų donoro inksto sąrašas sutrumpėtų, o pacientai galėtų gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Šių metų liepos 1 d. Lietuvoje inkstų transplantacijos laukė 195 žmonės.

Nacionalinio transplantacijos biuro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Taip pat skaitykite