Gruodžio 6-oji – šv. Mikalojus, Arklių diena

Stoniškietės Stasės Petrauskienės paveikslas, kuriame išsiuvinėti gražuoliai žirgai. Iš Pamario archyvo

Apie šv. Mikalojaus ir Arklių dieną – šiek tiek etnologo Liuberto Klimkos pastebėjimų, pateiktų Lietuvos radijui.

„Sakytume, ji jau nuspalvinta didžiųjų žiemos švenčių laukimo nuotaika. Mat  III–IV amžių sandūroje dabartinės Turkijos teritorijoje, Demre miestelio apylinkėse gyveno vyskupas Mikalojus Myrietis. Jis garsėjo savo labdaros darbais, kuriuos stengdavosi atlikti taip, kad niekas nesužinotų geradario vardo. Štai vieną gausią, bet vargingą našlės šeimą jis sušelpė, slapčia įmetęs aukso gabalėlį į vaiko kojinaitę, padžiautą prie ugniakuro.

Iš šventojo legendos radosi paprotys persirengus raudonais aukšto dvasiškio rūbais, pasiėmus ganytojiškąją lazdą, advento metu aplankyti pačias vargingiausias šeimas, nunešti jų vaikams skanesnio maisto, drabužėlių. Tegu šventė būna džiaugsminga ir likimo nuskriaustiesiems… Štai iš kur yra kilęs gerasis Kalėdų Senelis. Ir visai ne šiaurėje jo gimtinė… Šimtmečiais vėliau daugelio tautų etninė kultūra ir kūrėjų fantazija vis turtino jo įvaizdį.

O kaime gruodžio 6-oji nuo seno vadinta Arklių diena. Juk reikia pamaloninti arklelius už sunkų rudens triūsą. Į ėdžias šeimininkas pripildavo sočiai avižų, kad arkliai peržiem išbūtų tvarte sveiki, pavasario sulauktų stiprūs.

Mokslas sako, kad žmogus žirgą prisijaukino dar akmens amžiuje, prieš kokius 5–6 tūkstančius metų. Apie tai kalba petroglifai – piešiniai, iškalti ant uolų. Jų yra ir Norvegijoje ir Altajuje.

Tuose vaizdavimuose arkliai ne tik traukia žagrę, bet poromis įkinkyti į vežimą veža saulę dangaus skliautu. Tokį vaizdinį galima rasti dar ir viduramžių Europos mene. Beje, lygiai taip aiškinami ir lietuviškų namų kraigo puošmenys – žirgeliai.

Lietuvį su žirgu ar arkliu taip pat sieja tūkstantmečių istorija. Tėvynę ginant ir duonelę kasdieninę auginant, visus kitus ūkio darbus nuveikiant, pramogaujant šventėse – visur kartu. Artimas ir mielas šis gyvūnas lietuvio širdžiai. Gera jį paglostyti, patapšnoti per sprandą, pažvelgti į protingas akis.

Lietuvių kalba išlaikė seniausią indoeuropietišką, tikriausiai dar iš prokalbės paimtą arklio pavadinimą –  „ašva“ ir jo vedinį „ašvienis“. Ir kiti arklio, žirgo pavadinimai, jo spalvos nusakymai yra saviti. Plauko arkliai –  įvairaus: bėras, sartas, bulanas, pelėkas, širmas, derešas, obuolmušas, šyvas, keršas, juodis… Kitų galvijų spalvos šiais žodžiais negalima apibūdinti.

Simonas Daukantas, pirmasis mūsų istorikas, štai ką pažymi savo raštuose: „Tarp gyvulių baltas žirgas buvo Dievo gyvuliu vadinamas ir jam vienam teprivalus, ant kurio visų vyriausias kunigas tegalėjo joti. Jei kas kitas būt drįsęs tą daryti, tam tuojau būt nelaimė nutikusi”.

Kronikas pavarčius, galima ir kitų žinių trupinėlių apie senovės lietuvių religines pažiūras ir ritualus surasti. Štai Henrichas Latvis, pirmosios išlikusios kalavijuočių kronikos autorius aprašo, kaip žirgas praneša Dievo valią, likimo ištarmę žmogui. Buvę taip: 1184 metais lyvių genties bendruomenė, gyvenusi prie Dauguvos, nesvetingai sutiko vienuolį Teodoriką, atvykusį skelbti evangelijos.

Nutarė jį savo dievams paaukoti, kad laukai būtų derlingi ir nekentėtų nuo liūčių. Tačiau vis tik reikia sužinoti, ar priims dievai auką. Tada genties žmonės, vadovaujami žynio, padarė tokį burtą. Paguldė ietį ant žemės ir vedė per ją baltą žirgą. Dievo valia žirgas žengė per ietį dešine koja, kuri reiškė gyvybę. Tuomet žynys pareiškė, kad tikriausiai krikščionių Dievas sėdįs ant žirgo ir valdąs jo kojas. Reikia žirgui nugarą nuplauti, nušluostyti. Kai taip padarė, žirgas per ietį vėl žengė gyvybę reiškiančia koja. Taip brolis Teodorikas išliko gyvas, vėliau jis tapo vyskupu estų žemėse.

Įsidėmėtina, kad didžiąsias savo pergales Žalgirio, Oršos, Salaspilio mūšiuose Lietuvos kariai pasiekė sumaniais lengvosios kavalerijos veiksmais. Dėmesys žirgininkystei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turi gražų istorinį paliudijimą – Kristupo Manvydo 1603 metais išleistą veikalą „Hippika“. Tai europinio masto darbas. O pats gražiausias valstybės herbas Europoje – baltas Vytis!“ – pasakojo etnologas L. Klimka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite