„Germanikos“ kolektyvas stato kurėną

Kiekvienas „Germanikos“ baldininkas turi galimybę pasimokyti įkalti lenktą laivo vinį. Petro Skutulo nuotr.

Norėdami dar labiau bendram tikslui sutelkti baldų gamintojų komandą UAB „Germanikos“ darbuotojai kartu su vadovybe sumanė pastatyti laivą, tiksliau atkurti autentišką kuršininkų žvejų laivą – kurėną. Po mėnesį trukusio komandinio darbo antradienį buvo iškeltas tradicinis laivo vainikas.

Apie viską nuo pradžių…

Prieš mėnesį UAB „Germanikos“ jaunieji lyderiai, bendrovės vadovybė svarstė, kaip labiau suvienyti darbuotojus bendrai veiklai. Kilus idėjai statyti laivą, reikėjo suburti komandą. „Net jei nesi gyvenime rankose laikęs pjūklo ar plaktuko, gali tapti „Germanikos“ laivadirbiu!“ – su tokiu šūkiu buvo kviečiami visi smalsuoliai, įmonės darbuotojai su šeimomis.

„Tai nėra lengvas darbas – statyti laivą, bet dirbant komandoje šis darbas daug patrauklesnis. Tada vienas kitą labiau pažįsti, susidraugauji. Juk sunkumai grūdina, o rezultatas, kuris bus nuostabus, atpirks viską, kas tada buvo sunku. Aš tikiu, kad pastačius laivą, „Germanikos“ komanda taps dar tvirtesnė“, – kvietė SBA viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė.

UAB „Germanika“ vadovas Rolandas Baltuonis pasakojo, jog siekiama įtraukti kiekvieną darbuotoją į šią veiklą. Tai savotiškas būdas save išbandyti dirbant komandoje, siekiant vieno bendro tikslo. „Kilo idėja pastatyti laivą, kadangi gyvuojame netoli Kuršių marių, esame Pamario krašto gyventojai. Pas mus dirba žmonės iš Klaipėdos, Tauragės, Šilutės miesto ir rajono, todėl norėjosi visus darbuotojus suvienyti bendram tikslui, būti dar stipresniais“, – pasakojo R. Baltuonis. Vadovas džiaugėsi ir dėkojo komandai, kuri kasdien po truputį įgyvendiną svajonę, kuri jau įgauna bendrą forma. V. Dunauskienė laivo vainiko kėlimo šventėje sakė, kad jeigu laivo statyboje dalyvaujantys žmonės liks Lietuvoje, šis kolektyvinis darbas bus puiki dovana Lietuvai 100–mečio proga.

UAB „Germanika“ vadovas Rolandas Baltuonis, laivo statybos meistras Daivaras Gruzdovas ir sertifikuotas laivadirbys Simas Knapkis apžiūri ant kurėno dugno išdegintą jo vardą.

Tądien ceremonijoje dalyvavo didelis būrys darbuotojų, akivaizdu, kad ši mintis daugeliui atrodo patraukli. Laivo statybos vadovu paskirtas fabriko vadovaujantysis operatorius Daivaras Gruzdovas sakė: „Aš labai džiaugiuosi dirbdamas čia, prisidėdamas prie laivo statybos. Aišku darbų dar laukia daug. Kai susiburia gera komanda, tada bus smagu ir plaukti…“ Beje, laivas, kuris ir vadinsis GERMANIKA, statomas laisvu nuo darbo metu.

Bus vienintelis laivas

Prie šios idėjos prisideda ir senosios laivadirbystės tradicijų puoselėtojas, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvis Simas Knapkis, kuris yra lyg instruktorius „Germanikos“ laivadirbiams. Ceremonijos metu jis pasakojo, kad tai bus pirmasis toks laivas. Mat atstatyto tokio senovinio kuršmarių žvejų laivo dar nėra. Nėra išlikusių ir šio laivo brėžinių, informacijos apie jį taip pat turima nedaug. Istorinis laivas atkuriamas tik pagal vieną nuotrauką.

Kurėno statytojus konsultuoja senosios laivadirbystės tradicijų puoselėtojas, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvis Simas Knapkis.

„Džiugu, kad pasiryžome daryti naują modelį. Šis laivas skiriasi nuo kitų kurėnų, nors konstrukcija ir panaši. Skiriasi takelažas (burių įrangos dalis) ir pati laivo išvaizda. Daryti naują modelį visada būna rizikinga…“, – apie šio laivo išskirtinumą kalbėjo Simas Knapkis. Jam antrino įmonės vadovas, jog prieš pradedant darbus, reikėjo iš Rusnės parsivežti lentų. Lyg tyčia tuo metu ant Rusnės kelio telkšojo apie metrą vandens, o juk amfibija lentų niekas neplukdys… Komandai teko palaukti porą savaičių, kol nuslūgo vanduo.

Taps „Germanikos“ simboliu

Vadinamieji laivo ragai, bimsai (skersinės laivo sijos), vairalazdė, šoninės šliužės (švertai) bus iš ąžuolo, o grindys ir korpusas – iš pušinių lentų. „Geriau gera pušis nei blogas ąžuolas“, – sakė apie laivui naudojamą medieną S. Knapkis. Lentoms impregnuoti reikalinga speciali derva. Laivadirbys sakė dervą perkantis, mat yra tekę gerokai suvargti gaminantis ją pačiam.

Kai laivas bus pastatytas, jis turės ir tradicinę kuršmarių žvejų laivelių puošmeną – vėtrungę. „Kiekvienas marių laivas turėjo savo vėjarodę – savotišką registracijos ženklą. Tokią turėsime ir mes, tačiau kokie ornamentai ar inicialai bus ant jos, priklausys nuo savininko“, – kalbėjo laivadirbys.

Šis apie 10 žmonių talpinantis burlaivis neturės variklio, tik burę, o esant štiliui, įgula turės imtis irklų, kurių bus gal aštuoni.

Navigacijos sezono metu „Germanika“ švartuosis Kintų uostelyje, o rudeniop bus pargabenta į gamyklos teritoriją, užkonservuota ir puikuosis kaip baldų gamintojų simbolis.

Viktorija SKUTULIENĖ

Petro Skutulo nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kepyklose – kūčiukų kepimo įkarštis. Krosnys bus užgesintos tik Kūčių vakarą

kūčiukų

30 sunkvežimių kūčiukų – tiek jų po Lietuvą pasklis vien iš kepyklos Panevėžyje, kur pastarosiomis savaitėmis krosnys negęsta net ir naktį. Išlaikyti lietuvišką kūčiukų kepimo tradiciją – itin atsakinga užduotis. Aukščiausios rūšies miltai ir aguonos, dėmesingai maišoma ir kildinama tešla, tiksliai formuojami mažieji „duonos kepaliukai“ ir jų kelionė į milžinišką krosnį. Kiekvienas kepėjų žingsnis yra gerai pamatuotas ir apskaičiuotas. „Per gana trumpą laikotarpį turime iškepti tiek kūčiukų, kad jų užtektų trims milijonams“, – sako kepyklą Panevėžyje valdančios bendrovės „AR Maistas“

Lumpėnų bibliotekai – 70. Istoriją kuriame kartu…

„2021 m. lapkričio 25 d. Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos laisvalaikio salėje atgimsta praeitis ir vėl ataidi iš glūdumos buvę metai“, – šiais žodžiais prasidėjo Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos 7 klasės mokinio Elijaus Andriukaičio skaityta Lumpėnų bibliotekos istorijos apžvalga, prikėlusi 7-is dešimtmečius menančią bibliotekos praeitį. Istorijos vingiais Renginio metu pakeliauta istorijos vingiais – prisimintos čia dirbusios bibliotekininkės, pastatų, glaudusių Lumpėnų biblioteką, istorija, apžvelgta vykdyta veikla. Išsamios apžvalgos baigiamąjį žodį tarė šventinį jubiliejinį renginį vedusi Pagėgių sav. Vydūno viešosios

Kaip bendrauti su sudėtingais lankytojais?

Kasdien kultūros sferos specialistai neišvengiamai susiduria su sudėtingais lankytojais. Ar išties lankytojas visada būna teisus? Lapkričio 25 dieną įvykusių mokymų „Sudėtingi lankytojai: bendravimas ir aptarnavimas“ metu Šilutės rajono kultūros darbuotojai bei Palangos miesto, Kretingos, Klaipėdos rajonų bibliotekininkai sužinojo, kaip išlikti ramiu bendraujant ir nepatekti į konfliktinę situaciją. Mokymų lektorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojas, verslo vadybos bei socialinės psichologijos profesionalas Juris Belte pateikė konfliktinių situacijų pavyzdžių ir apžvelgė bendravimo su lankytojais kultūros psichologinius aspektus. Dalyviai sužinojo apie

Sulaukėme žiemos: savaitgalį bus šalčio

Penktadienio rytą Šilutėje prireikė atidumo ir atsargumo: po vėjuoto ketvirtadienio, ypač jo vakaro, kai ir snyguriavo, iškritęs šlapias sniegas per naktį sušalo, tapo slidu. Sinoptikai praneša, kad savaitgalį taip pat sulauksime šalčio.  Penktadienio naktį slinkęs ciklonas didelę šalies dalį prausė lietumi, ūžavo smarkus vėjas, Šilutės krašte krito šlapias sniegas. Po tokio atlydžio ėmus plūsti šaltesniam orui pradėjo formuotis plikledis. Dieną irgi plūs vis šaltesnis oras, tad plikledis išsilaikys, prie ledo prišalęs sniegas vers elgtis atsargiau ir vairuotojus, ir pėsčiuosius. Temperatūra

Taip pat skaitykite