Gyja senos Rusnės žaizdos

FONDASĮ Rusnės kultūros namus jau sugrįš koncertai, spektakliai, parodos, bendruomenių ir moksleivių renginiai. Beveik dešimtmetį šis pavojingu eksploatuoti tapęs objektas pačiame Rusnės centre buvo tikra miestelio piktžaizdė. Padėtis pradėjo gerėti, kai Rusnės kultūros namai buvo įtraukti į Europos Sąjungos fondų 2007-2013 m. struktūrinės paramos programą.

Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė nekantriai laukia rekonstrukcijos pabaigos.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2013 m. kovą, o jį užbaigti numatoma šiemet, rugpjūtį. Bendra projekto vertė – beveik 1,5 milijono eurų. Už šias lėšas bus sutvarkyti ne tik kultūros namai, bet ir aplinka.
Projekto privalumai
„Projekto tikslas – sudaryti sąlygas kaimo gyventojų veiklų diversifikavimui, gerinant Rusnės viešąją aplinką ir bendruomeninę infrastruktūrą. Rekonstravus pastatą ir šaligatvius, įrengus ekspozicijų aikštelę ir gatvės apšvietimą, bus pagerinta Rusnės miestelio bendruomeninė infrastruktūra, gyvenamoji aplinka.
Keičiantis aplinkai, miestelis turėtų tapti patrauklesnis svečiams ir investuotojams. Taip tikimasi pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Laukiama, kad sutvarkytos kultūros namų prieigos pritrauks daugiau lankytojų, o tai skatins smulkios prekybos, amatų ir paslaugų“, – apie projekto privalumus kalbėjo Šilutės r. savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas.
Rekonstravus kultūros namus, bus įrengta įvairios paskirties patalpų: 30 vietų konferencijų salė, 143 vietų žiūrovų salė su scena ir įranga, 6 įvairios paskirties kabinetai, 2 ekspozicijų salės ir darbo kambarys. Bus įkurtos dvi naujos darbo vietos. Skatinant neįgaliuosius integruotis į visuomenę ir kultūrinį gyvenimą, neįgalieji aptekti į apstatą galės specialiu pandusu, jiems tarnaus ir 2 kėlimo įrenginiai.
Bendras rekonstruoto statinio plotas bus apie 718 kv. metrų, iki tol buvo apie 481 kv. m.

Senasis Rusnės kultūros namų pastatas Neringos g. 2 tapo pavojingu ir laukdamas rekonstrukcijos apie dešimtmetį prastovėjo nenaudojamas.

Žino, kaip panaudos patalpas
Ko gero, labiausiai rekonstrukcijos pabaigos laukia Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir jos vadovaujamas kolektyvas. Pamažu atgyjantį naujam gyvenimui statinį pro seniūnijos langus, kur dabar įsikūrusi įstaiga, kultūros darbuotojai mato kasdien.
Pasak B. Servienės, buvusioje ambulatorijoje sujungus kelis kabinetus padaryta dabartinė salė tinka tik konferencijoms, nedideliems renginiams ar parodoms. Birutė Servienė nekantriai laukia rekonstrukcijos pabaigos ir gerai žino, ką šiame statinyje veiks.
Direktorė pasakojo, kad naujosiose patalpose vyks edukacinė veikla, neformalus ugdymas, bus organizuojamos konferencijos ir seminarai, atsiras mokslinės ir vienišiaus bibliotekėlės, vieša interneto prieiga lankytojams ir svečiams, bus plėtojama dailininkų ir amatininkų kūrybinė veikla. Konferencijų salė taps ir kamerinių koncertų, renginių, susitikimų vieta. Šeimoms, mažiesiems lankytojams bus organizuojami lavinamieji užsiėmimai, saviraiškos, teatro, krašto pažinimo užsiėmimai. Jaunimui, neformaliųjų jaunimo organizacijų atstovams vyks diskusijų klubai, šokio, muzikos, saviraiškos užsiėmimai, rengiamos amatų edukacinės programos – tinklų mezgimas, bučiukų pynimas, fotografijos ir meno paslapčių studijos. Kulinarinio paveldo klėtelė supažindins su autentiška žvejo virtuve ir patiekalais.

Taip buvusieji Rusnės kultūros namai atrodys po rekonstrukcijos.

Lauko ekspozicija
Salos svečius turėtų sudominti kultūros namų prieigose įrengta lauko ekspozicija „Upinė laivyba ir laivai“ – tam bus naudojami informaciniai stendai, reklamos blokas, pastato apšvietimas, autentiškų fasado detalių išryškinimas.
Kadangi Šilutės rajonas patenka į nacionalinio lygio turistinius maršrutus: automobilių turizmo kelias – Nemuno kelias ir Nemuno vandens turistinė trasa. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą į Rusnę užsukančių turistų srautas galėtų padidėti apie 20-30 proc.
Prisideda vokiečiai
Šiais metais Salos etnokultūros ir informacijos centras kartu su Nemuno deltos asociacija, Vokietijos gamtosaugos draugija ENE‘a tęs projekto „Rusnė-2020“ įgyvendinimą, kurį finansuoja Vokietijos paukščių apsaugos komitetas (PAK). Salos etnokultūros ir informacijos centras dalyvaus Baltijos akademijos organizuojamuose seminaruose ir siūlys kartu su akademija organizuoti tarptautinius seminarus Rusnėje.
Tokiu būdu rastųsi sąlygų žmogaus kūrybinei raiškai ir visapusiškai asmenybės raidai, etnokultūros įvairovei, sklaidai ir prieinamumui.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite