Grybai Lietuvos gatvių ir gyvenviečių pavadinimuose

Grybų Lietuvoje galima rasti visur: vienur jų daugiau, kitur mažiau. Tačiau grybų ir grybautojų galima atrasti ne tik miškuose, bet ir mūsų kaimų, gatvių, takų ar skersgatvių pavadinimuose.

„Gatvių ar gyvenviečių pavadinimuose kurs kas dažniau galima rasti įžymių žmonių pavardes, bendrinius vietovę ar jos istoriją nusakančius daiktus, medžių, gyvūnų ar augalų pavadinimus. Tačiau tarp adresų pavadinimų galima rasti ir daugiau kaip 100 įvairiausių referencijų į grybus ar grybautojus. Dažniausiai adresų objektams pažymėti naudojamas bendrinis Grybų pavadinimas, taip pat grybų karaliumi tituluojamų Baravykų vardas, bet Lietuvos gatvių ir kaimų pavadinimuose galima rasti ir mažiau žinomų grybų pavadinimų, pavyzdžiui, Kazlėkų, Lepšių ar Ūmėdžių. O štai nuodingosios musmirės vardas nesuteiktas nė vienam adreso objektui“, – komentuoja Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.

Registrų centro atvertuose Adresų registro duomenų rinkiniuose galima rasti 140 įrašų, kuriuose gatvių ar gyvenviečių pavadinimuose figūruoja bendriniai Grybų ar Grybautojų pavadinimai, taip pat keletas populiariausių grybų pavadinimų. Dažniausiai nuorodas į grybus galima rasti gatvių pavadinimuose – tokių iš viso yra net 114. Taip pat Lietuvoje yra 22 kaimai, vienas viensėdis, du takai ir vienas skersgatvis, turintys grybų pavadinimus.

Daugiausiai adresams pažymėti naudojamas Grybų pavadinimas – iš viso 35 įrašai, taip pat populiarūs Baravykų (31) ir Voveraičių (19) pavadinimai. Tačiau gatvių ir gyvenviečių pavadinimuose galima atrasti ir mažiau populiarius grybų pavadinimus. Pavyzdžiui, Lepšių vardu pavadintos 5 šalies gatvės ir 4 Lietuvos kaimai, Ūmedžių vardas suteiktas 8 gatvėms, Paliepių – 12 gatvių, Paąžuolių – vienai gatvei ir 9 kaimams. Taip pat yra ir 6 Grybautojų gatvės.

Tarp pavadinimų taip pat galima sutikti Kazlėkų, Raudonviršių, Kelmučių ir Rudmėsių. O štai nuodingu laikomos Musmirės vardo neatrasime nė viename iš Lietuvos gatvių ar gyvenviečių pavadinimų. Beje, naujausias įrašas apie grybus Adresų registre padarytas dar šiais metais – kovo pradžioje vienai Molėtų rajone esančio Papiškių kaimo gatvei suteiktas Baravykų vardas.

Ukmergės rajono kaime – net 13 grybų gatvių

Įvairiose šalies gyvenvietėse grybų pavadinimai suteikiami vienai ar kitai gatvei, tačiau Lietuvoje yra kelios gyvenvietės, kuriose grybai dominuoja gatvių pavadinimų lentelėse. Viena tokių gyvenviečių yra Grybų kaimas, esantis Švenčionių rajone, Sarių seniūnijoje. Šiame kaime tėra dvi gatvės ir abi jos turi grybų vardą: viena pavadinta Baravykų, kita – Ūmėdžių vardu.

Dar labiau išsiskiria Ukmergės rajone, Lyduokių seniūnijoje esantis Jogvilų kaimas. Čia, Adresų registro duomenimis, iš viso yra 16 gatvių ir net 13 iš jų turi grybų vardus, o dar vienai suteiktas Samanų vardas. Šioje gyvenvietėje jau nuo 2006 metų galima praeiti ar pravažiuoti Baravykų, Briedžiukų, Ūmėdžių, Kazlėkų, Raudonviršių, Baltikų, Kelmučių, Paąžuolių, Paliepių, Voveraičių, Žaliuokų, Grybautojų ir Rudmėsių gatvėmis.

Visos šios gatvės yra Jogvilų kaime įsikūrusioje sodininkų bendrijos „Šilas“ teritorijoje. Apie tai, kaip kilo mintis pavadinti gatves grybų vardais, pasakoja buvęs sodininkų bendrijos pirmininkas Julius Paškevičius. Anot jo, grybų gatvių pavadinimai kilo nuo pačios sodininkų bendrijos pavadinimo.

„Seniau sodams dažniausiai būdavo skiriama prasta žemė. Mūsų sodui teko išnaudotas žvyro karjeras ir ne visa žemė tiko sodininkystei, todėl dalis sklypų buvo apsodinta mišku. Galiausiai visa sodo teritorija tapo panaši į tikrą šilą. Atėjus laikui suteikti teritorijoje esančioms gatvėms pavadinimus, laiko svarstymams nebuvo daug, o ir įprasti gatvių pavadinimai jau buvo panaudoti kitose vietovėse. Todėl ir buvo nuspręsta gatvėms suteikti grybų pavadinimus, kad atrodytų kaip tikrame šile“, – pasakoja J. Paškevičius. Jis taip pat pažymi, kad sodininkų bendrijos teritorijoje taip pat galima rasti įvairių grybų, o ir pačių grybautojų netrūksta.

Registrų centro inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05)

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05) Pamario bibliotekininkų bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Žiemiškai baltą gruodžio 5-osios rytą Amžinybėn iškeliavo buvusi ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotoja Gerdrūta Leškytė. Daugelis šilutiškių ją prisimena kaip Giedrę iš bibliotekos. Gerdrūta Leškytė gimė 1942 kovo 4 d. Upynoje, Šilalės rajone. 1959 m. baigė Upynos vidurinę mokyklą. Taip pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 1965–1968 m. dirbo Šilalės rajono Upynos vidurinės

Atsakė, kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti ir eurą, ir kelis šimtus

Artėjant Kalėdoms, norisi namus papuošti elektrinėmis girliandomis ir dekoracijomis, tačiau dažną stabdo dvejonės, kaip tokios puošmenos gali išauginti sąskaitas už elektrą. Ekspertai sako, kad vienareikšmiškai pasakyti, kiek elektros sunaudos kalėdinės dekoracijos, yra sudėtinga, nes tai priklauso ir nuo jų parametrų, ir nuo naudojimo laiko. „Elektrinės girliandos turi labai daug parametrų, kurie gali lemti tokių papuošimų elektros sunaudojimą: girliandos ilgis, lempučių kiekis joje, lempučių tipas ir galingumas. Labiausiai elektros sunaudojimas priklauso nuo girliandos lempučių kiekio, tipo ir galingumo, tad į tai

Popietė „Advento vainikas kitaip“

​Švėkšnoje veikiantis „Diemedžio“ ugdymo centras interneto svetainėje pasidalijo šia gera žinia. ​Adventas – laukimo ir susikaupimo, gerų darbų metas. Norisi draugauti, būti geresniais kitiems, dažniau nusišypsoti. Advento simbolis – vainikas, kuris reiškia šviesos troškimą. Gruodžio 2 dieną, ,,Diemedžio” ugdymo centre vyko edukacinė popietė „Advento vainikas kitaip“, kurią organizavo auklėtoja Vilma Uselienė. Popietė prasidėjo B. Fererro istorija apie 4 advento vainiko žvakes, kurios simbolizuoja taiką, tikėjimą, meilę ir viltį. Ši istorija privertė susimąstyti apie tai, kaip svarbu išsaugoti viltį, nes kol

Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje – „Laiškas Gediminui“

Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje buvo įgyvendinamas mokyklinis projektas „Laiškas Gediminui“. 2023-ieji metai yra paskelbti Gedimino laiškų metais, todėl vienas iš projekto tikslų ir buvo paminėti šį istorinį įvykį. Mokiniai, dalyvaudami šiame svarbiame projekte, pagilino savo istorines žinias apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą, suprato jo rašytų laiškų svarbą, sužinojo, kas padėjo kunigaikščiui jo sumanymą išpildyti ir su kokiais instrumentais buvo rašomi laiškai. Pirmoje projekto dalyje mokiniai buvo supažindinti su daugybe knygų, esančių bibliotekoje, apie garsųjį Gediminą. Antroje

Taip pat skaitykite