Nors rūkymo pasekmėmis dažnai tampa vėžys, bronchitas, kitos lėtinės ligos ir net mirtis, nuo šios priklausomybės kasdien kenčia 1 iš 3 lietuvių. BENU vaistininkas Marius Laukštarupis pabrėžia, jog visos pagalbinės priemonės šio įpročio metimui būna bevaisės, jei pats žmogus netiki savo jėgomis. O Šeškinės poliklinikos pulmonologė Teresa Volosevič svarsto, ar rūkalių išsigelbėjimu laikomos elektroninės cigaretės nėra tiek pat žalingos, kaip ir įprastas tabakas.

Rūkantys sutiks, jog tai yra vienas sunkiausiai atsikratomų įpročių – cigarečių sudėtyje esantis nikotinas laikomas tarp didžiausią priklausomybę sukeliančių medžiagų. O dažnam noro į rankas paimti cigaretę neatbaido net žiauri statistika – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2021 m. dėl tabako vartojimo mirė daugiau kaip 8 mln. žmonių – iš jų apie 1,2 mln. dėl pasyvaus rūkymo poveikio, pavyzdžiui, nerūkantys šeimos nariai.

Amerikos plaučių asociacijos tyrime pažymima, jog vos tarp 2 ir 12 savaičių nuo metimo rūkyti pagerėja žmogaus kraujotaka ir plaučių funkcija. Praėjus metams po metimo rūkyti, koronarinės širdies ligos rizika yra perpus mažesnė nei rūkančiųjų.

Tačiau sėkmingai mesti rūkyti dažnam tampa didžiausiu gyvenimo iššūkiu. Toronto universiteto Kanadoje atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis rūkalius bando mesti rūkyti 30 kartų, kol jam tai pavyksta. BENU vaistininkas M. Laukštarupis pabrėžia asmeninės motyvacijos vaidmenį įveikiant šią priklausomybę – būtent tai jis laiko metimo rūkyti prasme. Esą žmonės pradeda piktnaudžiauti įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis, skirtoms atsisakyti nikotino.

„Absoliučiai pagrindinis veiksnys yra motyvacija. Jei jos nėra, nėra jokios prasmės. Galima taikyti pakaitinę nikotino terapiją abstinencijai mažinti, pavyzdžiui, kramtomąją gumą ir pleistrus. Tinkamai pritaikius vieną ar kitą priemonę, galima sulaukti džiuginančių rezultatų, tačiau ji nebus veiksminga be tikro noro mesti rūkyti“, – teigia vaistininkas. Pažymėtina, kad metant rūkyti svarbu ne tik įveikti priklausomybę, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę. BENU vaistininkas paaiškina, kaip galima pastebėti sveikatos pagerėjimą, kai žmogus meta rūkyti.

„Žmonės ir patys negali atsistebėti, kaip pamažu jiems pradeda taisytis sveikata – pavyzdžiui, grįžta uoslė, skonio pojūtis, išnyksta varginantis kosulys, netgi refliukso bėdos. Kai kurie jau taip būna pripratę prie silpnesnės sveikatos, jog negali atsidžiaugti grįžusiomis jėgomis. Tai stipriai paveikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – sugrįžta gyvenimo kokybė, noras juo džiaugtis“, – sako M. Laukštarupis.

Stebisi pagerėjusia sveikata

Dažnam rūkaliui atrodo, jog atsisakyti šio žalingo įpročio jam ne tik neįmanoma, bet ir nėra prasmės – esą sveikatos nesusigrąžinsi. Tačiau Šeškinės poliklinikos gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič teigia kitaip – metus rūkyti nauda yra didžiulė.

„Rūkymo žala, jeigu žmogus meta rūkyti iki 40 metų, yra grįžtama. Tai reiškia, kad daugelis šių kenksmingų poveikių sumažėja. O žalos stiprumas priklauso nuo to, kiek laiko žmogus jau rūko. Jeigu jis tai daro daug metų ir jau turi lėtinę plaučių obstrukcinę ligą, neverta tikėtis, jog sveikata visiškai pasitaisys. Kadangi lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra toks mechanizmas, kuriam užsivedus, žmogus visą likusį gyvenimą privalės vartoti vaistus“, – teigia gydytoja.

Pasak jos, buvo atlikta tyrimų, kad geriausia mesti rūkyti bent iki 40-42 metų, tada organizmas sugeba atkurti dalį funkcijų ir lieka tik tokie pakenkimai, kurie nėra kliniškai matomi. Žinoma, šio grįžtamumo mastą lemia tai, kokį rūkymo bagažą žmogus sukaupė. Nepaisant to, tų žmonių, kurie meta rūkyti, ligos progresavimas bus lėtesnis nei tų, kurie rūko toliau.

Vardindama rūkymo sukeliamus sveikatos pavojus, pulmonologė taip pat pamini, kad nuolatinis rūkymas gerokai padidina širdies ir kraujagyslių pažeidimų ir krūtinės anginos riziką. „Galbūt pastebėjote, jog ilgai rūkantys žmonės ne tik dūsta, bet dažnai skundžiasi kojų skausmu, nes yra taip pažeistos jų kraujagyslių arterijos, kad galūnės nepakankamai aprūpinamos krauju. Į kojų skausmą rūkaliai neturėtų numoti ranka, kadangi tokie pažeidimai neretai nesunkiai gali lemti galūnių amputaciją“, – įspėja gydytoja.

T. Volosevič pastebi: jei pacientas priešinasi minčiai mesti rūkyti, atviras dialogas gali atrodyti beprasmis. Vis dėlto, reikėtų pasinaudoti kiekviena galimybe pasikalbėti apie žalingą rūkymo poveikį. Diskusijų metu turi būti atverčiamos visos kortos: žala paciento sveikatai, pasyvaus rūkymo keliamas pavojus šeimos nariams ir finansinė rūkymo našta.

„Kiekvieno apsilankymo metu gydytojas privalo pasiteirauti apie paciento rūkymo dažnumą, pirmosios cigaretės surūkymo laiką ir norą mesti rūkyti. Tokie klausimai gali parodyti priklausomybės laipsnį ir pasiruošimą atsisakyti šio įpročio, o tai yra labai svarbi informacija, padedanti parengti individualų metimo rūkyti planą, kurį sudaro konkretūs patarimai, kitų susitikimų planavimas, pažangos stebėjimas“, – sako gydytoja. Gydytoja pulmonologė pripažįsta, jog metimo rūkyti kelias nėra tiesi linija, o nesėkmės yra proceso dalis. Net ir nustojus rūkyti, gali pasitaikyti atkryčių. Todėl labai svarbi artimųjų parama ir rūpestis.

„Nerūkančių šeimos narių dalyvavimas konsultacijų metu gali labai sustiprinti šią paramos sistemą. Nors sprendimą mesti rūkyti galiausiai priima pats žmogus, mediko padrąsinimas gali pakreipti svarstykles naudinga linkme ir padidinti motyvaciją neskatinant gynybinio nusistatymo“, – pataria gydytoja.

(Ne)saugesnės alternatyvos?

Elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako prietaisai iš dalies laikomi kaip saugesnės tradicinio rūkymo alternatyvos. Tačiau, pasak gydytojos, vis dar trūksta tyrimų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Teiginiai, kad elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas yra mažiau kenksmingi nei įprastos cigaretės, kelia daugiau klausimų nei suteikia atsakymų, ypač dėl to, jog visuomenėje netyla kalbos apie vis jaunesnius vartotojus.

„Kol kas neturime kategoriškų įrodymų, jog šios alternatyvos cigaretėms sukelia plaučių vėžį. Tačiau neužmirškime kitų aspektų – mažėjantis elektroninių cigarečių vartotojų amžius. JAV atlikti tyrimai rodo, jog rūkyti pradeda daug jaunesni žmonės, net nuo 10–12 metų, nes jų pardavimas nebuvo uždraustas“, – pasakoja gydytoja pulmonologė.

Gydytojos teigimu, nors dabar suskubta įvesti apribojimus, žala jau padaryta. Vaikus ir paauglius elektroninės cigaretės traukia dėl to, kad jos neturi kvapo ir tėvams sunkiau sukelti įtarimą. Be to, ilgą laiką šiuos gaminius buvo lengva įsigyti, todėl daugelis klaidingai manė, kad jie išvis nekenksmingi.

Nors galutinių tyrimų, kuriuose analizuojama e. cigarečių žala, rezultatų dar nepateikta, preliminarūs duomenys rodo galimą poveikį sveikatai, panašų į tą, kurį sukelia tradicinio tabako rūkymas.

„Yra bandoma nustatyti, ar kaitinamojo tabako rūkymas gali sukelti tokius pačius pokyčius kaip ir tabako rūkymas, kuris didina vėžio riziką. Galutinių tyrimo išvadų dar neturime, tačiau kiekviena pridėta cheminė medžiaga, kuri nėra būtina kvėpavimui, yra kenksminga, todėl negalime sakyti ar manyti, jog rūkydami kaitinamąjį tabaką, nepajusime pasekmių“, – sako pulmonologė T. Volosevič.

Kaip teigia ji, ilgalaikis elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako poveikis yra kruopščiai tiriamas, o medicinos bendruomenė nekantriai laukia, ką gali atskleisti šie tyrimai. Kol kas žinia aiški: jokia rūkymo forma nėra saugi, todėl turėtume būti atsargūs, kai kalbama apie šias vadinamąsias „saugesnes“ alternatyvas.

ELTA