Gardame – su „Varpo gaudesiu“

Birželio 30-osios vakarą keliais nuo Žemaičių Naumiesčio ir nuo Švėkšnos automobiliai vienas po kito riedėjo į Gardamą. Nuo vidurdienio iki pat vėlumos Gardamo parkelyje šurmuliavo miestelio šventė „Varpo gaudesy“. Kaip Šilutės rajono bendruomenių šventėse įprasta, prieš pusiaunaktį, kai padangę nutvieskia fejerverkai, į sceną kyla garsūs Lietuvos dainininkai: Gardame koncertavo „Du Donatai“ ir grupė „Pikaso“. Į nemokamus scenos žvaigždžių koncertus šventėse suvažiuoja žiūrovų iš įvairių rajono kampelių bei atokių vietų.


Aštuonių Gardamo moterų šokių kolektyvo narės vilkėjo naujais tautiniais rūbais. Taip pasipuošusi Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė pirmiausia ir pasidžiaugė naujais rūbais. Gražūs, nauji – puošnesnės aprangos šventei nė nesurasi. Ir metai – neeiliniai: miestelio parkelyje šalia scenos didelis Lietuvos kontūrų ir trispalvės spalvų stendas priminė, kad šiemet Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus. Tad ir šventinė puošyba – su ąžuolo vainikais, įvairiausių gėlynų puokštėmis. Sukurti šį grožį gardamiškiams padeda Gardame įsikūrusi klaipėdietė Genovaitė Kamarauskienė.

Vėjyje plevėsuoja nešama Gardamo seniūnijos vėliava, o iš paskos aštuonios tautiniais rūbais pasipuošusios moterys neša ąžuolo šakų girliandą. Skamba gerų žmonių išsaugoto senutėlio varpo dūžiai. Prie jo – Gintaras Šertvytis. Esą iki 1938 m. šis varpas skambėjęs Gardamo bažnyčioje. Kabo jis ant nuo laiko papilkėjusio medžio gabalo, kurį nagingi vyrai pritvirtino prie specialiai sukalto stovo.

G. Šertvytis „Pamariui“ pasakojo, kad iš Rusijos šis varpas buvo gautas pirmajai Gardamo bažnyčiai. Jos istorija – sudėtinga: ir niokota, sunkiai statyta, nudegusi. Kai 1938 m. bažnyčiai buvo gauti nauji varpai, šis tapo nebereikalingas. Vienas žmogus jį paslėpęs po spaliais – gal kada praversiąs. „Ypatingas šis varpas Gardamui buvo, nes jis įspėdavo apie pavojus, nelaimes. Tai priešcarinėje Rusijoje nulietas varpas. Caro laikais, kai atvykdavo žandarai rinkti vyrų į rekrūtus, varpu būdavo pranešama, kad skubėtų slėptis. Gardamo istorijoje šis varpas tarnavo kaip ypatingo įspėjimo, gelbėjimo pranašas, dabar kviečia į šventę, skamba pagerbiant darbščiausius ir nusipelniusius Gardamo žemės žmones“, – pasakojo G. Šertvytis.

Skambant varpui ąžuolo girlianda moterys apjuosia sceną, į kurią kopia ir šventės svečiai: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Savivaldybės tarybos narė Laimutė Uselienė ir pagrindinė šventės šeimininkė seniūnė Birutė Pocevičienė.

Pagarba

Geros bičiulystės ir daug vaikų Gardamo seniūnijos bendruomenei palinkėjo meras V. Laurinaitis.

„Dešimti metai esu su jumis, man Petrinės ir Povilinės Gardame – svarbi šventė…“ – kalbėjo Seimo narys R. Žemaitaitis, gražių sveikinimo žodžių tarė ir kiti svečiai.

„Noriu palinkėti, kad tas varpo dūžis ateitų į kiekvieno šeimą, į kiekvieno širdį…“ – sakė seniūnė B. Pocevičienė.

Savivaldybės atstovai padovanojo ąžuoliuką, kad pasodintas augtų, vešėtų ir primintų gardamiškiams Lietuvos valstybingumo 100–metį. Šventės šeimininkai svečius papuošė iš ąžuolo lapų su kaimo laukuose augančių varpų nupintais suvenyrais (taip pat G. Kamarauskienės darbas). Ši moteris sukūrė ir 7 žalialapes skrybėles, skirtas Lietuvos valstybingumo 100–mečio Gardamo seniūnijos nominacijų laimėtojams.

Šimtmečio mokytojos nominacija teko Irenai Šerpytienei. Tautiškiausia paskelbta Šylių bendruomenė „Švylys“. Šimtmečio projektų nominacija teko B. Pacevičienės vadovaujamai Gardamo bendruomenei „Tenenys“. Jauniausia šimtmečio lydere paskelbta Lijana Jagintavičienė. Šimtmečio verslininku tituluotas Stanislovas Jonikaitis. Versliausia bendruomenė – Bliūdsukių kaimo bendruomenė „Želvesys“. Šimtmečio dovanos nominacija teko Petrui Juraškai.

Kiekviena nominacija įteikta skambant istorinio varpo dūžiams.

Dainos, muzika, linksmybės

Pirmiausia į sceną kilo Gardamo moterų vokalinis ansamblis „Aušrinė“ (vadovė L. Balčiauskienė). Saviškių dainos pradėjo linksmą koncertą. Kai į sceną sugužėjo V. Rukšnaitienės vadovaujama Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“, smagi muzika ir skambi daina išjudino ir šokėjus. Linksmybių tik gausėjo, žiūrovų – taip pat. Suvažiavę amatininkai, prekybininkai siūlė vaikams žaislų vaikams, moterims – papuošalų bei visokių kitokių gėrybių. Buvo kavos ir alaus…

Vaikams nuobodžiauti neteko – prie įvairių lauko žaislų ir žaidimų rikiavosi jų eilutės. O ir vidurdienį mažieji švęsti pradėjo pirmieji: sulaukė piratės Morgan iš „Mažojo aitvaro“. Jaunimas sportavo, vyko rankų lenkimo varžybos. Vakare nepamiršta pagerbti varduvininkus Petrus ir Povilus.

Sekmadienį Gardamo šv. Roko bažnyčioje vyko šv. Petro ir Povilo atlaidai.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Patarimai kaip elgtis karštą ir saulėtą dieną

Karštą  ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF

Kintų muzikos festivalyje skambės garsų dramos ir skleisis erdvi muzikos panorama

Liepos 17-19 d. Kintų muzikos festivalis kviečia į tris muzikos įvairovę patirti siūlančius koncertus, kuriais festivalio klausytojus džiugins ryškūs ir kiekvienas savaip charizmatiški lietuvių atlikėjai – Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas, Vokietija), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. „D. Kirilauskas, ko gero, priskirtinas prie tų atlikėjų, kuriam žymiai vertingesnė ne žaidybinė, azartinė laikysena, kaitinanti publiką smagiais efektais <…>, bet gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apie atlikėją atsiliepia

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą