Greičiausi Žemaitijos bėgikai – pamariškiai

Klaipėdoje finišavo daugiaetapės moksleivių lengvosios atletikos varžybose dėl Žemaitijos taurių. Greičiausiai trumpas ir ilgas distancijas bėgo šilutiškiai, aplenkę klaipėdiečius. Šilutės, Vilkyčių, Rusnės, Žemaičių Naumiesčio sportininkai gerai pasirodė ir kitose rungtyse.

Žemaitijos taurių laimėtojai, Šilutės sporto mokyklos lengvaatlečiai (iš kairės): J. Šertvytytė, D. Čiupinas, R. Anukas, dviguba čempionė G. Vytuvytė, D. Maciukevičius, P. Gedvilaitė, A. Bendžius, K. Jašauskaitė, J. Tubutis ir R. Petraitis.

Klaipėdos lengvosios atletikos manieže aną savaitgalį varžėsi vaikai (iki 13 m.), jaunučiai (14-15 m.) ir jauniai (16-17 m.). Vaikams tai buvo 4-ojo etapo varžybos, jaunučiams ir jauniams – 3-iojo. Tarp 14 sporto mokyklų komandų dalyvavo ir Vilkyčių pagrindinės mokyklos lengvaatlečiai (mokytojas Bronius Mulskis). Šilutės sporto mokyklos auklėtiniams vadovavo treneriai Lina Leikuvienė ir Stasys Oželis.
Jaunių varžybose greičiausios sprinterės vardą po trijų etapų pelnė šilutiškė Giedrė Vytuvytė. Ji 60 m nubėgo per 7,92 sek. Antrą rezultatą parodė Paulina Gedvilaitė (8,54). Giedrė užėmė pirmą vietą ir šuolio į tolį varžybose (5,21 m). Abi šilutiškės apdovanotos taurėmis ir diplomais. Sprinteris Deimantas Čiupinas liko antras. Tarp vaikų 60 m barjerinio bėgimo rungtį laimėjo Emilija Saudargaitė, įveikusi distanciją per 10,64 sek. Mūsiškiai aplenkė klaipėdiečius, turinčius kur kas geresnes treniruočių sąlygas.
1000 m atkarpą (jaunių gr.) greičiausiai įveikė šilutiškis Robertas Petraitis (2;53) – po trijų etapų iškovojo pirmą vietą. Tarp jaunučių šią distanciją pirmas įveikė Jokūbas Tubutis (2;59,27). Komandos draugai Rimvydas Anukas ir naumiestiškis Aurimas Bendžius užėmė 2-3 vietas. Aurimas pagerino asmeninį rekordą (2;59,69). Vaikų 600 m bėgimo rungtį laimėjo Julija Baciūtė (1;51). Ji pirma po 4 etapų.
Tarp berniukų Justas Budrikas finišavo antras (1;53). Jauniausia bėgikė Žibų ketvirtokė Greta Bartkutė 600 m nubėgo per 2;00,31. Laimėta trečia vieta.
Vaikų grupės šuolio į tolį varžybose visas konkurentes nugalėjo rusniškė Beatričė Kalvaitytė (4,45 m). Beatričė ne tik gerai šoko į tolį, bet ir greitai bėgo 60 m barjerinį bėgimą – 10,88 sek. rezultatas garantavo jai antrą vietą. B. Kalvaitytė – dviguba Žemaitijos prizininkė, užėmusi 1-2 vietas. Tarp berniukų 60 m b/b take pasižymėjo mūsiškis Martynas Lidžius, parodęs geriausią laiką – 10,48 sek. Jis pirmas po 4 etapų.
Rutulio stūmimo sektoriuje toliausiai įrankį nustūmė šilutiškė jaunė Justė Šertvytytė – 12,03 m. Pirmą vietą užėmė ir Jurga Rudytė (vaikų gr.), nustūmusi 2 kg rutulį 10,37 m. Bėgdama 60 m, Jurga finišavo trečia – 8,77 sek. Vilkyčių pagrindinės mokyklos penktokė Gintarė Paulauskaitė sėkmingai stūmė rutulį, asmeninis rekordas – 9,22 m. Gintarė užėmė trečią vietą. Tarp jaunučių trečias liko vilkytiškis Edvinas Dulkys, nustūmęs 4 kg rutulį 13,56 m. Šuolio į tolį varžybose Edvinas pagerino asmeninį rekordą – 5,47 m. Beje, jis kovo mėnesį Lietuvos jaunučių pirmenybėse trikovės varžybose tapo sidabro medalininku.
Šilutiškė, jaunutė Kristina Jašauskaitė pasižymėjo šokdama trišuolį: pirma po trijų etapų. Jos rezultatas 10,50 m – asmeninis rekordas. Jaunis Dovydas Maciukevičius trišuolio varžybose, pagerinęs asmeninį rekordą (12,32 m), po visų etapų liko trečias.

Saulius Lukauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite