Gyvenimas kaip marių vandenys tekėjo

Gegužės 30 dieną kintiškė Stefanija Papievytė atšventė 90-metį. Ilgaamžės pasveikinti atskubėjo artimieji, netrūko garbingų svečių iš Savivaldybės, Kintų seniūnijos. 90-metė  svečius pasitiko metų naštą paslėpusi po šypsena veide, pasidabinusi balta, lyg žydinti obelis, šukuosena, svečių ji nevargino rypavimais apie nelaimingą gyvenimą. Visuomet buvusi kukli, džiaugėsi jai rodomu dėmesiu.

Paveldėjo iš mamos
Daugelį metų ilgaamžė Stefanija gyvena Kintų miestelio Kuršių gatvės 33-iu numeriu paženklintame name. Prieš kelis dešimtmečius į Amžinojo poilsio vietą išlydėjusi artimiausią gyvenimo žmogų – mamą, čia liko gyventi viena. Įstrigo paskutiniai mamos žodžiai: „Labiausiai gaila tave, Stepute, palikti…“
Stefanija, kaip ir ilgaamžė jos mama Marija, mėgsta žiūrėti pro langą, stebėti keliu pralekiančias mašinas, su reikalais skubančius kintiškius. Stefanija niekur nebeskuba, apsidžiaugia, kai jos namų duris praveria kaimynė ar koks giminaitis. Iš miesto atvykusius klausinėja, kaip kuriam sekasi, išlydėdama pamalonina naminiais produktais, apkabina, pabučiuoja.
Laikas vis bėgo, tekėjo lyg marių vandenys, o Steputė vis viena ir viena. Vienatvė tapo nebepakeliama, sujaukė mintis, žiemą Stefanija nenorėdavo net krosnies kurti, tad neretai ir šaldavo… Viskas stojo į savo vietą, kai Stefanija rūpintis pasišovė sūnėnas Gediminas su savo gyvenimo drauge Nijole. Nagingas vyras remontavo namus, tvarkė aplinką, o rūpestingos Nijolės prižiūrima Stefanija sustiprėjo. „Auksinė tavo, Nijole, širdis“, – džiaugiasi Stefanijos brolis Steponas, kuris ne vienerius metus prieš tai rūpinosi savo vyresnėle sese. Jam pritaria Stefanijos brolio Prano žmona šišioniškė Erika. Artimieji, susirinkę į Stefanijos jubiliejų, ir džiaugėsi, ir dalijosi prisiminimais – visiems magėjo išgirsti ilgaamžės Steputės gyvenimo paslapčių.
Prie marių – geresnio gyvenimo
Karas negailestingai išblaškė Lietuvos kaimų ir miestų gyventojus, reta šeima nepatyrė emigracijos, tremties. Ištuštėjęs buvo ir Pamario kraštas, daug vietos gyventojų emigravo į Vokietiją, o jų tuščiose sodybose apsigyveno atvykėliai iš kitų Lietuvos vietovių. Iš Endriejavo apskrities, Mikų kaimo atvykę Papieviai apsigyveno vienoje Prycmų kaimo sodyboje. Papieviai prie marių tikėjosi surasti geresnį gyvenimą.
Buvo 1945-ųjų liepa. Pamario kaimuose prie tuščių sodybų blaškėsi pririšti šunys, o atvykėlių paleisti ieškojo maisto. Tuščių sodybų namuose paklotos lovos, ant stalo paliktas maistas liudijo, kad visai neseniai čia dar būta šeimininkų. Tik šeimininkai negrįžo…
Stefanija buvo antroji dukra Papievių šeimoje. Vaikystėje jai neteko mokytis, pati netroško, o tėvai jos nevertė eiti 4 kilometrus pėsčiomis iki mokyklos. Stefanija buvo uoli pagalbininkė namuose, mokėjo visus ūkio darbus, laiko draugystėms nešvaistė. Ir tada, kai devyniolikmetė su tėvais apsigyveno Pamaryje, uoliau ieškojosi darbo nei akelėmis šaudė į vaikinus… Mergina dirbo lauko darbus, vėliau melžė karves. Pamena, ganyklos buvo toli, todėl dažnai likdavo nakvoti ten suręstose pašiūrėse. Melžė rankomis po 10 ar net 15 karvių. Supiltą į bidonus pieną valtimi plukdė į kitą Minijos krantą, iš ten jos tėvas arkliu veždavo į Kintus. Pasiaukojamas Stefanijos darbas ne kartą buvo įvertintas apdovanojimais.
Tik Stefanija liko viena
Atsidavusi darbui ir namams, Stefanija nė nepajuto, kad gyvenimas nutekėjo kaip marių vandenys, tiesa, ne visada buvo ramu. Vyresnioji sesuo sukūrė šeimą, savąsias puses surado ir penki jos jaunesnieji broliai. Tik Stefanija liko viena.
Ir šiandien ji kukliai nuleidžia akis, nusišypso, kai artimieji primena siuvėją Justiną. Jis ne kartą piršosi, bet Stefanija, nors ir jautė jam daugiau negu prielankumą, tekėti už jo atsisakė. Su šypsena sako ir dabar dėl to nesigailinti.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite