Grybautojų atmintinė: nenaikinkime nepažįstamų, sukirmijusių ar nuodingų grybų

Įsibėgėjus grybavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena, kad miške reikia elgtis atsakingai – nežaloti grybų, nedraskyti samanų ir miško paklotės. Kai kurie grybautojai nepažįstamus, keistos išvaizdos, sukirmijusius ar nuodingus grybus spardo, trypia. Dėl to paplinta mažiau jų sporų, mažiau maisto lieka gyvūnams. Nukenčia saugomos rūšys.

„Grybai yra svarbi ekosistemos dalis. Jie skaido augalų, gyvūnų ir kitų organizmų liekanas ir taip spyglius, lapus, šakas, kelmus padeda paversti dirva. Grybuose gyvena daug vabzdžių ir jų lervų. Be to, jie labai susiję su augalais. Kai kurie augalai auga tik tokiame substrate, kuriame yra atitinkamų grybų“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė.

Pasak jos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše yra 117 saugomų grybų (įskaitant kerpes) rūšių, kurių liesti nevalia. Daugelis žmonių jų nepažįsta ir nerenka, bet nevengia paspirti ar perlaužti. Kita retųjų grybų nykimo priežastis – tinkamų buveinių nykimas, miško kirtimas ar kiti miškininkystės darbai, keičiantys augavietės savybes.

Lankymosi miške taisyklės numato, kad draudžiama žaloti grybus, naikinti miško paklotę. Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais.
Statyti jas miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių. Kurti laužus galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose atitinkamai pažymėtose laužavietėse“, – primena specialistė.

Nepaisantiems šių reikalavimų gali tekti mokėti baudą. Kitas baudą galintis užtraukti grybavimo pažeidimas – saugomų rūšių grybų rinkimas ar naikinimas. Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše nustatyta, kad juos paimti iš gamtos galima tik mokslo tiriamiesiems darbams, turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą. Be to, jais draudžiama prekiauti.

Neteisėtas saugomų rūšių laukinių  grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas ar kitoks neteisėtas naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 580 eurų. Teks atlyginti ir žalą gamtai, už sunaikintą  saugomos rūšies grybą ji siekia 72,6 euro.

Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 120 eurų. Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20-50 eurų bauda.

Laukinių augalų ir grybų įstatyme nustatyta, kad  fiziniai asmenys gali grybauti visuose miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais arba saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. Taip pat  nustatyta, kad renkant grybus privačioje žemėje arčiau kaip 100 metrų nuo savininkų sodybų reikalingas savininko sutikimas.

Lankymasis miške gali būti ribojamas dėl gaisrų pavojaus, įvykus stichinei nelaimei, saugant miško išteklius, saugomus objektus. Draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai, naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės.

Aplinkos ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENOS ŠILUTĖJE  Renginiai, rašytojui Hermanui Zudermanui prisiminti PROGRAMA 2021 m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d.   Rugsėjo 30 d. (ketvirtadienis) Vokiečių kalbos diena Šilutės rajono mokyklose  Ö KAIP VOKIŠKAI? Akcijos iniciatoriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe’s institutas, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba, Vokietijos akademinių mainų tarnyba, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai. Dalyvauja Šilutės rajono mokyklos: Šilutės pirmoji gimnazija, Vydūno gimnazija, Martyno Jankaus pagrindinė mokykla, Pamario pagrindinė mokykla. Šilutės  rajono mokyklose   11 val. Atvira

Kodėl alergologo konsultacija reikalinga kiekvienam profilaktiškai?

Gera gyventi sveikai ir laimingai, tačiau toli ne kiekvienas gali džiaugtis tokia prabanga. Žinoma, skyrus užtekinai dėmesio savo sveikatai dažniausiai gero gyvenimo kokybė pasiekiama gana greitai, tačiau siūlome nepamiršti, kad skirti dėmesio reikia ne tik internetu skaitant straipsnius, tačiau taip pat ir reguliariai lankantis pas medikus.   Šiuo metu labai dažnas skundžiasi įvairiomis alergijomis, kurias dažniausiai sukelia maistas. Affidea imunologai tikina, kad reguliariai lankytis pas medikus apžiūrai dėl alergijų – verta. Apie tai kalbamės su alergologu-imunologu. Bet kokia alergija –

Viskas, ką reikia žinoti apie čiužinius

Čiužinys yra bene vienas iš dažniausiai naudojamų daiktų namuose. Nuo jo priklauso ir mūsų laimė bei gyvenimo kokybė. Tačiau kai pradedi ieškoti sau tinkamo miego palydovo, paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta. Ką reikia žinoti apie čiužinio medžiagas? Renkantis čiužinį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių susideda čiužinio šerdis, nes jos lemia čiužinio kietumą, jo pritaikomumą prie kūno ir kitas savybes. Šiuo metu yra šiūlomas platus čiužinių asortimentas, įskaitant viskoelastinius, poliuretano putos ir spyruoklinius čiužinius su lateksu, kokosų, arklių

Arkivyskupas G. Grušas išrinktas Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku

2021 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje. Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, kuriam rugsėjo 23 d. sukako 60 metų, CCEE pirmininko poste pakeičia italų kardinolą Angelo Bagnasco, vadovavusį šiai organizacijai nuo 2016 iki 2021 metų. Plenarinės asamblėjos Romoje metu išrinkti ir du nauji CCEE vicepirmininkai: Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Hollerich ir Tarptautinės šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos Belgrade pirmininkas vyskupas Ladislav

Taip pat skaitykite