Gyvosios donorystės operacija – jau ir Kaune

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad nuo liepos 7 d. inkstų transplantacijos iš gyvo donoro jau atliekamos dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (toliau – VULSK) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (toliau – LSMUL).

Inkstą dukrai padovanojo mama
Pirmoji Kaune gyvo donoro inksto transplantacija atlikta šių metų liepos 7-ąją – dvidešimtmetei merginai iš Birštono persodintas jos mamos inkstas. Po operacijos praėjus dviem savaitėms, ir dukra, ir mama jaučiasi gerai. Donorė po inksto paėmimo operacijos namo buvo išleista po savaitės, o donorinį inkstą gavusi mergina – praėjusį penktadienį.
Dvidešimtmetei, kuriai buvo persodintas mamos dovanotas organas, inkstų nepakankamumas buvo diagnozuotas prieš penkerius metus, kai jai tebuvo 15 metų. Baigusi mokyklą, mergina įstojo mokytis į V. A. Graičiūno aukštąją vadybos mokyklą Kaune, pasirinko logistikos verslo vadybos studijas. Nors mokslai sekasi puikiai, laikui bėgant jos savijauta prastėjo. Šį pavasarį gydytojai birštonietę ir jos artimuosius įspėjo, kad progresuojant inksto nepakankamumui, teks pradėti dializės procedūras.
„Tačiau aš pasakiau, kad nenoriu būti dializuojama. Be to, mama išreiškė norą dovanoti man savo inkstą“, – pasakoja mergina.
Puikus imunologinis suderinamumas
Buvo pradėti potencialaus donoro – mamos – ir operacijos laukiančio paciento – jos dukters – imunologinio suderinamumo tyrimai.
Pasak šią gyvo donoro inksto persodinimo operaciją Kaune atlikusio profesoriaus, gydytojo urologo Mindaugo Jievalto, tyrimų rezultatai buvo itin geri: paaiškėjo, kad mamos ir dukters kraujo grupė ta pati, puikus imunologinis suderinamumas. „Tokiu atveju ir pati operacija buvo sėkminga, ir prognozės merginos ateičiai daug geresnės“, – neabejoja profesorius M. Jievaltas.
„Gyvoji donorystė gera tuo, kad ją atlikus, žmogus su donoro inkstu kokybiškai gali vidutiniškai gyventi 10-15 metų. Kadangi ši pacientė dar labai jauna, jai gali tekti atlikti dar vieną operaciją“, – kalbėjo profesorius M. Jievaltas. Apie tai jis įspėjo ir savo pacientę.
Pirmoji transplantacija – prieš 40 m.
VULSK Laboratorinės medicinos centro gydytoja imunologė Tatjana Rainienė informavo, kad iš viso Lietuvoje iki 2014 m. liepos 22 d. buvo atliktos 266 gyvo donoro inkstų transplantacijos: – 265 Vilniuje ir 1 – Kaune.
Pirmoji inksto transplantacija iš gyvo donoro atlikta prieš 40 metų – 1974 m. balandžio 25 d. Ją Vilniuje atliko gydytojas Vytautas Kleiza.
Donoras – bet kurios kraujo grupės žmogus
Gyvoji donorystė – tai audinių arba organų dovanojimas artimam žmogui.
Lietuvoje organą (inkstą arba dalį kepenų) gali dovanoti giminaičiai: tėvas, motina, senelis, brolis, sesuo, dėdė. Tačiau jei imunologinis suderinamumas geras, donoru gali tapti net ir vyras ar žmona, t. y. žmogus, nesantis biologinis giminaitis.
Anksčiau inkstą galėjo dovanoti tiktai tas žmogus, kurio kraujo grupė yra tokia pat, kaip ir transplantacijos laukiančio artimojo. Dabar Lietuvoje jau atliekamos operacijos, kai donoru tampa bet kurios kraujo grupės žmogus. Tik tokiu atveju prieš operaciją reikalingas specialus gydymas.
Moralinis lūžis
Kodėl Kaune gyvo donoro inkstas persodintas pirmą kartą, nors Vilniuje tokios operacijos atliekamos jau keturis dešimtmečius?
Pasak profesoriaus M. Jievalto, taip yra todėl, kad Kaune ir jo apskrityje gydomiems dializuojamiems pacientams iki šiol trūko informacijos apie gyvą donorystę. „Laimė, dabar įvyko moralinis lūžis, todėl Lietuvoje bus nebe vienas, o jau du centrai, kur tokios operacijos atliekamos“, – džiaugiasi profesorius M. Jievaltas.
Jo įsitikinimu, jei kauniečiai gydytojai nefrologai savo pacientams daugiau kalbėtų apie alternatyvą dializės procedūroms – gyvąją donorystę, laukiančiųjų donoro inksto sąrašas sutrumpėtų, o pacientai galėtų gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Šių metų liepos 1 d. Lietuvoje inkstų transplantacijos laukė 195 žmonės.

Nacionalinio transplantacijos biuro informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Dalis būsimųjų kandidatų į Prezidentus netrukus pradės rinkti rinkėjų parašus

Vakar, vasario 20 d., Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus pirmiesiems pareiškinius dokumentus pateikusiems pretendentams į kandidatus Respublikos Prezidento rinkimuose. Tarp kandidatų į Prezidentus – Remigijus Žemaitaitis VRK informacinėje sistemoje iki vasario 20 d. dokumentus pateikė: Giedrimas Jeglinskas, Andrius Mazuronis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Valdas Tutkus, Eduardas Vaitkus, Aurelijus Veryga, Ignas Vėgėlė, Dainius Žalimas, Remigijus Žemaitaitis. Jiems parašų lapus VRK numato išduoti trečiadienį, nuo 9 val. Likusiems 4 politinės kampanijos dalyviams (Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai,

Lietuviška statistika negailestinga: į nuotolinių sukčių pinkles patenka kas trečias

Kas trečias Lietuvos gyventojas patiria kibernetinių incidentų. Nuotoliniai sukčiai kelia grėsmę ne tik lengvai pasiekiamiems vartotojų duomenims, bet ir jautriai informacijai, pvz., banko ar asmens duomenys. Ekspertas pasakoja, kad pasitelkus prevencines priemones vien per sausio mėnesį buvo sustabdyta beveik 7 mln. sukčiavimo atvejų. „Mūsų surinkti duomenys rodo, kad nuo rudens internete suaktyvėjo kenkėjiškų atakų skaičius. Vien per pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų bei užkirtome kelią 7 mln. sukčiavimo atvejų“, – pranešime žiniasklaidai sako

Pinigai sportui

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys ir apsispręs, kiek šiais metais lėšų skirti sporto reikmėms. Tarybai svarstyti pasiūlyta, kad viešajai įstaigai „Šilutės sportas“ išlaikyti būtų skiriama 602 400 eurų, o rajone veikiantiems sporto klubams, nevyriausybinėms sporto organizacijoms bei sportininkų skatinimui – 60 tūkst. Eur. Iš viso planuojama paskirstyti 662 400 Eur. Šis lėšų krepšelis patenka į Ugdymo kokybės ir sporto plėtros programą, kurios vienas iš tikslų – ugdyti ir skatinti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir dvasiškai susiformavusį pilietį per sportinę ar

Žodžio ir posakio rinkimai: siūlyti gali kiekvienas

LRT, siekdama skatinti visuomenę domėtis ir fiksuoti viešosios kalbos vartosenos reiškinius, jau septintąjį kartą skelbia LRT žodžio ir posakio rinkimus. Jau nuo vasario 15 dienos visi gali siūlyti įsiminusius LRT eteryje nuskambėjusius ar perskaitytus žodžius bei posakius. Televizijos, radijo laidų kūrėjai, vedėjai, žurnalistai ir visuomenė kviečiama siūlyti 2023-2024 m. televizijos, radijo laidose išgirstus, LRT.lt portale perskaitytus įdomius, naujus, šmaikščius, keistus, vaizdingus, paradoksalius, tarmiškus, netikėtų reikšmių įgavusius žodžius ir posakius. Visi pasiūlyti žodžiai ir posakiai bus skelbiami portale LRT.lt. „Septintąjį kartą

Taip pat skaitykite