Gardame – su „Varpo gaudesiu“

Birželio 30-osios vakarą keliais nuo Žemaičių Naumiesčio ir nuo Švėkšnos automobiliai vienas po kito riedėjo į Gardamą. Nuo vidurdienio iki pat vėlumos Gardamo parkelyje šurmuliavo miestelio šventė „Varpo gaudesy“. Kaip Šilutės rajono bendruomenių šventėse įprasta, prieš pusiaunaktį, kai padangę nutvieskia fejerverkai, į sceną kyla garsūs Lietuvos dainininkai: Gardame koncertavo „Du Donatai“ ir grupė „Pikaso“. Į nemokamus scenos žvaigždžių koncertus šventėse suvažiuoja žiūrovų iš įvairių rajono kampelių bei atokių vietų.


Aštuonių Gardamo moterų šokių kolektyvo narės vilkėjo naujais tautiniais rūbais. Taip pasipuošusi Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė pirmiausia ir pasidžiaugė naujais rūbais. Gražūs, nauji – puošnesnės aprangos šventei nė nesurasi. Ir metai – neeiliniai: miestelio parkelyje šalia scenos didelis Lietuvos kontūrų ir trispalvės spalvų stendas priminė, kad šiemet Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus. Tad ir šventinė puošyba – su ąžuolo vainikais, įvairiausių gėlynų puokštėmis. Sukurti šį grožį gardamiškiams padeda Gardame įsikūrusi klaipėdietė Genovaitė Kamarauskienė.

Vėjyje plevėsuoja nešama Gardamo seniūnijos vėliava, o iš paskos aštuonios tautiniais rūbais pasipuošusios moterys neša ąžuolo šakų girliandą. Skamba gerų žmonių išsaugoto senutėlio varpo dūžiai. Prie jo – Gintaras Šertvytis. Esą iki 1938 m. šis varpas skambėjęs Gardamo bažnyčioje. Kabo jis ant nuo laiko papilkėjusio medžio gabalo, kurį nagingi vyrai pritvirtino prie specialiai sukalto stovo.

G. Šertvytis „Pamariui“ pasakojo, kad iš Rusijos šis varpas buvo gautas pirmajai Gardamo bažnyčiai. Jos istorija – sudėtinga: ir niokota, sunkiai statyta, nudegusi. Kai 1938 m. bažnyčiai buvo gauti nauji varpai, šis tapo nebereikalingas. Vienas žmogus jį paslėpęs po spaliais – gal kada praversiąs. „Ypatingas šis varpas Gardamui buvo, nes jis įspėdavo apie pavojus, nelaimes. Tai priešcarinėje Rusijoje nulietas varpas. Caro laikais, kai atvykdavo žandarai rinkti vyrų į rekrūtus, varpu būdavo pranešama, kad skubėtų slėptis. Gardamo istorijoje šis varpas tarnavo kaip ypatingo įspėjimo, gelbėjimo pranašas, dabar kviečia į šventę, skamba pagerbiant darbščiausius ir nusipelniusius Gardamo žemės žmones“, – pasakojo G. Šertvytis.

Skambant varpui ąžuolo girlianda moterys apjuosia sceną, į kurią kopia ir šventės svečiai: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Savivaldybės tarybos narė Laimutė Uselienė ir pagrindinė šventės šeimininkė seniūnė Birutė Pocevičienė.

Pagarba

Geros bičiulystės ir daug vaikų Gardamo seniūnijos bendruomenei palinkėjo meras V. Laurinaitis.

„Dešimti metai esu su jumis, man Petrinės ir Povilinės Gardame – svarbi šventė…“ – kalbėjo Seimo narys R. Žemaitaitis, gražių sveikinimo žodžių tarė ir kiti svečiai.

„Noriu palinkėti, kad tas varpo dūžis ateitų į kiekvieno šeimą, į kiekvieno širdį…“ – sakė seniūnė B. Pocevičienė.

Savivaldybės atstovai padovanojo ąžuoliuką, kad pasodintas augtų, vešėtų ir primintų gardamiškiams Lietuvos valstybingumo 100–metį. Šventės šeimininkai svečius papuošė iš ąžuolo lapų su kaimo laukuose augančių varpų nupintais suvenyrais (taip pat G. Kamarauskienės darbas). Ši moteris sukūrė ir 7 žalialapes skrybėles, skirtas Lietuvos valstybingumo 100–mečio Gardamo seniūnijos nominacijų laimėtojams.

Šimtmečio mokytojos nominacija teko Irenai Šerpytienei. Tautiškiausia paskelbta Šylių bendruomenė „Švylys“. Šimtmečio projektų nominacija teko B. Pacevičienės vadovaujamai Gardamo bendruomenei „Tenenys“. Jauniausia šimtmečio lydere paskelbta Lijana Jagintavičienė. Šimtmečio verslininku tituluotas Stanislovas Jonikaitis. Versliausia bendruomenė – Bliūdsukių kaimo bendruomenė „Želvesys“. Šimtmečio dovanos nominacija teko Petrui Juraškai.

Kiekviena nominacija įteikta skambant istorinio varpo dūžiams.

Dainos, muzika, linksmybės

Pirmiausia į sceną kilo Gardamo moterų vokalinis ansamblis „Aušrinė“ (vadovė L. Balčiauskienė). Saviškių dainos pradėjo linksmą koncertą. Kai į sceną sugužėjo V. Rukšnaitienės vadovaujama Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“, smagi muzika ir skambi daina išjudino ir šokėjus. Linksmybių tik gausėjo, žiūrovų – taip pat. Suvažiavę amatininkai, prekybininkai siūlė vaikams žaislų vaikams, moterims – papuošalų bei visokių kitokių gėrybių. Buvo kavos ir alaus…

Vaikams nuobodžiauti neteko – prie įvairių lauko žaislų ir žaidimų rikiavosi jų eilutės. O ir vidurdienį mažieji švęsti pradėjo pirmieji: sulaukė piratės Morgan iš „Mažojo aitvaro“. Jaunimas sportavo, vyko rankų lenkimo varžybos. Vakare nepamiršta pagerbti varduvininkus Petrus ir Povilus.

Sekmadienį Gardamo šv. Roko bažnyčioje vyko šv. Petro ir Povilo atlaidai.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame