Gyja senos Rusnės žaizdos

FONDASĮ Rusnės kultūros namus jau sugrįš koncertai, spektakliai, parodos, bendruomenių ir moksleivių renginiai. Beveik dešimtmetį šis pavojingu eksploatuoti tapęs objektas pačiame Rusnės centre buvo tikra miestelio piktžaizdė. Padėtis pradėjo gerėti, kai Rusnės kultūros namai buvo įtraukti į Europos Sąjungos fondų 2007-2013 m. struktūrinės paramos programą.

Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė nekantriai laukia rekonstrukcijos pabaigos.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2013 m. kovą, o jį užbaigti numatoma šiemet, rugpjūtį. Bendra projekto vertė – beveik 1,5 milijono eurų. Už šias lėšas bus sutvarkyti ne tik kultūros namai, bet ir aplinka.
Projekto privalumai
„Projekto tikslas – sudaryti sąlygas kaimo gyventojų veiklų diversifikavimui, gerinant Rusnės viešąją aplinką ir bendruomeninę infrastruktūrą. Rekonstravus pastatą ir šaligatvius, įrengus ekspozicijų aikštelę ir gatvės apšvietimą, bus pagerinta Rusnės miestelio bendruomeninė infrastruktūra, gyvenamoji aplinka.
Keičiantis aplinkai, miestelis turėtų tapti patrauklesnis svečiams ir investuotojams. Taip tikimasi pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Laukiama, kad sutvarkytos kultūros namų prieigos pritrauks daugiau lankytojų, o tai skatins smulkios prekybos, amatų ir paslaugų“, – apie projekto privalumus kalbėjo Šilutės r. savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas.
Rekonstravus kultūros namus, bus įrengta įvairios paskirties patalpų: 30 vietų konferencijų salė, 143 vietų žiūrovų salė su scena ir įranga, 6 įvairios paskirties kabinetai, 2 ekspozicijų salės ir darbo kambarys. Bus įkurtos dvi naujos darbo vietos. Skatinant neįgaliuosius integruotis į visuomenę ir kultūrinį gyvenimą, neįgalieji aptekti į apstatą galės specialiu pandusu, jiems tarnaus ir 2 kėlimo įrenginiai.
Bendras rekonstruoto statinio plotas bus apie 718 kv. metrų, iki tol buvo apie 481 kv. m.

Senasis Rusnės kultūros namų pastatas Neringos g. 2 tapo pavojingu ir laukdamas rekonstrukcijos apie dešimtmetį prastovėjo nenaudojamas.

Žino, kaip panaudos patalpas
Ko gero, labiausiai rekonstrukcijos pabaigos laukia Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir jos vadovaujamas kolektyvas. Pamažu atgyjantį naujam gyvenimui statinį pro seniūnijos langus, kur dabar įsikūrusi įstaiga, kultūros darbuotojai mato kasdien.
Pasak B. Servienės, buvusioje ambulatorijoje sujungus kelis kabinetus padaryta dabartinė salė tinka tik konferencijoms, nedideliems renginiams ar parodoms. Birutė Servienė nekantriai laukia rekonstrukcijos pabaigos ir gerai žino, ką šiame statinyje veiks.
Direktorė pasakojo, kad naujosiose patalpose vyks edukacinė veikla, neformalus ugdymas, bus organizuojamos konferencijos ir seminarai, atsiras mokslinės ir vienišiaus bibliotekėlės, vieša interneto prieiga lankytojams ir svečiams, bus plėtojama dailininkų ir amatininkų kūrybinė veikla. Konferencijų salė taps ir kamerinių koncertų, renginių, susitikimų vieta. Šeimoms, mažiesiems lankytojams bus organizuojami lavinamieji užsiėmimai, saviraiškos, teatro, krašto pažinimo užsiėmimai. Jaunimui, neformaliųjų jaunimo organizacijų atstovams vyks diskusijų klubai, šokio, muzikos, saviraiškos užsiėmimai, rengiamos amatų edukacinės programos – tinklų mezgimas, bučiukų pynimas, fotografijos ir meno paslapčių studijos. Kulinarinio paveldo klėtelė supažindins su autentiška žvejo virtuve ir patiekalais.

Taip buvusieji Rusnės kultūros namai atrodys po rekonstrukcijos.

Lauko ekspozicija
Salos svečius turėtų sudominti kultūros namų prieigose įrengta lauko ekspozicija „Upinė laivyba ir laivai“ – tam bus naudojami informaciniai stendai, reklamos blokas, pastato apšvietimas, autentiškų fasado detalių išryškinimas.
Kadangi Šilutės rajonas patenka į nacionalinio lygio turistinius maršrutus: automobilių turizmo kelias – Nemuno kelias ir Nemuno vandens turistinė trasa. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą į Rusnę užsukančių turistų srautas galėtų padidėti apie 20-30 proc.
Prisideda vokiečiai
Šiais metais Salos etnokultūros ir informacijos centras kartu su Nemuno deltos asociacija, Vokietijos gamtosaugos draugija ENE‘a tęs projekto „Rusnė-2020“ įgyvendinimą, kurį finansuoja Vokietijos paukščių apsaugos komitetas (PAK). Salos etnokultūros ir informacijos centras dalyvaus Baltijos akademijos organizuojamuose seminaruose ir siūlys kartu su akademija organizuoti tarptautinius seminarus Rusnėje.
Tokiu būdu rastųsi sąlygų žmogaus kūrybinei raiškai ir visapusiškai asmenybės raidai, etnokultūros įvairovei, sklaidai ir prieinamumui.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite