Gydytojau, patarkite, kaip sveikiau gyventi…

Karšti orai ilgina eiles prie gydytojų kabinetų. Vėl – kosulys, sloga… Dėl širdies – į ligoninę. Ką daryti ir ko vengti, kad negalavimai aplenktų, kad neprireiktų brangių vaistų ir vasaros neapkartintų ligos? Apie tai „Pamarys“ kalbasi su Šilutėje veikiančios „Medea“ klinikos vadovu Artūru SKIKU.

– Karšta gegužė ir vasaros pradžia sugrąžino, sakytume, šalto meto negalavimus – skauda gerklę, varva snarglys, kamuoja kosulys… Esate šios srities specialistas, sakykite, ką darome blogai, kad sunegaluojame?

– Žmonės visą laiką daro tą patį, tik gegužę nebūdavo tokių karščių. Be to, žydi topoliai, skraido pūkai, pilnas miestas jų, viskas gausiai žydi. Alergiškiems žmonėms tai blogai, jaučia paūmėjimą. Ir sode, darže prisilieti prie kokios žolės, krūmelio – alergija. Matyt, karščiai daro savo. Gamta kitokia. O kai karšta, žmogus ieško šalto gėrimo, vėjelio, nors tiksliau būtų vadinti skersvėju, dėl jo – sloga.

Jeigu dirbai lauke, suprakaitavai, prigėrei labai šalto vandens ar kitokio gėrimo, žinok, skaudės gerklę. Tiesiog kai karšta, ieškome atgaivos. Tiktų dušas. Atsivėsinus galima saikingai išgerti ir šalto gėrimo, suvalgyti ledų. Reikia gerti vandens, bet ne visi nori tų 2-3 litrų per dieną, galbūt kitas daugiau valgo vaisių, uogų. Skysčių organizmui reikia, vienaip ar kitaip jis jų turi gauti. Vaisius ir uogas būtina gerai nuplauti, nes per karščius ir čia tyko dar kitokie pavojai. Reikia rinktis lietuviškus obuolius – galima jų gauti – ir uogas, agurkus taip pat lietuviškus. Visko turime savo.

– Kokių pokyčių pastebite „Medea“ klinikoje? Girdėjau, kad ilgos eilės prie neurologų kabinetų.

– Daugėja garbaus amžiaus gyventojų, o neurologinės ligos išlenda ne dvidešimties, bet sulaukus vyresnio amžiaus. Nuo stuburo problemų iki galvos svaigimo… Vyresnio amžiaus žmonėms karščiai nepadeda, tik sukelia daugiau negalavimų. Taip, paūmėja ir širdies ligos – ritmo sutrikimai, kraujospūdžio, kitų bėdų. Tie žmonės kreipiasi į gydytoją arba atsiduria ligoninėje. Patarimai? Pradėti gyventi reikia ne nuo 65 metų… Tokiam amžiui reikia ruoštis gerokai anksčiau. Įvairaus amžiaus žmogui naudinga daug būti gryname ore, vaikščioti, važinėti dviračiu. Per karščius tai netinka, geriau ryte ar vakare. Mes mažai judame. Maisto turime sočiai, atsisėdame vėlai vakare ir prisivalgome už visą dieną… O kas nežino, kad prieš naktį daug nevalgoma? Nebūtinos dietos, varginantys bėgimai, sunkios mankštos. Nereikia daryti to, kas nepatinka. Negali eiti greitai – eik lėtai, svarbu, kad eini ir būni gryname ore, o vakare neprisivalgyk. Kiek judėsi, tiek gyvensi.

Ligų, manyčiau, nemažėja, į medikus kreipiasi daug žmonių. Visur eilės, visi nepatenkinti, pikti. Gal kad gyvenimas nėra lengvas? Nuo to prasideda ir sveikatos sutrikimai.

– „Medea“ klinika – garsi, ir „Pamario“ interneto svetainėje domėjimasis „Medea“  – išskirtinis ir nuolatinis. Gal klinika siūlo kokių naujovių?

– Nėra gydytojo be darbo… Vengiame ilgų eilių. Laukiame reumatologo, yra įvairių tyrimų akcijų, pavyzdžiui, kai už skydliaukės keturių dalių tyrimą tereikia mokėti kaip už dviejų. Turime kineziterapeutę, geri atsiliepimai, bet paslauga yra mokama. Turintis šeimos gydytojo siuntimą žmogus gali kreiptis konsultacijos į mūsų klinikoje dirbančius specialistus, nemažai jų atvažiuoja iš Klaipėdos, Vilniaus, yra garsūs, dirba ir šilutiškių gydytojų. Turime atvykstantį alergologą, tad galima kreiptis ir aiškintis, ar sloga, čiaudulys ne dėl alergijos. Galbūt namuose laikoma gyvūnų, kuriems alergiškas šeimos narys. Paskambinęs ar užėjęs žmogus gauna visą informaciją apie tyrimus, paslaugas ir visa kita. „Medea“ atlieka įvairius tyrimus, yra jų komplektai, galima rinktis. Aš garantuoju už šių tyrimų kokybę, nes „Medea“ šioje srityje dirba su pasaulinio lygio laboratorijomis: ko nedaro Vilniuje, padaro Vokietijoje, Suomijoje, JAV.

– Trūksta vitamino D. Guli visą karštą gegužę per dienas saulėje ir sukaupsi vitamino…  

– Odos ligų gydytojai įspėja, kad gegužę saulės spinduliai nėra geri. Tamsus įdegis – nėra gerai, aktyvus judesys lauke – taip, tai geriau. Pagal pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją onkologą mūsų klinikoje, skaičių odos vėžio ligų tikrai nemažėja. Ilgas buvimas saulėje provokuoja šią klastingą ligą. Su amžiumi ant žmogaus kūno randasi dėmelių, apgamų ir kitokių darinėlių. Svarbu stebėti, ar jie keičiasi. Jei kas, reikia pasitikrinti.

– Tiesiog būtina paklausti: kaip turėtume maitintis?

– Sunkiausias klausimas… Štai pacientas skundžiasi dideliu skrandžio rūgštingumu, refluksu. Gydytojas paskiria vaistų ir nurodo, ką ir kada išgerti, susileisti. Tačiau ar pacientas paiso nurodymo, kada, kiek ir ko galima valgyti, ko vengti? Sako: „Aš nedaug valgau“. Kai pradedi  „lukštenti“, kada, ką, kiek… Sako, per dieną nevalgau, o vakare prisivalgau… Reikia šalinti ligos priežastį – blogus įpročius.

– Gydytojo patarimai pro vieną ausį įeina, pro kitą – išeina, o štai vaistai – pačiupinėjami, brangūs, todėl jie padės, net jeigu gyvensiu pagal visus senus blogus įpročius, dėl kurių ir susirgau…

– Žmogaus sveikata labiausiai priklauso nuo gyvenimo būdo, elgesio, maitinimosi, judėjimo ir kita. Tik mažytė dalelė įtakos tenka gydytojui, vaistams. Pastebėjau, kad populiarėja važinėtis  dviračiais, tačiau Šilutėje ir rajone teturime gabalėlius dviračių takų, jie nėra sujungti į ištisinį taką. Net ir tvarkant 5 kilometrų kelio į Rusnę atkarpą dviračių takas numatytas iki Prezidento Kazio Griniaus tilto, o kas toliau – iki Šilutės dviratį neštis? Rajone būtinas keliolikos ar net ilgesnis ištisinis dviračių takas, tegul valdžia pasimoko iš kitų rajonų ar miestų. Dviračių takas neturi baigtis į niekur… Esame turizmo kraštas, manau, dar nevėlu „suraišioti“ visus dviračių takų gabaliukus į ištisą taką. Jeigu tikrai rūpi gyventojų sveikata, jeigu suvokiama, koks svarbus žmogaus sveikatai fizinis judėjimas. Nereikia kalbėti ir žadėti, reikia imti ir padaryti. Tai – didelis ir brangus darbas, bet labai išgarsintų kraštą, pritrauktų turistų. Pernai su medikų futbolo veteranų komanda žaidžiau  Austrijoje – kur važiuoji, ten dviračių takai. Ten šimtus kilometrų šeimos savaitgaliais nuvažiuoja. Ir tauta yra sveikesnė.

Noriu pasidžiaugti įvykusia Šilutės miesto švente be „girdyklų“. Ir geros nuotaikos netrūko.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų