Gyvosios donorystės operacija – jau ir Kaune

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo liepos 7 d. inkstų transplantacijos iš gyvo donoro jau atliekamos dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (toliau – VULSK) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (toliau – LSMUL).

Inkstą dukrai padovanojo mama
Pirmoji Kaune gyvo donoro inksto transplantacija atlikta šių metų liepos 7-ąją – dvidešimtmetei merginai iš Birštono persodintas jos mamos inkstas. Po operacijos praėjus dviem savaitėms, ir dukra, ir mama jaučiasi gerai. Donorė po inksto paėmimo operacijos namo buvo išleista po savaitės, o donorinį inkstą gavusi mergina – praėjusį penktadienį.
Dvidešimtmetei, kuriai buvo persodintas mamos dovanotas organas, inkstų nepakankamumas buvo diagnozuotas prieš penkerius metus, kai jai tebuvo 15 metų. Baigusi mokyklą, mergina įstojo mokytis į V. A. Graičiūno aukštąją vadybos mokyklą Kaune, pasirinko logistikos verslo vadybos studijas. Nors mokslai sekasi puikiai, laikui bėgant jos savijauta prastėjo. Šį pavasarį gydytojai birštonietę ir jos artimuosius įspėjo, kad progresuojant inksto nepakankamumui, teks pradėti dializės procedūras.
„Tačiau aš pasakiau, kad nenoriu būti dializuojama. Be to, mama išreiškė norą dovanoti man savo inkstą“, – pasakoja mergina.
Puikus imunologinis suderinamumas
Buvo pradėti potencialaus donoro – mamos – ir operacijos laukiančio paciento – jos dukters – imunologinio suderinamumo tyrimai.
Pasak šią gyvo donoro inksto persodinimo operaciją Kaune atlikusio profesoriaus, gydytojo urologo Mindaugo Jievalto, tyrimų rezultatai buvo itin geri: paaiškėjo, kad mamos ir dukters kraujo grupė ta pati, puikus imunologinis suderinamumas. „Tokiu atveju ir pati operacija buvo sėkminga, ir prognozės merginos ateičiai daug geresnės“, – neabejoja profesorius M. Jievaltas.
„Gyvoji donorystė gera tuo, kad ją atlikus, žmogus su donoro inkstu kokybiškai gali vidutiniškai gyventi 10-15 metų. Kadangi ši pacientė dar labai jauna, jai gali tekti atlikti dar vieną operaciją“, – kalbėjo profesorius M. Jievaltas. Apie tai jis įspėjo ir savo pacientę.
Pirmoji transplantacija – prieš 40 m.
VULSK Laboratorinės medicinos centro gydytoja imunologė Tatjana Rainienė informavo, kad iš viso Lietuvoje iki 2014 m. liepos 22 d. buvo atliktos 266 gyvo donoro inkstų transplantacijos: – 265 Vilniuje ir 1 – Kaune.
Pirmoji inksto transplantacija iš gyvo donoro atlikta prieš 40 metų – 1974 m. balandžio 25 d. Ją Vilniuje atliko gydytojas Vytautas Kleiza.
Donoras – bet kurios kraujo grupės žmogus
Gyvoji donorystė – tai audinių arba organų dovanojimas artimam žmogui.
Lietuvoje organą (inkstą arba dalį kepenų) gali dovanoti giminaičiai: tėvas, motina, senelis, brolis, sesuo, dėdė. Tačiau jei imunologinis suderinamumas geras, donoru gali tapti net ir vyras ar žmona, t. y. žmogus, nesantis biologinis giminaitis.
Anksčiau inkstą galėjo dovanoti tiktai tas žmogus, kurio kraujo grupė yra tokia pat, kaip ir transplantacijos laukiančio artimojo. Dabar Lietuvoje jau atliekamos operacijos, kai donoru tampa bet kurios kraujo grupės žmogus. Tik tokiu atveju prieš operaciją reikalingas specialus gydymas.
Moralinis lūžis
Kodėl Kaune gyvo donoro inkstas persodintas pirmą kartą, nors Vilniuje tokios operacijos atliekamos jau keturis dešimtmečius?
Pasak profesoriaus M. Jievalto, taip yra todėl, kad Kaune ir jo apskrityje gydomiems dializuojamiems pacientams iki šiol trūko informacijos apie gyvą donorystę. „Laimė, dabar įvyko moralinis lūžis, todėl Lietuvoje bus nebe vienas, o jau du centrai, kur tokios operacijos atliekamos“, – džiaugiasi profesorius M. Jievaltas.
Jo įsitikinimu, jei kauniečiai gydytojai nefrologai savo pacientams daugiau kalbėtų apie alternatyvą dializės procedūroms – gyvąją donorystę, laukiančiųjų donoro inksto sąrašas sutrumpėtų, o pacientai galėtų gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Šių metų liepos 1 d. Lietuvoje inkstų transplantacijos laukė 195 žmonės.

Nacionalinio transplantacijos biuro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite