Gyvosios donorystės operacija – jau ir Kaune

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo liepos 7 d. inkstų transplantacijos iš gyvo donoro jau atliekamos dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (toliau – VULSK) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (toliau – LSMUL).

Inkstą dukrai padovanojo mama
Pirmoji Kaune gyvo donoro inksto transplantacija atlikta šių metų liepos 7-ąją – dvidešimtmetei merginai iš Birštono persodintas jos mamos inkstas. Po operacijos praėjus dviem savaitėms, ir dukra, ir mama jaučiasi gerai. Donorė po inksto paėmimo operacijos namo buvo išleista po savaitės, o donorinį inkstą gavusi mergina – praėjusį penktadienį.
Dvidešimtmetei, kuriai buvo persodintas mamos dovanotas organas, inkstų nepakankamumas buvo diagnozuotas prieš penkerius metus, kai jai tebuvo 15 metų. Baigusi mokyklą, mergina įstojo mokytis į V. A. Graičiūno aukštąją vadybos mokyklą Kaune, pasirinko logistikos verslo vadybos studijas. Nors mokslai sekasi puikiai, laikui bėgant jos savijauta prastėjo. Šį pavasarį gydytojai birštonietę ir jos artimuosius įspėjo, kad progresuojant inksto nepakankamumui, teks pradėti dializės procedūras.
„Tačiau aš pasakiau, kad nenoriu būti dializuojama. Be to, mama išreiškė norą dovanoti man savo inkstą“, – pasakoja mergina.
Puikus imunologinis suderinamumas
Buvo pradėti potencialaus donoro – mamos – ir operacijos laukiančio paciento – jos dukters – imunologinio suderinamumo tyrimai.
Pasak šią gyvo donoro inksto persodinimo operaciją Kaune atlikusio profesoriaus, gydytojo urologo Mindaugo Jievalto, tyrimų rezultatai buvo itin geri: paaiškėjo, kad mamos ir dukters kraujo grupė ta pati, puikus imunologinis suderinamumas. „Tokiu atveju ir pati operacija buvo sėkminga, ir prognozės merginos ateičiai daug geresnės“, – neabejoja profesorius M. Jievaltas.
„Gyvoji donorystė gera tuo, kad ją atlikus, žmogus su donoro inkstu kokybiškai gali vidutiniškai gyventi 10-15 metų. Kadangi ši pacientė dar labai jauna, jai gali tekti atlikti dar vieną operaciją“, – kalbėjo profesorius M. Jievaltas. Apie tai jis įspėjo ir savo pacientę.
Pirmoji transplantacija – prieš 40 m.
VULSK Laboratorinės medicinos centro gydytoja imunologė Tatjana Rainienė informavo, kad iš viso Lietuvoje iki 2014 m. liepos 22 d. buvo atliktos 266 gyvo donoro inkstų transplantacijos: – 265 Vilniuje ir 1 – Kaune.
Pirmoji inksto transplantacija iš gyvo donoro atlikta prieš 40 metų – 1974 m. balandžio 25 d. Ją Vilniuje atliko gydytojas Vytautas Kleiza.
Donoras – bet kurios kraujo grupės žmogus
Gyvoji donorystė – tai audinių arba organų dovanojimas artimam žmogui.
Lietuvoje organą (inkstą arba dalį kepenų) gali dovanoti giminaičiai: tėvas, motina, senelis, brolis, sesuo, dėdė. Tačiau jei imunologinis suderinamumas geras, donoru gali tapti net ir vyras ar žmona, t. y. žmogus, nesantis biologinis giminaitis.
Anksčiau inkstą galėjo dovanoti tiktai tas žmogus, kurio kraujo grupė yra tokia pat, kaip ir transplantacijos laukiančio artimojo. Dabar Lietuvoje jau atliekamos operacijos, kai donoru tampa bet kurios kraujo grupės žmogus. Tik tokiu atveju prieš operaciją reikalingas specialus gydymas.
Moralinis lūžis
Kodėl Kaune gyvo donoro inkstas persodintas pirmą kartą, nors Vilniuje tokios operacijos atliekamos jau keturis dešimtmečius?
Pasak profesoriaus M. Jievalto, taip yra todėl, kad Kaune ir jo apskrityje gydomiems dializuojamiems pacientams iki šiol trūko informacijos apie gyvą donorystę. „Laimė, dabar įvyko moralinis lūžis, todėl Lietuvoje bus nebe vienas, o jau du centrai, kur tokios operacijos atliekamos“, – džiaugiasi profesorius M. Jievaltas.
Jo įsitikinimu, jei kauniečiai gydytojai nefrologai savo pacientams daugiau kalbėtų apie alternatyvą dializės procedūroms – gyvąją donorystę, laukiančiųjų donoro inksto sąrašas sutrumpėtų, o pacientai galėtų gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Šių metų liepos 1 d. Lietuvoje inkstų transplantacijos laukė 195 žmonės.

Nacionalinio transplantacijos biuro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite