Gardame – su „Varpo gaudesiu“

Birželio 30-osios vakarą keliais nuo Žemaičių Naumiesčio ir nuo Švėkšnos automobiliai vienas po kito riedėjo į Gardamą. Nuo vidurdienio iki pat vėlumos Gardamo parkelyje šurmuliavo miestelio šventė „Varpo gaudesy“. Kaip Šilutės rajono bendruomenių šventėse įprasta, prieš pusiaunaktį, kai padangę nutvieskia fejerverkai, į sceną kyla garsūs Lietuvos dainininkai: Gardame koncertavo „Du Donatai“ ir grupė „Pikaso“. Į nemokamus scenos žvaigždžių koncertus šventėse suvažiuoja žiūrovų iš įvairių rajono kampelių bei atokių vietų.


Aštuonių Gardamo moterų šokių kolektyvo narės vilkėjo naujais tautiniais rūbais. Taip pasipuošusi Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė pirmiausia ir pasidžiaugė naujais rūbais. Gražūs, nauji – puošnesnės aprangos šventei nė nesurasi. Ir metai – neeiliniai: miestelio parkelyje šalia scenos didelis Lietuvos kontūrų ir trispalvės spalvų stendas priminė, kad šiemet Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus. Tad ir šventinė puošyba – su ąžuolo vainikais, įvairiausių gėlynų puokštėmis. Sukurti šį grožį gardamiškiams padeda Gardame įsikūrusi klaipėdietė Genovaitė Kamarauskienė.

Vėjyje plevėsuoja nešama Gardamo seniūnijos vėliava, o iš paskos aštuonios tautiniais rūbais pasipuošusios moterys neša ąžuolo šakų girliandą. Skamba gerų žmonių išsaugoto senutėlio varpo dūžiai. Prie jo – Gintaras Šertvytis. Esą iki 1938 m. šis varpas skambėjęs Gardamo bažnyčioje. Kabo jis ant nuo laiko papilkėjusio medžio gabalo, kurį nagingi vyrai pritvirtino prie specialiai sukalto stovo.

G. Šertvytis „Pamariui“ pasakojo, kad iš Rusijos šis varpas buvo gautas pirmajai Gardamo bažnyčiai. Jos istorija – sudėtinga: ir niokota, sunkiai statyta, nudegusi. Kai 1938 m. bažnyčiai buvo gauti nauji varpai, šis tapo nebereikalingas. Vienas žmogus jį paslėpęs po spaliais – gal kada praversiąs. „Ypatingas šis varpas Gardamui buvo, nes jis įspėdavo apie pavojus, nelaimes. Tai priešcarinėje Rusijoje nulietas varpas. Caro laikais, kai atvykdavo žandarai rinkti vyrų į rekrūtus, varpu būdavo pranešama, kad skubėtų slėptis. Gardamo istorijoje šis varpas tarnavo kaip ypatingo įspėjimo, gelbėjimo pranašas, dabar kviečia į šventę, skamba pagerbiant darbščiausius ir nusipelniusius Gardamo žemės žmones“, – pasakojo G. Šertvytis.

Skambant varpui ąžuolo girlianda moterys apjuosia sceną, į kurią kopia ir šventės svečiai: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Savivaldybės tarybos narė Laimutė Uselienė ir pagrindinė šventės šeimininkė seniūnė Birutė Pocevičienė.

Pagarba

Geros bičiulystės ir daug vaikų Gardamo seniūnijos bendruomenei palinkėjo meras V. Laurinaitis.

„Dešimti metai esu su jumis, man Petrinės ir Povilinės Gardame – svarbi šventė…“ – kalbėjo Seimo narys R. Žemaitaitis, gražių sveikinimo žodžių tarė ir kiti svečiai.

„Noriu palinkėti, kad tas varpo dūžis ateitų į kiekvieno šeimą, į kiekvieno širdį…“ – sakė seniūnė B. Pocevičienė.

Savivaldybės atstovai padovanojo ąžuoliuką, kad pasodintas augtų, vešėtų ir primintų gardamiškiams Lietuvos valstybingumo 100–metį. Šventės šeimininkai svečius papuošė iš ąžuolo lapų su kaimo laukuose augančių varpų nupintais suvenyrais (taip pat G. Kamarauskienės darbas). Ši moteris sukūrė ir 7 žalialapes skrybėles, skirtas Lietuvos valstybingumo 100–mečio Gardamo seniūnijos nominacijų laimėtojams.

Šimtmečio mokytojos nominacija teko Irenai Šerpytienei. Tautiškiausia paskelbta Šylių bendruomenė „Švylys“. Šimtmečio projektų nominacija teko B. Pacevičienės vadovaujamai Gardamo bendruomenei „Tenenys“. Jauniausia šimtmečio lydere paskelbta Lijana Jagintavičienė. Šimtmečio verslininku tituluotas Stanislovas Jonikaitis. Versliausia bendruomenė – Bliūdsukių kaimo bendruomenė „Želvesys“. Šimtmečio dovanos nominacija teko Petrui Juraškai.

Kiekviena nominacija įteikta skambant istorinio varpo dūžiams.

Dainos, muzika, linksmybės

Pirmiausia į sceną kilo Gardamo moterų vokalinis ansamblis „Aušrinė“ (vadovė L. Balčiauskienė). Saviškių dainos pradėjo linksmą koncertą. Kai į sceną sugužėjo V. Rukšnaitienės vadovaujama Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“, smagi muzika ir skambi daina išjudino ir šokėjus. Linksmybių tik gausėjo, žiūrovų – taip pat. Suvažiavę amatininkai, prekybininkai siūlė vaikams žaislų vaikams, moterims – papuošalų bei visokių kitokių gėrybių. Buvo kavos ir alaus…

Vaikams nuobodžiauti neteko – prie įvairių lauko žaislų ir žaidimų rikiavosi jų eilutės. O ir vidurdienį mažieji švęsti pradėjo pirmieji: sulaukė piratės Morgan iš „Mažojo aitvaro“. Jaunimas sportavo, vyko rankų lenkimo varžybos. Vakare nepamiršta pagerbti varduvininkus Petrus ir Povilus.

Sekmadienį Gardamo šv. Roko bažnyčioje vyko šv. Petro ir Povilo atlaidai.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.