Gauta 2000 kompostavimo dėžių

Socialiniame tinkle „Facebook” greitai paplito Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio paskelbta žinia, kad miestas įsigijo 2 tūkst. individualių sodo komposto dėžių. Anot jo, tai skatins rajono gyventojus rūšiuoti atliekas tam skirtose vietose. Tačiau į šią naujieną šilutiškiai sureagavo dvejopai: vieni džiaugėsi, o kiti net pyktelėjo. Daugelis miestelėnų abejoja, kad šios komposto dėžės pasieks jų sodus.

Organinėms atliekoms kompostuoti įsigyta 2000 individualių komposto dėžių. Pasak mero Vytauto Laurinaičio, jų turėtų užtekti visiems.

Kur tas gėris?
„Pamario” sodo gyventoja Diana įsitikinusi, kad valdininkai turėtų spręsti daug svarbesnes problemas, ne vien aprūpinti visus kompostavimo dėžėmis. Ji pasakojo, kad jau senai yra įsigijusi iš seniūnijos dvi kompostines ir rūšiuojanti atliekas. Kaip ji pati informavo, turi tris sujungtus sklypus, iš jų du apsodinti tik vaismedžiais ir apželdinti žole. Diana piktinasi, kad kaina už šiukšlių išvežimą esanti labai didelė. Ji nesakė, kokia ta suma, tačiau teigė, kad gavus sąskaitą jai norisi verkti…
„Kam mums tos kompostinės? Sąskaitą gaunu už trijų sklypų šiukšlių išvežimą, kuri galėtų būti mažesnė. Sodo teritorijoje yra pastatyti stiklo ir plastiko konteineriai, o atvažiuojantis buitinių atliekų sunkvežimis išmala mūsų kelią. Vėliau mes jį patys turime tvarkyti, nes niekas iš valdžios tuo nesirūpina. Jūs man pasakykite: tai kur tas gėris, kai bus didesnės kompostinės?“ – nuomonę laikraščiui išsakė sodo bendrijos gyventoja.
Kiti miestelėnai sako, kad jau daugiau kaip trejus metus laukia kompostavimo dėžių, tačiau vis jų negauna. Kai kurie negauną net šiukšlių rūšiavimo konteinerių. Ne vienas gyventojas po mero pranešimu išsakė savo nuomonę dėl trūkstamų kompostavimo dėžių. Tiesa, kiti nusiteikę teigiamai ir ruošiasi registruotis į eilę.
Šįkart gaus visi
Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas patikino, kad gyventojams nėra reikalo nerimauti, nes šį kartą visi, kurie kreipsis į seniūniją, gaus kompostavimo dėžes. Tiesa, gaus tik tiek asmenys, kurie iš tikrųjų gyvena sodo valdose ir pateiks sąskaitas, jog moka už šiukšlių išvežimą.
A. Ivanauskas sakė, kad yra gauta 2000 dėžių, o jų talpa kur kas didesnė nei ankstesnių. Prieš daugiau nei 4 metus buvo gauta per 1000 kompostavimo 500 litrų talpos dėžių, o į dabartinių talpa – 1035 litrai. „Manau, pradėsime dalinti nuo kitos savaitės, į eilę stoti nereikia. Ankščiau ne visi gyventojai gavo, todėl šįkart užteks visiems: ir kurie negavo, ir kurie nori gauti. Vėliau paaiškės, ar reikia papildymo. Esu įsitikinęs, kad pakaks“, – patikino seniūno pavaduotojas.
Šiuo metu Šilutės r. savivaldybėje individualių namų savininkai ne visi tėra aprūpinti kompostavimo konteineriais. Jų trūksta apie 2000. Tai leistų sumažinti apie 350 tonų biologinių atliekų, kurios vis dar patenka į bendrąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Siekiama sudaryti sąlygas gyventojams efektyviau rūšiuoti atliekas, sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, pagerinti miesto estetinį vaizdą.

Kas dar nežinojo
Žaliosios atliekos yra sodų, parkų, želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos – tai medžių šakos, lapai, žolė, velėnos. Jas griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, todėl šioms atliekoms tvarkyti yra skirti žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai ir kompostavimo dėžės.
Netinkamai šalinamos žaliosios atliekos didina gaisrų pavojų, vandens ir dirvožemio užterštumą, sudaro palankias sąlygas daugintis infekcijoms bei virusams. Lapai, nupjauta žolė, vaisių atliekos, pūdamos kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, sukelia nemalonių kvapų.
Aplinkosaugininkai primena, kad sodininkystės ir daržininkystės atliekas, žolę ir lapus miestuose ir miesteliuose deginti pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus draudžiama – už tai gali būti skirta bauda nuo 28 iki 231 euro.

Viktorija Skutulienė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite