Gyja senos Rusnės žaizdos

FONDASĮ Rusnės kultūros namus jau sugrįš koncertai, spektakliai, parodos, bendruomenių ir moksleivių renginiai. Beveik dešimtmetį šis pavojingu eksploatuoti tapęs objektas pačiame Rusnės centre buvo tikra miestelio piktžaizdė. Padėtis pradėjo gerėti, kai Rusnės kultūros namai buvo įtraukti į Europos Sąjungos fondų 2007-2013 m. struktūrinės paramos programą.

Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė nekantriai laukia rekonstrukcijos pabaigos.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2013 m. kovą, o jį užbaigti numatoma šiemet, rugpjūtį. Bendra projekto vertė – beveik 1,5 milijono eurų. Už šias lėšas bus sutvarkyti ne tik kultūros namai, bet ir aplinka.
Projekto privalumai
„Projekto tikslas – sudaryti sąlygas kaimo gyventojų veiklų diversifikavimui, gerinant Rusnės viešąją aplinką ir bendruomeninę infrastruktūrą. Rekonstravus pastatą ir šaligatvius, įrengus ekspozicijų aikštelę ir gatvės apšvietimą, bus pagerinta Rusnės miestelio bendruomeninė infrastruktūra, gyvenamoji aplinka.
Keičiantis aplinkai, miestelis turėtų tapti patrauklesnis svečiams ir investuotojams. Taip tikimasi pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Laukiama, kad sutvarkytos kultūros namų prieigos pritrauks daugiau lankytojų, o tai skatins smulkios prekybos, amatų ir paslaugų“, – apie projekto privalumus kalbėjo Šilutės r. savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas.
Rekonstravus kultūros namus, bus įrengta įvairios paskirties patalpų: 30 vietų konferencijų salė, 143 vietų žiūrovų salė su scena ir įranga, 6 įvairios paskirties kabinetai, 2 ekspozicijų salės ir darbo kambarys. Bus įkurtos dvi naujos darbo vietos. Skatinant neįgaliuosius integruotis į visuomenę ir kultūrinį gyvenimą, neįgalieji aptekti į apstatą galės specialiu pandusu, jiems tarnaus ir 2 kėlimo įrenginiai.
Bendras rekonstruoto statinio plotas bus apie 718 kv. metrų, iki tol buvo apie 481 kv. m.

Senasis Rusnės kultūros namų pastatas Neringos g. 2 tapo pavojingu ir laukdamas rekonstrukcijos apie dešimtmetį prastovėjo nenaudojamas.

Žino, kaip panaudos patalpas
Ko gero, labiausiai rekonstrukcijos pabaigos laukia Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė ir jos vadovaujamas kolektyvas. Pamažu atgyjantį naujam gyvenimui statinį pro seniūnijos langus, kur dabar įsikūrusi įstaiga, kultūros darbuotojai mato kasdien.
Pasak B. Servienės, buvusioje ambulatorijoje sujungus kelis kabinetus padaryta dabartinė salė tinka tik konferencijoms, nedideliems renginiams ar parodoms. Birutė Servienė nekantriai laukia rekonstrukcijos pabaigos ir gerai žino, ką šiame statinyje veiks.
Direktorė pasakojo, kad naujosiose patalpose vyks edukacinė veikla, neformalus ugdymas, bus organizuojamos konferencijos ir seminarai, atsiras mokslinės ir vienišiaus bibliotekėlės, vieša interneto prieiga lankytojams ir svečiams, bus plėtojama dailininkų ir amatininkų kūrybinė veikla. Konferencijų salė taps ir kamerinių koncertų, renginių, susitikimų vieta. Šeimoms, mažiesiems lankytojams bus organizuojami lavinamieji užsiėmimai, saviraiškos, teatro, krašto pažinimo užsiėmimai. Jaunimui, neformaliųjų jaunimo organizacijų atstovams vyks diskusijų klubai, šokio, muzikos, saviraiškos užsiėmimai, rengiamos amatų edukacinės programos – tinklų mezgimas, bučiukų pynimas, fotografijos ir meno paslapčių studijos. Kulinarinio paveldo klėtelė supažindins su autentiška žvejo virtuve ir patiekalais.

Taip buvusieji Rusnės kultūros namai atrodys po rekonstrukcijos.

Lauko ekspozicija
Salos svečius turėtų sudominti kultūros namų prieigose įrengta lauko ekspozicija „Upinė laivyba ir laivai“ – tam bus naudojami informaciniai stendai, reklamos blokas, pastato apšvietimas, autentiškų fasado detalių išryškinimas.
Kadangi Šilutės rajonas patenka į nacionalinio lygio turistinius maršrutus: automobilių turizmo kelias – Nemuno kelias ir Nemuno vandens turistinė trasa. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą į Rusnę užsukančių turistų srautas galėtų padidėti apie 20-30 proc.
Prisideda vokiečiai
Šiais metais Salos etnokultūros ir informacijos centras kartu su Nemuno deltos asociacija, Vokietijos gamtosaugos draugija ENE‘a tęs projekto „Rusnė-2020“ įgyvendinimą, kurį finansuoja Vokietijos paukščių apsaugos komitetas (PAK). Salos etnokultūros ir informacijos centras dalyvaus Baltijos akademijos organizuojamuose seminaruose ir siūlys kartu su akademija organizuoti tarptautinius seminarus Rusnėje.
Tokiu būdu rastųsi sąlygų žmogaus kūrybinei raiškai ir visapusiškai asmenybės raidai, etnokultūros įvairovei, sklaidai ir prieinamumui.

Vaidotas VILKAS

Hits: 49

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Taip pat skaitykite