Gauta 2000 kompostavimo dėžių

Socialiniame tinkle „Facebook” greitai paplito Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio paskelbta žinia, kad miestas įsigijo 2 tūkst. individualių sodo komposto dėžių. Anot jo, tai skatins rajono gyventojus rūšiuoti atliekas tam skirtose vietose. Tačiau į šią naujieną šilutiškiai sureagavo dvejopai: vieni džiaugėsi, o kiti net pyktelėjo. Daugelis miestelėnų abejoja, kad šios komposto dėžės pasieks jų sodus.

Organinėms atliekoms kompostuoti įsigyta 2000 individualių komposto dėžių. Pasak mero Vytauto Laurinaičio, jų turėtų užtekti visiems.

Kur tas gėris?
„Pamario” sodo gyventoja Diana įsitikinusi, kad valdininkai turėtų spręsti daug svarbesnes problemas, ne vien aprūpinti visus kompostavimo dėžėmis. Ji pasakojo, kad jau senai yra įsigijusi iš seniūnijos dvi kompostines ir rūšiuojanti atliekas. Kaip ji pati informavo, turi tris sujungtus sklypus, iš jų du apsodinti tik vaismedžiais ir apželdinti žole. Diana piktinasi, kad kaina už šiukšlių išvežimą esanti labai didelė. Ji nesakė, kokia ta suma, tačiau teigė, kad gavus sąskaitą jai norisi verkti…
„Kam mums tos kompostinės? Sąskaitą gaunu už trijų sklypų šiukšlių išvežimą, kuri galėtų būti mažesnė. Sodo teritorijoje yra pastatyti stiklo ir plastiko konteineriai, o atvažiuojantis buitinių atliekų sunkvežimis išmala mūsų kelią. Vėliau mes jį patys turime tvarkyti, nes niekas iš valdžios tuo nesirūpina. Jūs man pasakykite: tai kur tas gėris, kai bus didesnės kompostinės?“ – nuomonę laikraščiui išsakė sodo bendrijos gyventoja.
Kiti miestelėnai sako, kad jau daugiau kaip trejus metus laukia kompostavimo dėžių, tačiau vis jų negauna. Kai kurie negauną net šiukšlių rūšiavimo konteinerių. Ne vienas gyventojas po mero pranešimu išsakė savo nuomonę dėl trūkstamų kompostavimo dėžių. Tiesa, kiti nusiteikę teigiamai ir ruošiasi registruotis į eilę.
Šįkart gaus visi
Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas patikino, kad gyventojams nėra reikalo nerimauti, nes šį kartą visi, kurie kreipsis į seniūniją, gaus kompostavimo dėžes. Tiesa, gaus tik tiek asmenys, kurie iš tikrųjų gyvena sodo valdose ir pateiks sąskaitas, jog moka už šiukšlių išvežimą.
A. Ivanauskas sakė, kad yra gauta 2000 dėžių, o jų talpa kur kas didesnė nei ankstesnių. Prieš daugiau nei 4 metus buvo gauta per 1000 kompostavimo 500 litrų talpos dėžių, o į dabartinių talpa – 1035 litrai. „Manau, pradėsime dalinti nuo kitos savaitės, į eilę stoti nereikia. Ankščiau ne visi gyventojai gavo, todėl šįkart užteks visiems: ir kurie negavo, ir kurie nori gauti. Vėliau paaiškės, ar reikia papildymo. Esu įsitikinęs, kad pakaks“, – patikino seniūno pavaduotojas.
Šiuo metu Šilutės r. savivaldybėje individualių namų savininkai ne visi tėra aprūpinti kompostavimo konteineriais. Jų trūksta apie 2000. Tai leistų sumažinti apie 350 tonų biologinių atliekų, kurios vis dar patenka į bendrąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Siekiama sudaryti sąlygas gyventojams efektyviau rūšiuoti atliekas, sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, pagerinti miesto estetinį vaizdą.

Kas dar nežinojo
Žaliosios atliekos yra sodų, parkų, želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos – tai medžių šakos, lapai, žolė, velėnos. Jas griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, todėl šioms atliekoms tvarkyti yra skirti žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai ir kompostavimo dėžės.
Netinkamai šalinamos žaliosios atliekos didina gaisrų pavojų, vandens ir dirvožemio užterštumą, sudaro palankias sąlygas daugintis infekcijoms bei virusams. Lapai, nupjauta žolė, vaisių atliekos, pūdamos kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, sukelia nemalonių kvapų.
Aplinkosaugininkai primena, kad sodininkystės ir daržininkystės atliekas, žolę ir lapus miestuose ir miesteliuose deginti pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus draudžiama – už tai gali būti skirta bauda nuo 28 iki 231 euro.

Viktorija Skutulienė

Hits: 560

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite