Gauta 2000 kompostavimo dėžių

Socialiniame tinkle „Facebook” greitai paplito Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio paskelbta žinia, kad miestas įsigijo 2 tūkst. individualių sodo komposto dėžių. Anot jo, tai skatins rajono gyventojus rūšiuoti atliekas tam skirtose vietose. Tačiau į šią naujieną šilutiškiai sureagavo dvejopai: vieni džiaugėsi, o kiti net pyktelėjo. Daugelis miestelėnų abejoja, kad šios komposto dėžės pasieks jų sodus.

Organinėms atliekoms kompostuoti įsigyta 2000 individualių komposto dėžių. Pasak mero Vytauto Laurinaičio, jų turėtų užtekti visiems.

Kur tas gėris?
„Pamario” sodo gyventoja Diana įsitikinusi, kad valdininkai turėtų spręsti daug svarbesnes problemas, ne vien aprūpinti visus kompostavimo dėžėmis. Ji pasakojo, kad jau senai yra įsigijusi iš seniūnijos dvi kompostines ir rūšiuojanti atliekas. Kaip ji pati informavo, turi tris sujungtus sklypus, iš jų du apsodinti tik vaismedžiais ir apželdinti žole. Diana piktinasi, kad kaina už šiukšlių išvežimą esanti labai didelė. Ji nesakė, kokia ta suma, tačiau teigė, kad gavus sąskaitą jai norisi verkti…
„Kam mums tos kompostinės? Sąskaitą gaunu už trijų sklypų šiukšlių išvežimą, kuri galėtų būti mažesnė. Sodo teritorijoje yra pastatyti stiklo ir plastiko konteineriai, o atvažiuojantis buitinių atliekų sunkvežimis išmala mūsų kelią. Vėliau mes jį patys turime tvarkyti, nes niekas iš valdžios tuo nesirūpina. Jūs man pasakykite: tai kur tas gėris, kai bus didesnės kompostinės?“ – nuomonę laikraščiui išsakė sodo bendrijos gyventoja.
Kiti miestelėnai sako, kad jau daugiau kaip trejus metus laukia kompostavimo dėžių, tačiau vis jų negauna. Kai kurie negauną net šiukšlių rūšiavimo konteinerių. Ne vienas gyventojas po mero pranešimu išsakė savo nuomonę dėl trūkstamų kompostavimo dėžių. Tiesa, kiti nusiteikę teigiamai ir ruošiasi registruotis į eilę.
Šįkart gaus visi
Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas patikino, kad gyventojams nėra reikalo nerimauti, nes šį kartą visi, kurie kreipsis į seniūniją, gaus kompostavimo dėžes. Tiesa, gaus tik tiek asmenys, kurie iš tikrųjų gyvena sodo valdose ir pateiks sąskaitas, jog moka už šiukšlių išvežimą.
A. Ivanauskas sakė, kad yra gauta 2000 dėžių, o jų talpa kur kas didesnė nei ankstesnių. Prieš daugiau nei 4 metus buvo gauta per 1000 kompostavimo 500 litrų talpos dėžių, o į dabartinių talpa – 1035 litrai. „Manau, pradėsime dalinti nuo kitos savaitės, į eilę stoti nereikia. Ankščiau ne visi gyventojai gavo, todėl šįkart užteks visiems: ir kurie negavo, ir kurie nori gauti. Vėliau paaiškės, ar reikia papildymo. Esu įsitikinęs, kad pakaks“, – patikino seniūno pavaduotojas.
Šiuo metu Šilutės r. savivaldybėje individualių namų savininkai ne visi tėra aprūpinti kompostavimo konteineriais. Jų trūksta apie 2000. Tai leistų sumažinti apie 350 tonų biologinių atliekų, kurios vis dar patenka į bendrąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Siekiama sudaryti sąlygas gyventojams efektyviau rūšiuoti atliekas, sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, pagerinti miesto estetinį vaizdą.

Kas dar nežinojo
Žaliosios atliekos yra sodų, parkų, želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos – tai medžių šakos, lapai, žolė, velėnos. Jas griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, todėl šioms atliekoms tvarkyti yra skirti žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai ir kompostavimo dėžės.
Netinkamai šalinamos žaliosios atliekos didina gaisrų pavojų, vandens ir dirvožemio užterštumą, sudaro palankias sąlygas daugintis infekcijoms bei virusams. Lapai, nupjauta žolė, vaisių atliekos, pūdamos kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, sukelia nemalonių kvapų.
Aplinkosaugininkai primena, kad sodininkystės ir daržininkystės atliekas, žolę ir lapus miestuose ir miesteliuose deginti pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus draudžiama – už tai gali būti skirta bauda nuo 28 iki 231 euro.

Viktorija Skutulienė

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: – Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet

Mokiniams – atostogos, savaitę mokysis iš namų

Penktadienį, spalio 16-ąją, Šilutės rajone COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 11 asmenų, po savaitgalio šis skaičius padvigubėjo – 21. Vakar, spalio 22 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriui buvo žinoma jau apie 35 atvejus. Koronaviruso infekcija patvirtinta keliems šeimos gydytojams, jų pacientams, vienam moksleiviui bei mokyklos darbuotojui. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, nuo spalio 19 d. Šilutės Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos paskelbė papildomas mokinių rudens atostogas. Šilutės rajone jau savaitę sustabdyti visi uždarose ir atvirose erdvėse planuoti renginiai. Spalio

Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Aktyviausi – Vilniaus apskrityje Šiam paraiškų priėmimui

Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia. Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė. Karantino privalumai kovojant su virusu Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos