Gyventojų surašymo rezultatai: mūsų nebėra trijų milijonų, tik 2 810 761…

Statistikos departamentas gruodžio 21 d. paskelbė gyventojų surašymo rezultatus. 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 810 761 gyventojas.

Trijų milijonų jau nėra

Kas dešimtmetį atliekamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atskleidė įvairiapusių visuomenės kaitos tendencijų. Gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta, daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą.

 

2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2 810 761 nuolatinis gyventojas, 1 505 796 moterys ir 1 304 965 vyrai. Per dešimtmetį nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 232,6 tūkst., arba 7,6 proc. Netekome tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus.

Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo tarptautinė migracija ir natūrali gyventojų kaita. Vis dėlto daugiau gyventojų praradome dėl emigracijos. Per dešimtmetį iš šalies išvyko 118,9 tūkst. daugiau nei atvyko. Gimė 113,7 tūkst. mažiau nei mirė.

Daugiau kaip pusė gyvena miestuose

Teritorinis gyventojų pasiskirstymas šalyje keičiasi – daugėja gyvenančiųjų miestuose, gyventojai keliasi gyventi į rajonus, keičiasi gyventojų tankumas.

2021 m. miestuose gyvena 68,2 proc. gyventojų, prieš dešimtmetį gyveno 66,7 proc. Vilniaus miesto savivaldybė – vienintelė iš didžiųjų miestų savivaldybių, kurioje per dešimtmetį gyventojų skaičius nesumažėjo. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičius išaugo 4 proc. ir dabar siekia 556,1 tūkst. Tai – penktadalis šalies gyventojų.

Kitų didžiųjų miestų savivaldybių gyventojų skaičius sumažėjo. Palyginus su 2011 m. surašymo duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų skaičius – 11 proc., Šiaulių miesto savivaldybės – 8 proc., Klaipėdos miesto savivaldybės – 6 proc. Kauno miesto savivaldybėje gyventojų sumažėjo 6 proc. ir jų skaičius jau nebesiekia 300 tūkst. Šioje savivaldybėje – 298,8 tūkst. gyventojų.

Gyventojų  rajonuose prie didžiųjų miestų daugėja. Labiausiai išaugo Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų skaičius – 11 proc. – ir šiuo metu jis sudaro 57 tūkst. Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius padidėjo 7 proc., Vilniaus rajono savivaldybės – 1 proc.

Labiausiai gyventojų sumažėjo Pagėgiuose

Labiausiai gyventojų sumažėjo Pagėgių savivaldybėje, Skuodo, Pakruojo, Kelmės ir Ignalinos rajonų savivaldybėse – šios savivaldybės nuo 2011 m. neteko penktadalio gyventojų.

Tankiausiai apgyvendintas Mažeikių miestas (2007,6 gyventojo viename kvadratiniame kilometre), rečiausiai – Varėnos rajono savivaldybė (9,5 gyventojo viename kvadratiniame kilometre).

Senstanti visuomenė

 Palyginus su 2011 m., gyventojų pasiskirstymo pagal amžių pasikeitimai rodo gyventojų senėjimą. Pastebimas ryškus jaunesnių nei 30 m. gyventojų skaičiaus mažėjimas ir vyresnių amžiaus grupių gyventojų skaičiaus didėjimas – ypač priešpensinio amžiaus gyventojų (vyresnių nei 54 metų vyrų ir moterų). Vyresnių nei 64 metų amžiaus moterų yra 1,8 karto daugiau nei vyrų.

Palyginus su 2011 m. surašymo duomenimis, esminių vyrų ir moterų santuokinės padėties pokyčių nėra. Didžiausią dalį ir tarp vyrų (54 proc.), ir tarp moterų (46 proc.) vis dar sudaro susituokusieji. Tarp vyrų išlieka daugiau susituokusiųjų (54 proc.) ir niekada negyvenusiųjų santuokoje (32 proc.), tarp moterų – našlių (14 proc.) ir išsituokusiųjų (14 proc.).

Našlių, palyginus su 2011 m., šiek tiek sumažėjo – 4 procentiniais punktais (2011 m. – 18 proc., 2021 m. – 14 proc.). 26 proc. moterų niekada negyveno santuokoje. Vyrų našlių – 3 proc. (2011 m. – 4 proc.). Išsituokusių vyrų ir moterų dalis panaši (moterų – 14 proc., vyrų – 11 proc.). Gyventojų pasiskirstymas pagal santuokinę padėtį susijęs su gyventojų amžiaus struktūros pokyčiais.

Daugėja išsilavinusių

29 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Per dešimtmetį gyventojų su aukštuoju išsilavinimu padaugėjo 6 procentiniais punktais. Atitinkamai sumažėjo gyventojų, įgijusių pagrindinį (2 proc.) ir pradinį (3 proc.) išsilavinimą.

Gyventojų, turinčių aukštesnįjį (įskaitant specialųjį vidurinį) ir vidurinį išsilavinimą, dalis beveik nepasikeitė. Šeštadalis gyventojų yra įgiję aukštesnįjį (įskaitant specialųjį vidurinį) išsilavinimą (2021 m. jie sudaro 17 proc., o 2011 m. sudarė 18 proc.), trečdalis – įgijusieji vidurinį išsilavinimą (2011 m. jie sudarė 33 proc., 2021 m. sudaro 34 proc.).

Labiausiai išsilavinę gyventojai (15 metų ir vyresni) gyvena Vilniaus miesto savivaldybėje, čia tūkstančiui gyventojų tenka 372 asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, toliau – Neringos (354), Kauno miesto (319), Palangos miesto (299), Kauno rajono (287), Birštono (276), Klaipėdos miesto (272) savivaldybių gyventojai.

Pažvelgus į gyventojų sudėtį pagal pilietybę, tautybę, galima pastebėti, kad visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė: išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius, padidėjo gyventojų, turinčių ne vieną pilietybę, dalis. 2021 m. Lietuvoje gyvena 133 valstybių piliečiai (2011 m. gyveno 108 valstybių piliečiai). Turinčiųjų ne vieną pilietybę skaičius kito menkai, tokių gyventojų šiuo metu – 0,3 proc. (2011 m. – 0,1 proc.).

Kitų šalių piliečių dalis beveik nepasikeitė, jie sudaro nedidelę nuolatinių gyventojų dalį. 99,4 proc. gyventojų – Lietuvos Respublikos piliečiai (2011 m. – 99,3 proc.). Vertinant pagal tautybę, 84,6 proc. gyventojų – lietuviai (2011 m. – 84,2 proc.). Lenkai išlieka didžiausia tautinė mažuma – jų šalyje yra 6,5 proc., rusų – 5 proc., baltarusių – 1 proc.

Surašymas – kas dešimt metų

Visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atliekamas kas dešimt metų. Surašymo atskaitos taškas – 2021 m. sausio 1 d. Vadinasi, surašymas užfiksavo išsamų vaizdą apie šalies gyventojus ir namų ūkius pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, karantino metu.

Šiais metais pirmą kartą surašymas atliktas administracinių šaltinių pagrindu. Surašinėtojai jau nebelankė gyventojų. Visi duomenys buvo paimti iš 13 registrų, 5 informacinių sistemų, taip pat įtraukta ir nakvynės namų informacija.  2021 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas kainavo apie 1,36 mln. EUR – beveik 6 kartus mažiau nei 2011 m. surašymas.

pamarys.eu pagal Statistikos departamento  inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite