Gyja senos Rusnės žaizdos

FONDASĮ Rusnės kultūros namus jau sugrįš koncertai, spektakliai, parodos, bendruomenių ir moksleivių renginiai. Beveik dešimtmetį šis pavojingu eksploatuoti tapęs objektas pačiame Rusnės centre buvo tikra miestelio piktžaizdė. Padėtis pradėjo gerėti, kai Rusnės kultūros namai buvo įtraukti į Europos Sąjungos fondų 2007-2013 m. struktūrinės paramos programą.

Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė nekantriai laukia rekonstrukcijos pabaigos.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2013 m. kovą, o jį užbaigti numatoma šiemet, rugpjūtį. Bendra projekto vertė – beveik 1,5 milijono eurų. Už šias lėšas bus sutvarkyti ne tik kultūros namai, bet ir aplinka.
Projekto privalumai
„Projekto tikslas – sudaryti sąlygas kaimo gyventojų veiklų diversifikavimui, gerinant Rusnės viešąją aplinką ir bendruomeninę infrastruktūrą. Rekonstravus pastatą ir šaligatvius, įrengus ekspozicijų aikštelę ir gatvės apšvietimą, bus pagerinta Rusnės miestelio bendruomeninė infrastruktūra, gyvenamoji aplinka.
Keičiantis aplinkai, miestelis turėtų tapti patrauklesnis svečiams ir investuotojams. Taip tikimasi pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Laukiama, kad sutvarkytos kultūros namų prieigos pritrauks daugiau lankytojų, o tai skatins smulkios prekybos, amatų ir paslaugų“, – apie projekto privalumus kalbėjo Šilutės r. savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas.
Rekonstravus kultūros namus, bus įrengta įvairios paskirties patalpų: 30 vietų konferencijų salė, 143 vietų žiūrovų salė su scena ir įranga, 6 įvairios paskirties kabinetai, 2 ekspozicijų salės ir darbo kambarys. Bus įkurtos dvi naujos darbo vietos. Skatinant neįgaliuosius integruotis į visuomenę ir kultūrinį gyvenimą, neįgalieji aptekti į apstatą galės specialiu pandusu, jiems tarnaus ir 2 kėlimo įrenginiai.
Bendras rekonstruoto statinio plotas bus apie 718 kv. metrų, iki tol buvo apie 481 kv. m.

Senasis Rusnės kultūros namų pastatas Neringos g. 2 tapo pavojingu ir laukdamas rekonstrukcijos apie dešimtmetį prastovėjo nenaudojamas.

Žino, kaip panaudos patalpas
Ko gero, labiausiai rekonstrukcijos pabaigos laukia Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir jos vadovaujamas kolektyvas. Pamažu atgyjantį naujam gyvenimui statinį pro seniūnijos langus, kur dabar įsikūrusi įstaiga, kultūros darbuotojai mato kasdien.
Pasak B. Servienės, buvusioje ambulatorijoje sujungus kelis kabinetus padaryta dabartinė salė tinka tik konferencijoms, nedideliems renginiams ar parodoms. Birutė Servienė nekantriai laukia rekonstrukcijos pabaigos ir gerai žino, ką šiame statinyje veiks.
Direktorė pasakojo, kad naujosiose patalpose vyks edukacinė veikla, neformalus ugdymas, bus organizuojamos konferencijos ir seminarai, atsiras mokslinės ir vienišiaus bibliotekėlės, vieša interneto prieiga lankytojams ir svečiams, bus plėtojama dailininkų ir amatininkų kūrybinė veikla. Konferencijų salė taps ir kamerinių koncertų, renginių, susitikimų vieta. Šeimoms, mažiesiems lankytojams bus organizuojami lavinamieji užsiėmimai, saviraiškos, teatro, krašto pažinimo užsiėmimai. Jaunimui, neformaliųjų jaunimo organizacijų atstovams vyks diskusijų klubai, šokio, muzikos, saviraiškos užsiėmimai, rengiamos amatų edukacinės programos – tinklų mezgimas, bučiukų pynimas, fotografijos ir meno paslapčių studijos. Kulinarinio paveldo klėtelė supažindins su autentiška žvejo virtuve ir patiekalais.

Taip buvusieji Rusnės kultūros namai atrodys po rekonstrukcijos.

Lauko ekspozicija
Salos svečius turėtų sudominti kultūros namų prieigose įrengta lauko ekspozicija „Upinė laivyba ir laivai“ – tam bus naudojami informaciniai stendai, reklamos blokas, pastato apšvietimas, autentiškų fasado detalių išryškinimas.
Kadangi Šilutės rajonas patenka į nacionalinio lygio turistinius maršrutus: automobilių turizmo kelias – Nemuno kelias ir Nemuno vandens turistinė trasa. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą į Rusnę užsukančių turistų srautas galėtų padidėti apie 20-30 proc.
Prisideda vokiečiai
Šiais metais Salos etnokultūros ir informacijos centras kartu su Nemuno deltos asociacija, Vokietijos gamtosaugos draugija ENE‘a tęs projekto „Rusnė-2020“ įgyvendinimą, kurį finansuoja Vokietijos paukščių apsaugos komitetas (PAK). Salos etnokultūros ir informacijos centras dalyvaus Baltijos akademijos organizuojamuose seminaruose ir siūlys kartu su akademija organizuoti tarptautinius seminarus Rusnėje.
Tokiu būdu rastųsi sąlygų žmogaus kūrybinei raiškai ir visapusiškai asmenybės raidai, etnokultūros įvairovei, sklaidai ir prieinamumui.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite