Geriausių ūkių šeimininkai valandų neskaičiuoja

Rytoj, rugsėjo 29 d., Žemaičių Naumiestyje vyks Mykolinių šventė, skirta Šilutės krašto ūkininkų šių metų derliumi pasidžiaugti. Šioje šventėje tradiciškai paskelbiami ir apdovanojami konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai. „Pamarys“ pristato tris geriausius šių metų Šilutės rajono ūkius ir jų šeimininkus.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis informavo, kad komisija, iš seniūnijų gavusi aštuonis pasiūlymus, aplankė visus šiuos ūkius ir pagal nuostatus juos įvertino. Nuspręsta, jog „Metų ūkio 2018“ laureatų vardo vertas Gražinos ir Juozo Kiudžių ūkis Užlaukės kaime (Gardamo sen.). Antroji vieta teko Solveigos ir Lino Kairių ūkiui, gyvuojančiam Galzdonuose (Usėnų sen.). Trečioji vieta pripažinta Linos ir Arūno Šedžių ūkiui Žalpių kaime, Žemaičių Naumiesčio sen.

Antroji vieta pripažinta Solveigos ir Lino Kairių ūkiui, gyvuojančiam Galzdonuose (Usėnų sen.).

Obelaitės dar be vaisių 
Gardame pardavę turėtą alytnamį, Gražina ir Juozas Kiudžiai įsikūrė Užlaukėje. Alpinariume žydi gėlės, palei naujus namus – rožynas, o stropiai nušienautoje pievelėje – dar nederančios mažos obelaitės. Vos virš dvejų metų čia gyvena, tačiau stovi didelė galvijų ferma, kiti tvartai, garažai technikai bei visa kita. Turi 80 ha pievų, žemės dar ir nuomojasi, laiko 70 karvių ir prieauglio, kažkada yra turėję net 100 galvijų.
„Ji ir pievas pjauna, ir pašarą į rulonus suka…“ – pasakojo apie savo žmoną Gražiną vyras Juozas. Pašmaikštavus, kur tokią gerą žmoną gavo, Juozas atsakė, jog ir pats esąs geras vyras…
Šie darbštūs žmonės prie žemės jau beveik 40 metų: nuolat laikė gyvulių, tik ne tiek daug. Pasidžiaugė, kad gavę per 100 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos ūkiui modernizuoti įsigijo presą, dvi pjaunamąsias, priekabą pašaro rulonams vežti, mėšlo siurblį, srutvežį. Tiesa, pusę išlaidų dengė savo lėšomis. Anot Juozo, didelis ūkis turi būti modernus, šiuolaikiškas.
Dukra Edita – medikė, gyvena Šilutėje, dukra Žydrė išvykusi į užsienį. Dukros jau sukūrusios savo šeimas, auga 4 anūkai – trys berniukai ir viena mergaitė. Gal iš senelių ūkį perims? Į tai Juozas atsakė: „Reikės pratinti…“
Gražina buvo atvira: „Taspats ūkis – mūsų pajamų šaltinis. Jeigu būtų galima dabar rinktis, į žemės ūkį neičiau. Darbas – sunkus, mažai apmokamas“. Juozas priduria: „Sergi, skauda, bet turi eiti ir dirbti. Karvės – už 8-9 kilometrų. Važiuoji melži. Laisvalaikis? Jo nėra. Nė vienos dienos niekas nepavaduos“. Į tai Gražina atsiliepia, kad laisvadienių neturi niekada. Kol namų nepaliko dukros, padėdavo, bet „atsikando“.
Gražina ir Juozas Kiudžiai rajone jau buvo pagerbti gal prieš 10 metų – tuomet jų ūkiui buvo pripažinta trečioji vieta.

Trečioji vieta atiteko Linos ir Arūno Šedžių ūkiui Žalpių kaime, Žemaičių Naumiesčio sen.

Valsčiaus g. 11, Galzdonuose…
Galzdonai – pusiau ištuštėjęs Usėnų seniūnijoje kaimas. Daugelis daugiabučių langų be užuolaidų – butai tušti. Čia pat gražiai išpuoselėta Solveigos ir Lino Kairių sodyba: naujutėlis gyvenamasis namas, trinkelėmis išgrįstas kiemas, sodybą puošia pavėsinė, daug gėlių, tvenkinys su suoleliu ant kranto, tik pasėdėti ir pailsėti nėra kada. Du numylėti šuneliai – nė per žingsnį nuo šeimininkų, trečiasis saugo sodybą voljere.
Čia prabėgo jau 25 Solveigos ir Lino gyvenimo metai: pradėję ūkininkauti nuo vienos karvės, turėjo 10, 20, 40, o štai dabar turi 50 melžiamų karvių bandą, o su veršiais yra per 100 galvų. 23 metų sūnus Vitalijus dirba tėvų ūkyje. Ūkyje jau auga 10 mėsinių galvijų, turi du grynaveislius bulius. „Tuščias Galzdonų kaimas, tėra keli ūkininkai, iš viso bėra likę gal 35-40 gyventojų, daug – garbaus amžiaus, tad darbininko nepasisamdysi… Nėra tokių“, – pasakojo Solveiga, kurios giminaičiai gyvena Šveicarijoje, Švedijoje… Moteris sakė esanti iš 9 vaikų šeimos, viena augusi tarp 8 brolių.  Kai šimtametę lūšną nuvertė, pasistatė naują namą, kuriame gyvena jau treti metai.
Ūkį modernizavo, turi per 100 ha žemės, keliolika hektarų nuomojasi. „Jei ką, tik imkite, tik pirkite… Pasiimu šunis ir išeinu…“ – atviravo moteris. Ūkio šeimininkai nė neslepia, kad sunku išlaikyti gyvulių ūkį.
Kalba pakrypo apie iki šiol niekieno nesukurtą paslaugą: atvyksta komanda išmanančių žmonių ir imasi ūkio, o šeimininkus išleidžia savaitei, kitai pailsėti. Gal tokią svajonę turi ir kiti ūkininkai? Tačiau bemat priminė, kad svetimam karvė pieno neduos… Gyvulys irgi pripranta prie savo šeimininko.
Šių metų karštą vasarą kelias savaites tekę karves ir pašerti, mat ganyklose žolės pristigo. Nors sako, kad potvynio apsemiamas pievas gamta patręšia, tenka ir patiems tręšti. O štai malkų per potvynį atplukdo – belieka susirinkti, jau kelinti metai malkų neperka.
Jų rytas prasideda 4 val. nakties. Pirmiausia – dėmesys šunims, kuriuos Solveiga ir Linas labai myli ir prižiūri, po to – prie darbų. Visos dienos – ūkiui. Tik likus valandai iki pusiaunakčio ateina metas  poilsiui…
Naujo namo kampą puošia užrašas – Valsčiaus 11. Čia gyvena šių metų konkurso „Metų ūkis“ antrosios vietos laimėtojai.

Šedžių sodyboje gėlės žydi visuose kampeliuose.

Tarp gėlių
Linos ir Arūno Šedžių daržininkystės ir gėlininkystės ūkis – Žalpių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen.). Kai po vestuvių tėvai padovanojo seną namą, teko jį „prikelti“ ir štai 20 metų įsikūrę, susitvarkę taip, kad kiekvienas sodybos kampelis akį traukia. Ir kokių tik gėlių čia nėra… Naumiestiškė Lina ir netoli Žalpių augęs Arūnas į gyvenimą kabinosi ėmęsi ir įprasto kaime ūkio. Kai pasistatė šiltnamių, ėmė auginti daržovių daigus, daržoves, plėtė įvairių gėlių ūkį, tai tapo jų ūkininkavimo pamatu. Sūnui Dovydui – 20 metų, dukrai Gretai – 15, Justei – 4. Linos ir Arūno šeima savo ūkį sukūrė ir plečia be jokios europinės paramos. Didelis žemės plotas šalia jau tuščių šiltnamių nukrautas žiedus sukrovusiomis chrizantemomis – artėjant Mirusiųjų pagerbimo dienai pirkėjų netrūks. Anot Linos, nuo pavasario iki vėlaus rudens jau gal 5 metus žmonės atvažiuoja pirkti daigų, gėlių, net į turgų ji nebevyksta. Nuo pavasario – našlaitės, vėliau agurkų, pomidorų daigai, jų derlius, gėlės. Vien šiltnamiams skirta 25 arai žemės. Turi šilauogyną, tik jų derlius šiemet buvęs menkesnis. Šilauogių plotus žada plėsti. Tie 4 ha žemės – tai ir yra jų sodybos aplinka. Laiko vištų, dar šį tą savo šeimai, o karvių, kiaulių nebeturi. Moteris pasidžiaugė, jog Arūnas – stalius, tad visus šiltnamius pats pastatė, ūkyje tokios rankos labai reikalingos.
„Būna sunku, bet į miestą nenoriu“, – sakė Lina, o Arūnas pridūrė, kad mieste jam nebūtų ką veikti. Poilsio išpuola žiemą, o nuo pavasario iki žiemos – darbas, kartais laistyti tenka jau tamsoje. Vaikai padeda: kas valgį ruošia, namus tvarko, kas laistyti imasi. Per šios vasaros karščius agurkus tekę laistyti kasdien.
„Esame priklausomi ir nuo gamtos…“ – sakė Lina ir pkavietė apžiūrėti vazonėliuose augančių chrizantemų lauko, į kurį ėjome pro sode vaikams žaisti įrengtą namelį, moliūgų krūvą – šių metų derlius. Sodyba labai išpuošta gėlėmis, kaip tvarkyti gėlininkystės ir daržininkystės ūkį, anot Linos, teko mokytis ir seminaruose.
Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Galzdoniškių Kairių sodybą puošia pavėsinė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo