Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojus, Arklių diena

Stoniškietės Stasės Petrauskienės paveikslas, kuriame išsiuvinėti gražuoliai žirgai. Iš Pamario archyvo

Apie šv. Mikalojaus ir Arklių dieną – šiek tiek etnologo Liuberto Klimkos pastebėjimų, pateiktų Lietuvos radijui.

„Sakytume, ji jau nuspalvinta didžiųjų žiemos švenčių laukimo nuotaika. Mat  III–IV amžių sandūroje dabartinės Turkijos teritorijoje, Demre miestelio apylinkėse gyveno vyskupas Mikalojus Myrietis. Jis garsėjo savo labdaros darbais, kuriuos stengdavosi atlikti taip, kad niekas nesužinotų geradario vardo. Štai vieną gausią, bet vargingą našlės šeimą jis sušelpė, slapčia įmetęs aukso gabalėlį į vaiko kojinaitę, padžiautą prie ugniakuro.

Iš šventojo legendos radosi paprotys persirengus raudonais aukšto dvasiškio rūbais, pasiėmus ganytojiškąją lazdą, advento metu aplankyti pačias vargingiausias šeimas, nunešti jų vaikams skanesnio maisto, drabužėlių. Tegu šventė būna džiaugsminga ir likimo nuskriaustiesiems… Štai iš kur yra kilęs gerasis Kalėdų Senelis. Ir visai ne šiaurėje jo gimtinė… Šimtmečiais vėliau daugelio tautų etninė kultūra ir kūrėjų fantazija vis turtino jo įvaizdį.

O kaime gruodžio 6-oji nuo seno vadinta Arklių diena. Juk reikia pamaloninti arklelius už sunkų rudens triūsą. Į ėdžias šeimininkas pripildavo sočiai avižų, kad arkliai peržiem išbūtų tvarte sveiki, pavasario sulauktų stiprūs.

Mokslas sako, kad žmogus žirgą prisijaukino dar akmens amžiuje, prieš kokius 5–6 tūkstančius metų. Apie tai kalba petroglifai – piešiniai, iškalti ant uolų. Jų yra ir Norvegijoje ir Altajuje.

Tuose vaizdavimuose arkliai ne tik traukia žagrę, bet poromis įkinkyti į vežimą veža saulę dangaus skliautu. Tokį vaizdinį galima rasti dar ir viduramžių Europos mene. Beje, lygiai taip aiškinami ir lietuviškų namų kraigo puošmenys – žirgeliai.

Lietuvį su žirgu ar arkliu taip pat sieja tūkstantmečių istorija. Tėvynę ginant ir duonelę kasdieninę auginant, visus kitus ūkio darbus nuveikiant, pramogaujant šventėse – visur kartu. Artimas ir mielas šis gyvūnas lietuvio širdžiai. Gera jį paglostyti, patapšnoti per sprandą, pažvelgti į protingas akis.

Lietuvių kalba išlaikė seniausią indoeuropietišką, tikriausiai dar iš prokalbės paimtą arklio pavadinimą –  „ašva“ ir jo vedinį „ašvienis“. Ir kiti arklio, žirgo pavadinimai, jo spalvos nusakymai yra saviti. Plauko arkliai –  įvairaus: bėras, sartas, bulanas, pelėkas, širmas, derešas, obuolmušas, šyvas, keršas, juodis… Kitų galvijų spalvos šiais žodžiais negalima apibūdinti.

Simonas Daukantas, pirmasis mūsų istorikas, štai ką pažymi savo raštuose: „Tarp gyvulių baltas žirgas buvo Dievo gyvuliu vadinamas ir jam vienam teprivalus, ant kurio visų vyriausias kunigas tegalėjo joti. Jei kas kitas būt drįsęs tą daryti, tam tuojau būt nelaimė nutikusi”.

Kronikas pavarčius, galima ir kitų žinių trupinėlių apie senovės lietuvių religines pažiūras ir ritualus surasti. Štai Henrichas Latvis, pirmosios išlikusios kalavijuočių kronikos autorius aprašo, kaip žirgas praneša Dievo valią, likimo ištarmę žmogui. Buvę taip: 1184 metais lyvių genties bendruomenė, gyvenusi prie Dauguvos, nesvetingai sutiko vienuolį Teodoriką, atvykusį skelbti evangelijos.

Nutarė jį savo dievams paaukoti, kad laukai būtų derlingi ir nekentėtų nuo liūčių. Tačiau vis tik reikia sužinoti, ar priims dievai auką. Tada genties žmonės, vadovaujami žynio, padarė tokį burtą. Paguldė ietį ant žemės ir vedė per ją baltą žirgą. Dievo valia žirgas žengė per ietį dešine koja, kuri reiškė gyvybę. Tuomet žynys pareiškė, kad tikriausiai krikščionių Dievas sėdįs ant žirgo ir valdąs jo kojas. Reikia žirgui nugarą nuplauti, nušluostyti. Kai taip padarė, žirgas per ietį vėl žengė gyvybę reiškiančia koja. Taip brolis Teodorikas išliko gyvas, vėliau jis tapo vyskupu estų žemėse.

Įsidėmėtina, kad didžiąsias savo pergales Žalgirio, Oršos, Salaspilio mūšiuose Lietuvos kariai pasiekė sumaniais lengvosios kavalerijos veiksmais. Dėmesys žirgininkystei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turi gražų istorinį paliudijimą – Kristupo Manvydo 1603 metais išleistą veikalą „Hippika“. Tai europinio masto darbas. O pats gražiausias valstybės herbas Europoje – baltas Vytis!“ – pasakojo etnologas L. Klimka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo konsultacijai nebereikia. Naujovės taupys medikų ir pacientų laiką Šių metų vasarį buvo pakeista siuntimų išdavimo tvarka, kuri mažins administracinę naštą šeimos gydytojams ir užtikrins sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą pacientams. Joje numatyta, kad  teisės aktuose nurodytais atvejais siuntimus konsultuotis pas gydytojus specialistus gali išduoti ir bendrosios praktikos slaugytojas, išplėstinės praktikos slaugytojas arba akušeris. Be to, siuntimus

Policija: įvykiai Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Gegužės 22 d. naktį buitinio konflikto metu Vilkų kampo k., Švėkšnos sen., vyras, gim. 1999 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1999 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 22 d. vėlų vakarą Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, moteris, gim. 1978 m., (tikrintis blaivumą atsisakė) sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (1,91 prom.) vyrui, gim. 1974 m. Moteris sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 22 d. prieš pusiaunaktį Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, policijos pareigūnams sodinant į

Moksleiviai laukia vasaros darbų

Šiltasis sezonas kasmet pažeria netikėtumų – šįkart sulaukta didelio mokinių susidomėjimo darbu vasarą. Užimtumo tarnybos paskelbtoje apklausoje net 1433 moksleiviai užpildė anketas dėl vasaros darbo. Tai – dvigubai daugiau nei pernai, kai anketas pateikė 703 jaunuoliai. Moksleiviai dažniausiai norėtų dirbti padavėjais, barista, auklėmis, kambarių tvarkytojais, pardavėjais, maisto gamintojais. Kai kas pageidavo darbo su senjorais, sporto klube, muziejuje, policijoje, Seime, bibliotekoje ar kazino. Besimokantį jaunimą labiau domina aptarnavimo, maitinimo ir kitos paslaugos. Mažiau aktualūs statybos ir ūkio sektoriaus darbai. Labiausiai pageidauja

Keturiems – 37 tūkstančiai eurų

Pinigų dalybos tęsiasi: šįkart Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys, ar 37 tūkt. Eurų mokesčių mokėtojų pinigų paskirsčius keturiems nevyriausybinio sektoriaus organizuojamiems renginiams. Visi šie strateginiai renginiai yra žinomi, kurie kultūrine prasme svarbesni, irgi suprantama. Ir nebe pirmą kartą kyla abejonių dėl perdėto dosnumo… VšĮ „Kintai Arts“, Kintų muzikos festivalis – 5000 eurų; Asociacija „Pamario vakarai“, Rusnės festivalis – 10 000 eurų; Visuomeninė organizacija „Forumas“ – Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas – 18 000 eurų; Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“, renginys „Vilko pėdomis“

Taip pat skaitykite