Gyventojai neatsigina širšių

„Valiau balkono langus, kai netikėtai išgirdau vis stiprėjantį dūzgimą ir išvydau iš palangės lendantį didžiulį spiečių širšių. Vėliau teprisimenu greitosios pagalbos sirenos garsus. Laimė, namuose turėjau adrenalino ir greitai reagavę artimieji ėmėsi tinkamų veiksmų: suleido vaistų ir iškvietė greitąją pagalbą. Kitu atveju nė nenutuokiu, kuo visa tai būtų pasibaigę“, – pasakoja vos prieš savaitę nuo širšių nukentėjusi panevėžietė.
Ansktyvas širšių sezonas
Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ perspėja gyventojus būti itin atsargiais, kadangi širšių ir vapsvų sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai.
„Širšės ir vapsvos itin aktyvios būna rugpjūčio pabaigoje, tuo metu jų kolonijos pasiekia beveik maksimalų savo dydį, vabzdžius ima vilioti terasose, lauko kavinėse, virtuvėje ant stalo palikti vaisiai ir uogos. Šiais metais liepą jau sulaukėme daugiau kaip 100 iškvietimų naikinti geliančių vabzdžių“, – pasakoja UAB „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Biologas Liutauras Grigaliūnas tikina, kad širšių ir vapsvų aktyvumą paskatino labai karšti orai.
„Kai vyrauja karštis, visi vabzdžių gyvenimo procesai vyksta sparčiau, be to, esant šiltesniam orui vabzdžiai būna aktyvesni, didieji širšuolai skraido net šiltą naktį, širšės ir vapsvos maisto ieško didesniame plote ir ima dūgzti šalia gyventojų būstų, kur dažnai randa sau tinkamo maisto“, – perspėja ekspertas.
Net vienas širšuolio įkandimas gali būti mirtinas
Biologas atkreipia dėmesį, kad geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą, todėl šie vabzdžiai itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Įgėlus rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją.
Dar blogiau, jei susiduriama su širšuolais, kurie suerzinti gali pulti žmogų. Manoma, kad 2-3 šio vabzdžio įgėlimai gali pražudyti kanopinį gyvūną, širšuolų nuodams alergiškas žmogus gali mirti ir nuo vieno įgėlimo. Laimė, šie vabzdžiai nėra tokie agresyvūs, kaip jų mažosios giminaitės.
M. Kutkaitė pasakoja, kad neseniai gavę iškvietimą dėl širšių, atvykę ekspertai sodų gyventoją rado net už kilometro nuo namų.
Vabzdžių įgėlimams alergiškos moters namuose širšės lizdą susisuko po namo slenksčiu. Gyventoja pabandė slenkstį užsandarinti, tačiau vabzdžiai pradėjo veržtis į namus – teko bėgti.
Naikinti patiems nepatartina
Kauno priemiestyje gyvenanti jauna šeima su širšėmis kovoja jau trečius metus – lizdą jos vis susisuka kuriame nors namo kampe.
„Kai pirmą kartą susidūrėme su šiais vabzdžiais, baimindamiesi dėl vaikučio sveikatos, nedelsdami ėmėmės naikinimo priemonių. Įsigijome du flakonus purškiamų nuodų, kadangi skaitėme, jog reikia palaukti vakaro, tik sutemus juos supurškėme į angą, pro kurią tai atskrisdavo, tai išskrisdavo širšės. Kitą rytą dūzgėjimo nebebuvo girdėti, bet praėjus tik savaitei, vėl ten pastebėjome širšių. Taip jas naikinti bandėme dar tris kartus, kol trūko kantrybė – darbą užbaigė specialistai“, – ne itin maloniais įvykiais dalijosi moteris.
Kenkėjų kontrolės ekspertė, paklausta, kaip efektyviausia apsisaugoti nuo širšių ir vapsvų, kaip jas naikinti, nedvejodama pataria nebandyti šių vabzdžių naikinti patiems.
„Jokiu būdu negalima judinti širšių ar vapsvų lizdo, ypač dieną. Taip pat nerekomenduotina ant jų purkšti įvairias priemones, įsigytas parduotuvėse, nes jų poveikis yra trumpalaikis ir dažnai tik suerzina vabzdžius, taip pat baidyti ar kitaip bandyti jas vyti iš teritorijos. Širšės tik labiau įsiutinamos. Be to, prastas sprendimas užsandarinti lizdo angas, kadangi jose būna tik nedidelė dalis širšių ar vapsvų – sugrįžę vabzdžiai, neradę, kur įskristi, bus įsiutę ir veršis į kitas patalpas. Tikėtina, kad lizde likusios širšės greičiausiai vis tiek prasigrauš kitą angą“, – perspėja M. Kutkaitė.
Ekspertai pataria nedelsti
Siekdami išvengti širšių ir vapsvų, kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria laikyti maistą sandariai, nepalikti jo lauke, ypač saldaus. Svarbu nepalikti atviros taros su gėrimais, į kurias gali pakliūti geliančių vabzdžių. Nuo širšių ir vapsvų įsiveržimo į namus gelbsti užverti langai ir tinkleliai nuo vabzdžių. Taip pat patariama per žolę nevaikščioti basomis.
Specialistai pataria atsargiai valgyti vabzdžius viliojančius maisto produktus bei gerti saldžius gaiviuosius ar alkoholinius gėrimus atvirose vietose, nes vabzdžiui įgėlus į liežuvį ar gomurį, didelių problemų gali kilti ir nealergiškam žmogui.
Pastebėję nuolat skraidančius vabzdžius ar išgirdę dūzgimą, gyventojai raginami nedelsiant imtis priemonių – širšių lizdas turėtų būti pašalinamas, kol nesukėlė skausmingos žalos.
Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“
Bendrovė „Dezinfa“ – viena iš pirmųjų privačių įmonių Lietuvoje, profesionaliai užsiimančių kenkėjų kontrolės paslaugomis. Nuo 2008 m. bendrovė priklauso stipriausiam kenkėjų kontrolės įmonių tinklui pasaulyje „Rentokil“. Lietuvoje veikia 5 įmonės padaliniai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šiuo metu „Dezinfoje“ dirba daugiau nei 70 kenkėjų kontrolės ekspertas. Daugiau informacijos apie įmonę ir jos teikiamas paslaugas www.dezinfa.lt.

Hits: 24

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite