„Germanikos“ kolektyvas stato kurėną

Kiekvienas „Germanikos“ baldininkas turi galimybę pasimokyti įkalti lenktą laivo vinį. Petro Skutulo nuotr.

Norėdami dar labiau bendram tikslui sutelkti baldų gamintojų komandą UAB „Germanikos“ darbuotojai kartu su vadovybe sumanė pastatyti laivą, tiksliau atkurti autentišką kuršininkų žvejų laivą – kurėną. Po mėnesį trukusio komandinio darbo antradienį buvo iškeltas tradicinis laivo vainikas.

Apie viską nuo pradžių…

Prieš mėnesį UAB „Germanikos“ jaunieji lyderiai, bendrovės vadovybė svarstė, kaip labiau suvienyti darbuotojus bendrai veiklai. Kilus idėjai statyti laivą, reikėjo suburti komandą. „Net jei nesi gyvenime rankose laikęs pjūklo ar plaktuko, gali tapti „Germanikos“ laivadirbiu!“ – su tokiu šūkiu buvo kviečiami visi smalsuoliai, įmonės darbuotojai su šeimomis.

„Tai nėra lengvas darbas – statyti laivą, bet dirbant komandoje šis darbas daug patrauklesnis. Tada vienas kitą labiau pažįsti, susidraugauji. Juk sunkumai grūdina, o rezultatas, kuris bus nuostabus, atpirks viską, kas tada buvo sunku. Aš tikiu, kad pastačius laivą, „Germanikos“ komanda taps dar tvirtesnė“, – kvietė SBA viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė.

UAB „Germanika“ vadovas Rolandas Baltuonis pasakojo, jog siekiama įtraukti kiekvieną darbuotoją į šią veiklą. Tai savotiškas būdas save išbandyti dirbant komandoje, siekiant vieno bendro tikslo. „Kilo idėja pastatyti laivą, kadangi gyvuojame netoli Kuršių marių, esame Pamario krašto gyventojai. Pas mus dirba žmonės iš Klaipėdos, Tauragės, Šilutės miesto ir rajono, todėl norėjosi visus darbuotojus suvienyti bendram tikslui, būti dar stipresniais“, – pasakojo R. Baltuonis. Vadovas džiaugėsi ir dėkojo komandai, kuri kasdien po truputį įgyvendiną svajonę, kuri jau įgauna bendrą forma. V. Dunauskienė laivo vainiko kėlimo šventėje sakė, kad jeigu laivo statyboje dalyvaujantys žmonės liks Lietuvoje, šis kolektyvinis darbas bus puiki dovana Lietuvai 100–mečio proga.

UAB „Germanika“ vadovas Rolandas Baltuonis, laivo statybos meistras Daivaras Gruzdovas ir sertifikuotas laivadirbys Simas Knapkis apžiūri ant kurėno dugno išdegintą jo vardą.

Tądien ceremonijoje dalyvavo didelis būrys darbuotojų, akivaizdu, kad ši mintis daugeliui atrodo patraukli. Laivo statybos vadovu paskirtas fabriko vadovaujantysis operatorius Daivaras Gruzdovas sakė: „Aš labai džiaugiuosi dirbdamas čia, prisidėdamas prie laivo statybos. Aišku darbų dar laukia daug. Kai susiburia gera komanda, tada bus smagu ir plaukti…“ Beje, laivas, kuris ir vadinsis GERMANIKA, statomas laisvu nuo darbo metu.

Bus vienintelis laivas

Prie šios idėjos prisideda ir senosios laivadirbystės tradicijų puoselėtojas, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvis Simas Knapkis, kuris yra lyg instruktorius „Germanikos“ laivadirbiams. Ceremonijos metu jis pasakojo, kad tai bus pirmasis toks laivas. Mat atstatyto tokio senovinio kuršmarių žvejų laivo dar nėra. Nėra išlikusių ir šio laivo brėžinių, informacijos apie jį taip pat turima nedaug. Istorinis laivas atkuriamas tik pagal vieną nuotrauką.

Kurėno statytojus konsultuoja senosios laivadirbystės tradicijų puoselėtojas, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvis Simas Knapkis.

„Džiugu, kad pasiryžome daryti naują modelį. Šis laivas skiriasi nuo kitų kurėnų, nors konstrukcija ir panaši. Skiriasi takelažas (burių įrangos dalis) ir pati laivo išvaizda. Daryti naują modelį visada būna rizikinga…“, – apie šio laivo išskirtinumą kalbėjo Simas Knapkis. Jam antrino įmonės vadovas, jog prieš pradedant darbus, reikėjo iš Rusnės parsivežti lentų. Lyg tyčia tuo metu ant Rusnės kelio telkšojo apie metrą vandens, o juk amfibija lentų niekas neplukdys… Komandai teko palaukti porą savaičių, kol nuslūgo vanduo.

Taps „Germanikos“ simboliu

Vadinamieji laivo ragai, bimsai (skersinės laivo sijos), vairalazdė, šoninės šliužės (švertai) bus iš ąžuolo, o grindys ir korpusas – iš pušinių lentų. „Geriau gera pušis nei blogas ąžuolas“, – sakė apie laivui naudojamą medieną S. Knapkis. Lentoms impregnuoti reikalinga speciali derva. Laivadirbys sakė dervą perkantis, mat yra tekę gerokai suvargti gaminantis ją pačiam.

Kai laivas bus pastatytas, jis turės ir tradicinę kuršmarių žvejų laivelių puošmeną – vėtrungę. „Kiekvienas marių laivas turėjo savo vėjarodę – savotišką registracijos ženklą. Tokią turėsime ir mes, tačiau kokie ornamentai ar inicialai bus ant jos, priklausys nuo savininko“, – kalbėjo laivadirbys.

Šis apie 10 žmonių talpinantis burlaivis neturės variklio, tik burę, o esant štiliui, įgula turės imtis irklų, kurių bus gal aštuoni.

Navigacijos sezono metu „Germanika“ švartuosis Kintų uostelyje, o rudeniop bus pargabenta į gamyklos teritoriją, užkonservuota ir puikuosis kaip baldų gamintojų simbolis.

Viktorija SKUTULIENĖ

Petro Skutulo nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite