Gyventojai labiau pasitiki vaistininkais

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas vaistininkais per metus išaugo – vaistininkai šiuo metu yra antroje patikimiausių profesijų atstovų vietoje po gaisrininkų. Trečioje rikiuojasi policininkai. Tai rodo reprezentatyvi rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Birželį vykusios apklausos duomenimis, visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais išlieka panašus antrus metus iš eilės. Pasitikėjimą jais šiemet išreiškė 74 proc. šalies gyventojų (prieš metus – 75 proc.). Per metus labiausiai gyventojų pasitikėjimas augo vaistininkais – 5 proc. punktais iki 50 procentų, taip pat policininkais – 6 proc. punktais iki 46 proc.

„Pasitikėjimas vaistininkais itin išryškėjo COVID-19 pandemijos metu, kai daugelis šalies gyventojų turėjo mažesnes galimybes apsilankyti gydymosi įstaigose. Dažnas dėl nedidelių sveikatos negalavimų kreipdavosi į vaistininkus, kurie gali patarti sveikatos klausimais, parinkti tinkamą nereceptinį vaistą, neretai ir nukreipti pas gydytojus matydami, kad žmogui reikalinga rimtesnė medicininė pagalba“, – komentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė (foto).

Vaistininkais pasitiki ir jauniausi, ir vyriausi

Apklausos duomenimis, vaistininkais labiausiai pasitiki mažesnes pajamas gaunantys, gyvenantys rajonų centruose, taip pat jauniausio ir vyriausio amžiaus šalies gyventojai. Būtent pensinio amžiaus atstovai išreiškė didžiausią pasitikėjimą vaistininkais (66,9 proc. respondentų).

„Dažniau vaistinėse besilankantys šalies gyventojai palankiau vertina vaistininkų profesionalumą, gebėjimą patarti negalavimų ar sveikatos prevencijos klausimais. Juo labiau, kad vaistinių prieinamumas Lietuvoje yra didelis, plečiasi ir jų teikiamų paslaugų spektras – gyventojai gali ne tik pasikonsultuoti ar įsigyti vaistų, bet ir pasimatuoti kraujospūdį, pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, COVID-19, erkinio encefalito ir kitų virusinių susirgimų“, – sako pašnekovė.

„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, tarp kitų patikimiausių profesijų atstovų – gydytojai (45 proc. respondentų), pedagogai (28 proc.), kurjeriai (23 proc.), paštininkai (22 proc.), vairuotojai (19 proc.) ir pardavėjai (12 proc.). Tik 7 proc. apklaustų šalies gyventojų nepasitiki nė vienos iš išvardintų profesijų atstovais.

Birželio 18-28 d. vykusioje apklausoje dalyvavo 1015 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jau – kalendorinis pavasaris

Šiandien – kovo 1 d. – prasideda kalendorinis pavasaris. Hidrometeorologijos tarnyba meteo.lt šia proga primena, kokia buvo žiemos pabaiga, pateikia įdomių faktų apie klimato pokyčius, kurių sparčiai daugėja, panašu, kad ir daugės. Ir ne viskas žmogų džiugins. Jau priėjome vasario ir kalendorinės žiemos pabaigą, tačiau paskutinis žiemos mėnuo nebuvo panašus į žiemišką. Daugelis dienų priminė kovo mėnesį. Pašvietus saulei bei orui dieną sušilus virš +10°C nedaug betrūksta iki naujų šilumos rekordų. Štai ir antradienį popiet Druskininkuose oras sušilo iki +11,2°C.

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Taip pat skaitykite