Kiekvienas „Germanikos“ baldininkas turi galimybę pasimokyti įkalti lenktą laivo vinį. Petro Skutulo nuotr.

Norėdami dar labiau bendram tikslui sutelkti baldų gamintojų komandą UAB „Germanikos“ darbuotojai kartu su vadovybe sumanė pastatyti laivą, tiksliau atkurti autentišką kuršininkų žvejų laivą – kurėną. Po mėnesį trukusio komandinio darbo antradienį buvo iškeltas tradicinis laivo vainikas.

Apie viską nuo pradžių…

Prieš mėnesį UAB „Germanikos“ jaunieji lyderiai, bendrovės vadovybė svarstė, kaip labiau suvienyti darbuotojus bendrai veiklai. Kilus idėjai statyti laivą, reikėjo suburti komandą. „Net jei nesi gyvenime rankose laikęs pjūklo ar plaktuko, gali tapti „Germanikos“ laivadirbiu!“ – su tokiu šūkiu buvo kviečiami visi smalsuoliai, įmonės darbuotojai su šeimomis.

„Tai nėra lengvas darbas – statyti laivą, bet dirbant komandoje šis darbas daug patrauklesnis. Tada vienas kitą labiau pažįsti, susidraugauji. Juk sunkumai grūdina, o rezultatas, kuris bus nuostabus, atpirks viską, kas tada buvo sunku. Aš tikiu, kad pastačius laivą, „Germanikos“ komanda taps dar tvirtesnė“, – kvietė SBA viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė.

UAB „Germanika“ vadovas Rolandas Baltuonis pasakojo, jog siekiama įtraukti kiekvieną darbuotoją į šią veiklą. Tai savotiškas būdas save išbandyti dirbant komandoje, siekiant vieno bendro tikslo. „Kilo idėja pastatyti laivą, kadangi gyvuojame netoli Kuršių marių, esame Pamario krašto gyventojai. Pas mus dirba žmonės iš Klaipėdos, Tauragės, Šilutės miesto ir rajono, todėl norėjosi visus darbuotojus suvienyti bendram tikslui, būti dar stipresniais“, – pasakojo R. Baltuonis. Vadovas džiaugėsi ir dėkojo komandai, kuri kasdien po truputį įgyvendiną svajonę, kuri jau įgauna bendrą forma. V. Dunauskienė laivo vainiko kėlimo šventėje sakė, kad jeigu laivo statyboje dalyvaujantys žmonės liks Lietuvoje, šis kolektyvinis darbas bus puiki dovana Lietuvai 100–mečio proga.

UAB „Germanika“ vadovas Rolandas Baltuonis, laivo statybos meistras Daivaras Gruzdovas ir sertifikuotas laivadirbys Simas Knapkis apžiūri ant kurėno dugno išdegintą jo vardą.

Tądien ceremonijoje dalyvavo didelis būrys darbuotojų, akivaizdu, kad ši mintis daugeliui atrodo patraukli. Laivo statybos vadovu paskirtas fabriko vadovaujantysis operatorius Daivaras Gruzdovas sakė: „Aš labai džiaugiuosi dirbdamas čia, prisidėdamas prie laivo statybos. Aišku darbų dar laukia daug. Kai susiburia gera komanda, tada bus smagu ir plaukti…“ Beje, laivas, kuris ir vadinsis GERMANIKA, statomas laisvu nuo darbo metu.

Bus vienintelis laivas

Prie šios idėjos prisideda ir senosios laivadirbystės tradicijų puoselėtojas, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvis Simas Knapkis, kuris yra lyg instruktorius „Germanikos“ laivadirbiams. Ceremonijos metu jis pasakojo, kad tai bus pirmasis toks laivas. Mat atstatyto tokio senovinio kuršmarių žvejų laivo dar nėra. Nėra išlikusių ir šio laivo brėžinių, informacijos apie jį taip pat turima nedaug. Istorinis laivas atkuriamas tik pagal vieną nuotrauką.

Kurėno statytojus konsultuoja senosios laivadirbystės tradicijų puoselėtojas, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvis Simas Knapkis.

„Džiugu, kad pasiryžome daryti naują modelį. Šis laivas skiriasi nuo kitų kurėnų, nors konstrukcija ir panaši. Skiriasi takelažas (burių įrangos dalis) ir pati laivo išvaizda. Daryti naują modelį visada būna rizikinga…“, – apie šio laivo išskirtinumą kalbėjo Simas Knapkis. Jam antrino įmonės vadovas, jog prieš pradedant darbus, reikėjo iš Rusnės parsivežti lentų. Lyg tyčia tuo metu ant Rusnės kelio telkšojo apie metrą vandens, o juk amfibija lentų niekas neplukdys… Komandai teko palaukti porą savaičių, kol nuslūgo vanduo.

Taps „Germanikos“ simboliu

Vadinamieji laivo ragai, bimsai (skersinės laivo sijos), vairalazdė, šoninės šliužės (švertai) bus iš ąžuolo, o grindys ir korpusas – iš pušinių lentų. „Geriau gera pušis nei blogas ąžuolas“, – sakė apie laivui naudojamą medieną S. Knapkis. Lentoms impregnuoti reikalinga speciali derva. Laivadirbys sakė dervą perkantis, mat yra tekę gerokai suvargti gaminantis ją pačiam.

Kai laivas bus pastatytas, jis turės ir tradicinę kuršmarių žvejų laivelių puošmeną – vėtrungę. „Kiekvienas marių laivas turėjo savo vėjarodę – savotišką registracijos ženklą. Tokią turėsime ir mes, tačiau kokie ornamentai ar inicialai bus ant jos, priklausys nuo savininko“, – kalbėjo laivadirbys.

Šis apie 10 žmonių talpinantis burlaivis neturės variklio, tik burę, o esant štiliui, įgula turės imtis irklų, kurių bus gal aštuoni.

Navigacijos sezono metu „Germanika“ švartuosis Kintų uostelyje, o rudeniop bus pargabenta į gamyklos teritoriją, užkonservuota ir puikuosis kaip baldų gamintojų simbolis.

Viktorija SKUTULIENĖ

Petro Skutulo nuotr.