Geriausių ūkių šeimininkai valandų neskaičiuoja

Rytoj, rugsėjo 29 d., Žemaičių Naumiestyje vyks Mykolinių šventė, skirta Šilutės krašto ūkininkų šių metų derliumi pasidžiaugti. Šioje šventėje tradiciškai paskelbiami ir apdovanojami konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai. „Pamarys“ pristato tris geriausius šių metų Šilutės rajono ūkius ir jų šeimininkus.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis informavo, kad komisija, iš seniūnijų gavusi aštuonis pasiūlymus, aplankė visus šiuos ūkius ir pagal nuostatus juos įvertino. Nuspręsta, jog „Metų ūkio 2018“ laureatų vardo vertas Gražinos ir Juozo Kiudžių ūkis Užlaukės kaime (Gardamo sen.). Antroji vieta teko Solveigos ir Lino Kairių ūkiui, gyvuojančiam Galzdonuose (Usėnų sen.). Trečioji vieta pripažinta Linos ir Arūno Šedžių ūkiui Žalpių kaime, Žemaičių Naumiesčio sen.

Antroji vieta pripažinta Solveigos ir Lino Kairių ūkiui, gyvuojančiam Galzdonuose (Usėnų sen.).

Obelaitės dar be vaisių 
Gardame pardavę turėtą alytnamį, Gražina ir Juozas Kiudžiai įsikūrė Užlaukėje. Alpinariume žydi gėlės, palei naujus namus – rožynas, o stropiai nušienautoje pievelėje – dar nederančios mažos obelaitės. Vos virš dvejų metų čia gyvena, tačiau stovi didelė galvijų ferma, kiti tvartai, garažai technikai bei visa kita. Turi 80 ha pievų, žemės dar ir nuomojasi, laiko 70 karvių ir prieauglio, kažkada yra turėję net 100 galvijų.
„Ji ir pievas pjauna, ir pašarą į rulonus suka…“ – pasakojo apie savo žmoną Gražiną vyras Juozas. Pašmaikštavus, kur tokią gerą žmoną gavo, Juozas atsakė, jog ir pats esąs geras vyras…
Šie darbštūs žmonės prie žemės jau beveik 40 metų: nuolat laikė gyvulių, tik ne tiek daug. Pasidžiaugė, kad gavę per 100 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos ūkiui modernizuoti įsigijo presą, dvi pjaunamąsias, priekabą pašaro rulonams vežti, mėšlo siurblį, srutvežį. Tiesa, pusę išlaidų dengė savo lėšomis. Anot Juozo, didelis ūkis turi būti modernus, šiuolaikiškas.
Dukra Edita – medikė, gyvena Šilutėje, dukra Žydrė išvykusi į užsienį. Dukros jau sukūrusios savo šeimas, auga 4 anūkai – trys berniukai ir viena mergaitė. Gal iš senelių ūkį perims? Į tai Juozas atsakė: „Reikės pratinti…“
Gražina buvo atvira: „Taspats ūkis – mūsų pajamų šaltinis. Jeigu būtų galima dabar rinktis, į žemės ūkį neičiau. Darbas – sunkus, mažai apmokamas“. Juozas priduria: „Sergi, skauda, bet turi eiti ir dirbti. Karvės – už 8-9 kilometrų. Važiuoji melži. Laisvalaikis? Jo nėra. Nė vienos dienos niekas nepavaduos“. Į tai Gražina atsiliepia, kad laisvadienių neturi niekada. Kol namų nepaliko dukros, padėdavo, bet „atsikando“.
Gražina ir Juozas Kiudžiai rajone jau buvo pagerbti gal prieš 10 metų – tuomet jų ūkiui buvo pripažinta trečioji vieta.

Trečioji vieta atiteko Linos ir Arūno Šedžių ūkiui Žalpių kaime, Žemaičių Naumiesčio sen.

Valsčiaus g. 11, Galzdonuose…
Galzdonai – pusiau ištuštėjęs Usėnų seniūnijoje kaimas. Daugelis daugiabučių langų be užuolaidų – butai tušti. Čia pat gražiai išpuoselėta Solveigos ir Lino Kairių sodyba: naujutėlis gyvenamasis namas, trinkelėmis išgrįstas kiemas, sodybą puošia pavėsinė, daug gėlių, tvenkinys su suoleliu ant kranto, tik pasėdėti ir pailsėti nėra kada. Du numylėti šuneliai – nė per žingsnį nuo šeimininkų, trečiasis saugo sodybą voljere.
Čia prabėgo jau 25 Solveigos ir Lino gyvenimo metai: pradėję ūkininkauti nuo vienos karvės, turėjo 10, 20, 40, o štai dabar turi 50 melžiamų karvių bandą, o su veršiais yra per 100 galvų. 23 metų sūnus Vitalijus dirba tėvų ūkyje. Ūkyje jau auga 10 mėsinių galvijų, turi du grynaveislius bulius. „Tuščias Galzdonų kaimas, tėra keli ūkininkai, iš viso bėra likę gal 35-40 gyventojų, daug – garbaus amžiaus, tad darbininko nepasisamdysi… Nėra tokių“, – pasakojo Solveiga, kurios giminaičiai gyvena Šveicarijoje, Švedijoje… Moteris sakė esanti iš 9 vaikų šeimos, viena augusi tarp 8 brolių.  Kai šimtametę lūšną nuvertė, pasistatė naują namą, kuriame gyvena jau treti metai.
Ūkį modernizavo, turi per 100 ha žemės, keliolika hektarų nuomojasi. „Jei ką, tik imkite, tik pirkite… Pasiimu šunis ir išeinu…“ – atviravo moteris. Ūkio šeimininkai nė neslepia, kad sunku išlaikyti gyvulių ūkį.
Kalba pakrypo apie iki šiol niekieno nesukurtą paslaugą: atvyksta komanda išmanančių žmonių ir imasi ūkio, o šeimininkus išleidžia savaitei, kitai pailsėti. Gal tokią svajonę turi ir kiti ūkininkai? Tačiau bemat priminė, kad svetimam karvė pieno neduos… Gyvulys irgi pripranta prie savo šeimininko.
Šių metų karštą vasarą kelias savaites tekę karves ir pašerti, mat ganyklose žolės pristigo. Nors sako, kad potvynio apsemiamas pievas gamta patręšia, tenka ir patiems tręšti. O štai malkų per potvynį atplukdo – belieka susirinkti, jau kelinti metai malkų neperka.
Jų rytas prasideda 4 val. nakties. Pirmiausia – dėmesys šunims, kuriuos Solveiga ir Linas labai myli ir prižiūri, po to – prie darbų. Visos dienos – ūkiui. Tik likus valandai iki pusiaunakčio ateina metas  poilsiui…
Naujo namo kampą puošia užrašas – Valsčiaus 11. Čia gyvena šių metų konkurso „Metų ūkis“ antrosios vietos laimėtojai.

Šedžių sodyboje gėlės žydi visuose kampeliuose.

Tarp gėlių
Linos ir Arūno Šedžių daržininkystės ir gėlininkystės ūkis – Žalpių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen.). Kai po vestuvių tėvai padovanojo seną namą, teko jį „prikelti“ ir štai 20 metų įsikūrę, susitvarkę taip, kad kiekvienas sodybos kampelis akį traukia. Ir kokių tik gėlių čia nėra… Naumiestiškė Lina ir netoli Žalpių augęs Arūnas į gyvenimą kabinosi ėmęsi ir įprasto kaime ūkio. Kai pasistatė šiltnamių, ėmė auginti daržovių daigus, daržoves, plėtė įvairių gėlių ūkį, tai tapo jų ūkininkavimo pamatu. Sūnui Dovydui – 20 metų, dukrai Gretai – 15, Justei – 4. Linos ir Arūno šeima savo ūkį sukūrė ir plečia be jokios europinės paramos. Didelis žemės plotas šalia jau tuščių šiltnamių nukrautas žiedus sukrovusiomis chrizantemomis – artėjant Mirusiųjų pagerbimo dienai pirkėjų netrūks. Anot Linos, nuo pavasario iki vėlaus rudens jau gal 5 metus žmonės atvažiuoja pirkti daigų, gėlių, net į turgų ji nebevyksta. Nuo pavasario – našlaitės, vėliau agurkų, pomidorų daigai, jų derlius, gėlės. Vien šiltnamiams skirta 25 arai žemės. Turi šilauogyną, tik jų derlius šiemet buvęs menkesnis. Šilauogių plotus žada plėsti. Tie 4 ha žemės – tai ir yra jų sodybos aplinka. Laiko vištų, dar šį tą savo šeimai, o karvių, kiaulių nebeturi. Moteris pasidžiaugė, jog Arūnas – stalius, tad visus šiltnamius pats pastatė, ūkyje tokios rankos labai reikalingos.
„Būna sunku, bet į miestą nenoriu“, – sakė Lina, o Arūnas pridūrė, kad mieste jam nebūtų ką veikti. Poilsio išpuola žiemą, o nuo pavasario iki žiemos – darbas, kartais laistyti tenka jau tamsoje. Vaikai padeda: kas valgį ruošia, namus tvarko, kas laistyti imasi. Per šios vasaros karščius agurkus tekę laistyti kasdien.
„Esame priklausomi ir nuo gamtos…“ – sakė Lina ir pkavietė apžiūrėti vazonėliuose augančių chrizantemų lauko, į kurį ėjome pro sode vaikams žaisti įrengtą namelį, moliūgų krūvą – šių metų derlius. Sodyba labai išpuošta gėlėmis, kaip tvarkyti gėlininkystės ir daržininkystės ūkį, anot Linos, teko mokytis ir seminaruose.
Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Galzdoniškių Kairių sodybą puošia pavėsinė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo