Gimnazijos svečiai ragavo sprangios kalinių duonos

Balandžio 11-oji paskelbta Tarptautine koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Šią dieną 1945 m. buvo išlaisvinti Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kaliniai.

Pamokos metu „Švėkšnos“ gimnazijos mokiniai tapo koncentracijos stovyklos kaliniais.

Pamokos metu „Švėkšnos“ gimnazijos mokiniai tapo koncentracijos stovyklos kaliniais.

 

Minint Tarptautinę koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo dieną, netoli Pagėgių veikusios koncentracijos stovyklos „Oflager 53“ teritorijoje vyko netradicinė integruota istorijos, lietuvių kalbos ir vokiečių kalbos pamoka „Žmogus prievartos pasaulyje“. Pamoką organizavo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Dargužienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilma Vaivadienė bei vokiečių ir lietuvių kalbos mokytoja Loreta Skvirbienė. Šiame netradiciniame renginyje dalyvavo svečiai iš Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos – aštuntokai ir jų klasės auklėtoja Rasvita Kundrotaitė.
Prieš patekdami į „koncentracijos stovyklą“, svečiai pirmiausia aplankė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnaziją – su mokyklos erdvėmis supažindino gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas ir pavaduotoja ugdymui Loreta Vytuvienė. Lietuvių kalbos mokytoja bei A. Mackaus muziejaus vadovė Vilma Vaivadienė Švėkšnos gimnazistams papasakojo apie iš Pagėgių kilusį įžymų poetą A. Mackų ir pristatė mokykloje įkurtą jo muziejų.
Po šilto priėmimo gimnazijoje svečių laukė sunkūs fiziniai ir dvasiniai išbandymai, kuriuos jiems buvo paruošę koncentracijos stovyklos prižiūrėtojai – IIbg klasės mokiniai.
Atvykę į koncentracijos stovyklą švėkšniškiai tapo kaliniais, kurie buvo suskirstyti į vyrų ir moterų blokus ir išrikiuoti. Kaliniams buvo išdalintos dryžuotos kepuraitės bei suteikti numeriai.

Su netradicinės pamokos dalyviais žuvusiuosius pagerbė ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.

Su netradicinės pamokos dalyviais žuvusiuosius pagerbė ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.

Stovyklos prižiūrėtojai, sakydami įvairias komandas lietuviškai ir vokiškai, imitavo tuo metu koncentracijos stovykloje galiojusią tvarką. Už taisyklių nesilaikymą ir komandų nepaisymą nepaklusniems kaliniams buvo skiriamos griežtos bausmės: pritūpimai, pabaksnojimai lazda, atsispaudimai, ėjimas žąsele ir kt.
Pamokos metu stovyklos prižiūrėtojai pateikė kaliniams svarbiausius istorijos faktus, supažindino su koncentracijos stovyklų atsiradimo ir „Oflager 53“ įkūrimo istorija. Jie taip pat papasakojo „Oflager 53“ kalėjusių žmonių atsiminimus. Pamokos dalyviai išgirdo nerašytas koncentracijos stovyklos taisykles, kurių laikydamiesi karo belaisviai galėjo išgyventi ir išlikti žmonėmis. Vienas iš išlikimo lageryje būdų buvo kūryba. Mokiniai klausėsi buvusių kalinių sukurtų vokiškų eilėraščių: „Der Kamin“ („Kaminas“) ir „Der Häftling“ („Kalinys“).
Pamokos pabaigoje prie pagrindinio paminklo buvo uždegtos žvakutės bei tylos minute pagerbti žuvusieji. Kartu su netradicinės pamokos dalyviais žuvusiuosius pagerbė ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.
Po sunkių išbandymų koncentracijos stovyklos prižiūrėtojai kaliniams išdalino dienos maisto davinį – po sudžiūvusios juodos duonos riekę.
Po renginio Švėkšnos gimnazistai grįžo į mokyklą aptarti patirtų įspūdžių. O jų buvo įvairių… Kai kurie prisipažino, kad pamokoje jautėsi kaip kaliniai ar kareiviai, buvo sunku atlikti skirtas užduotis bei vykdyti komandas. Kiti sakė išsigandę griežtų prižiūrėtojų. Didžiausią įspūdį pamokos dalyviams padarė griežta tvarka, negailestingi prižiūrėtojai, vokiečių kalba, dryžuotos kepuraitės, gamta, istorijos faktai, susidūrimas su realybe.
Nors Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokiniams teko patirti daug sunkių išbandymų, paragauti koncentracijos stovyklos kalinių duonos, tačiau namo jie išvyko linksmi, kupini gerų įspūdžių ir gerai nusiteikę.

Loreta Skvirbienė
Vokiečių kalbos ir
lietuvių kalbos mokytoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite