Grūdų supirkimo kainos auga

Grūdų supirkimo kainos per metus padidėjo apie 40 proc. Labiausiai – 71 proc. – brango rapsai. Tai rodo VĮ Žemės ūkio ir kaimo verslo centro atlikta praėjusių ir šių metų vasario mėnesių grūdų supirkimo kainų analizė.

 

Sutartys didesnėmis kainomis

Tačiau tai yra senojo derliaus grūdų bei rapsų kainos – naujojo derliaus grūdams augintojai kviečiami sudaryti sutartis gerokai aukštesnėmis kainomis.

Todėl augintojai šiuo metu turi galimybę, įvertinę galimas rizikas, sudaryti su supirkėjais išankstines grūdų bei rapsų pardavimo sutartis. Viešai skelbiamoje informacijoje supirkėjai už I ir II klasės kviečius, pristatytus į Klaipėdos jūrų uostą, įsipareigoja mokėti apie 370 Eur/t. Kaina be pristatymo į uostą būtų mažesnė apie 15-20 Eur/t, priklausomai nuo augintojo sandėlių iki pristatymo vietos esančio atstumo ir kitų sąlygų.

Grūdai ir toliau brangs

Kad grūdų supirkimo kainos nekris, rodo ir MATIF biržoje prognozuojami maistinių kviečių ir rapsų ateities sandoriai. Labai tikėtina, kad dėl karo vienoje didžiausių grūdų eksportuotojų – Ukrainoje, grūdų supirkimo kainos ir toliau augs.

„Toks kainų lygis, net ir gaunant mažesnius derlius, augintojams turėtų tapti neblogu garantu užsitikrinti stabilų pelningą ūkininkavimą. Tiesa, derlius dar priklausys nuo daugybės kitų faktorių, kol paskutinis grūdas po javapjūtės pasieks aruodus“, – teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

277 eurai už toną

Grūdų supirkėjų sandėliuose saugomas bendras grūdų, ankštinių bei aliejinių augalų sėklų kiekis 2021m. ir 2022m. vasarį skyrėsi nedaug (+4,2 proc.). Šios atsargos – tai grūdai bei rapsai, kurie jau nupirkti iš augintojų ir bus pateikti vidaus bei užsienio rinkose.

„Nėra oficialių duomenų, kiek grūdų atsargų savo talpyklose dar saugo patys augintojai, tačiau, sprendžiant iš pirkimo kiekio dinamikos kiekvieną mėnesį nuo javapjūtės, grūdų atsargos pardavimui jau neturėtų būti ženklios, o rapsų – artėti prie pabaigos. Vasarį rapsų tesupirkta 4 tūkst. tonų, tačiau senojo derliaus kviečių pirkimas dar solidus – 120 tūkst. tonų, o kaina rekordinė – 277 Eur už toną“, – teigia ŽŪM atstovas.

pamarys.eu pagal zum.lt inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite