Gimnazijos svečiai ragavo sprangios kalinių duonos

Balandžio 11-oji paskelbta Tarptautine koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Šią dieną 1945 m. buvo išlaisvinti Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kaliniai.

Pamokos metu „Švėkšnos“ gimnazijos mokiniai tapo koncentracijos stovyklos kaliniais.

Pamokos metu „Švėkšnos“ gimnazijos mokiniai tapo koncentracijos stovyklos kaliniais.

 

Minint Tarptautinę koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo dieną, netoli Pagėgių veikusios koncentracijos stovyklos „Oflager 53“ teritorijoje vyko netradicinė integruota istorijos, lietuvių kalbos ir vokiečių kalbos pamoka „Žmogus prievartos pasaulyje“. Pamoką organizavo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Dargužienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilma Vaivadienė bei vokiečių ir lietuvių kalbos mokytoja Loreta Skvirbienė. Šiame netradiciniame renginyje dalyvavo svečiai iš Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos – aštuntokai ir jų klasės auklėtoja Rasvita Kundrotaitė.
Prieš patekdami į „koncentracijos stovyklą“, svečiai pirmiausia aplankė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnaziją – su mokyklos erdvėmis supažindino gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas ir pavaduotoja ugdymui Loreta Vytuvienė. Lietuvių kalbos mokytoja bei A. Mackaus muziejaus vadovė Vilma Vaivadienė Švėkšnos gimnazistams papasakojo apie iš Pagėgių kilusį įžymų poetą A. Mackų ir pristatė mokykloje įkurtą jo muziejų.
Po šilto priėmimo gimnazijoje svečių laukė sunkūs fiziniai ir dvasiniai išbandymai, kuriuos jiems buvo paruošę koncentracijos stovyklos prižiūrėtojai – IIbg klasės mokiniai.
Atvykę į koncentracijos stovyklą švėkšniškiai tapo kaliniais, kurie buvo suskirstyti į vyrų ir moterų blokus ir išrikiuoti. Kaliniams buvo išdalintos dryžuotos kepuraitės bei suteikti numeriai.

Su netradicinės pamokos dalyviais žuvusiuosius pagerbė ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.

Su netradicinės pamokos dalyviais žuvusiuosius pagerbė ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.

Stovyklos prižiūrėtojai, sakydami įvairias komandas lietuviškai ir vokiškai, imitavo tuo metu koncentracijos stovykloje galiojusią tvarką. Už taisyklių nesilaikymą ir komandų nepaisymą nepaklusniems kaliniams buvo skiriamos griežtos bausmės: pritūpimai, pabaksnojimai lazda, atsispaudimai, ėjimas žąsele ir kt.
Pamokos metu stovyklos prižiūrėtojai pateikė kaliniams svarbiausius istorijos faktus, supažindino su koncentracijos stovyklų atsiradimo ir „Oflager 53“ įkūrimo istorija. Jie taip pat papasakojo „Oflager 53“ kalėjusių žmonių atsiminimus. Pamokos dalyviai išgirdo nerašytas koncentracijos stovyklos taisykles, kurių laikydamiesi karo belaisviai galėjo išgyventi ir išlikti žmonėmis. Vienas iš išlikimo lageryje būdų buvo kūryba. Mokiniai klausėsi buvusių kalinių sukurtų vokiškų eilėraščių: „Der Kamin“ („Kaminas“) ir „Der Häftling“ („Kalinys“).
Pamokos pabaigoje prie pagrindinio paminklo buvo uždegtos žvakutės bei tylos minute pagerbti žuvusieji. Kartu su netradicinės pamokos dalyviais žuvusiuosius pagerbė ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.
Po sunkių išbandymų koncentracijos stovyklos prižiūrėtojai kaliniams išdalino dienos maisto davinį – po sudžiūvusios juodos duonos riekę.
Po renginio Švėkšnos gimnazistai grįžo į mokyklą aptarti patirtų įspūdžių. O jų buvo įvairių… Kai kurie prisipažino, kad pamokoje jautėsi kaip kaliniai ar kareiviai, buvo sunku atlikti skirtas užduotis bei vykdyti komandas. Kiti sakė išsigandę griežtų prižiūrėtojų. Didžiausią įspūdį pamokos dalyviams padarė griežta tvarka, negailestingi prižiūrėtojai, vokiečių kalba, dryžuotos kepuraitės, gamta, istorijos faktai, susidūrimas su realybe.
Nors Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokiniams teko patirti daug sunkių išbandymų, paragauti koncentracijos stovyklos kalinių duonos, tačiau namo jie išvyko linksmi, kupini gerų įspūdžių ir gerai nusiteikę.

Loreta Skvirbienė
Vokiečių kalbos ir
lietuvių kalbos mokytoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite