Gardame – su „Varpo gaudesiu“

Birželio 30-osios vakarą keliais nuo Žemaičių Naumiesčio ir nuo Švėkšnos automobiliai vienas po kito riedėjo į Gardamą. Nuo vidurdienio iki pat vėlumos Gardamo parkelyje šurmuliavo miestelio šventė „Varpo gaudesy“. Kaip Šilutės rajono bendruomenių šventėse įprasta, prieš pusiaunaktį, kai padangę nutvieskia fejerverkai, į sceną kyla garsūs Lietuvos dainininkai: Gardame koncertavo „Du Donatai“ ir grupė „Pikaso“. Į nemokamus scenos žvaigždžių koncertus šventėse suvažiuoja žiūrovų iš įvairių rajono kampelių bei atokių vietų.


Aštuonių Gardamo moterų šokių kolektyvo narės vilkėjo naujais tautiniais rūbais. Taip pasipuošusi Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė pirmiausia ir pasidžiaugė naujais rūbais. Gražūs, nauji – puošnesnės aprangos šventei nė nesurasi. Ir metai – neeiliniai: miestelio parkelyje šalia scenos didelis Lietuvos kontūrų ir trispalvės spalvų stendas priminė, kad šiemet Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus. Tad ir šventinė puošyba – su ąžuolo vainikais, įvairiausių gėlynų puokštėmis. Sukurti šį grožį gardamiškiams padeda Gardame įsikūrusi klaipėdietė Genovaitė Kamarauskienė.

Vėjyje plevėsuoja nešama Gardamo seniūnijos vėliava, o iš paskos aštuonios tautiniais rūbais pasipuošusios moterys neša ąžuolo šakų girliandą. Skamba gerų žmonių išsaugoto senutėlio varpo dūžiai. Prie jo – Gintaras Šertvytis. Esą iki 1938 m. šis varpas skambėjęs Gardamo bažnyčioje. Kabo jis ant nuo laiko papilkėjusio medžio gabalo, kurį nagingi vyrai pritvirtino prie specialiai sukalto stovo.

G. Šertvytis „Pamariui“ pasakojo, kad iš Rusijos šis varpas buvo gautas pirmajai Gardamo bažnyčiai. Jos istorija – sudėtinga: ir niokota, sunkiai statyta, nudegusi. Kai 1938 m. bažnyčiai buvo gauti nauji varpai, šis tapo nebereikalingas. Vienas žmogus jį paslėpęs po spaliais – gal kada praversiąs. „Ypatingas šis varpas Gardamui buvo, nes jis įspėdavo apie pavojus, nelaimes. Tai priešcarinėje Rusijoje nulietas varpas. Caro laikais, kai atvykdavo žandarai rinkti vyrų į rekrūtus, varpu būdavo pranešama, kad skubėtų slėptis. Gardamo istorijoje šis varpas tarnavo kaip ypatingo įspėjimo, gelbėjimo pranašas, dabar kviečia į šventę, skamba pagerbiant darbščiausius ir nusipelniusius Gardamo žemės žmones“, – pasakojo G. Šertvytis.

Skambant varpui ąžuolo girlianda moterys apjuosia sceną, į kurią kopia ir šventės svečiai: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Savivaldybės tarybos narė Laimutė Uselienė ir pagrindinė šventės šeimininkė seniūnė Birutė Pocevičienė.

Pagarba

Geros bičiulystės ir daug vaikų Gardamo seniūnijos bendruomenei palinkėjo meras V. Laurinaitis.

„Dešimti metai esu su jumis, man Petrinės ir Povilinės Gardame – svarbi šventė…“ – kalbėjo Seimo narys R. Žemaitaitis, gražių sveikinimo žodžių tarė ir kiti svečiai.

„Noriu palinkėti, kad tas varpo dūžis ateitų į kiekvieno šeimą, į kiekvieno širdį…“ – sakė seniūnė B. Pocevičienė.

Savivaldybės atstovai padovanojo ąžuoliuką, kad pasodintas augtų, vešėtų ir primintų gardamiškiams Lietuvos valstybingumo 100–metį. Šventės šeimininkai svečius papuošė iš ąžuolo lapų su kaimo laukuose augančių varpų nupintais suvenyrais (taip pat G. Kamarauskienės darbas). Ši moteris sukūrė ir 7 žalialapes skrybėles, skirtas Lietuvos valstybingumo 100–mečio Gardamo seniūnijos nominacijų laimėtojams.

Šimtmečio mokytojos nominacija teko Irenai Šerpytienei. Tautiškiausia paskelbta Šylių bendruomenė „Švylys“. Šimtmečio projektų nominacija teko B. Pacevičienės vadovaujamai Gardamo bendruomenei „Tenenys“. Jauniausia šimtmečio lydere paskelbta Lijana Jagintavičienė. Šimtmečio verslininku tituluotas Stanislovas Jonikaitis. Versliausia bendruomenė – Bliūdsukių kaimo bendruomenė „Želvesys“. Šimtmečio dovanos nominacija teko Petrui Juraškai.

Kiekviena nominacija įteikta skambant istorinio varpo dūžiams.

Dainos, muzika, linksmybės

Pirmiausia į sceną kilo Gardamo moterų vokalinis ansamblis „Aušrinė“ (vadovė L. Balčiauskienė). Saviškių dainos pradėjo linksmą koncertą. Kai į sceną sugužėjo V. Rukšnaitienės vadovaujama Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“, smagi muzika ir skambi daina išjudino ir šokėjus. Linksmybių tik gausėjo, žiūrovų – taip pat. Suvažiavę amatininkai, prekybininkai siūlė vaikams žaislų vaikams, moterims – papuošalų bei visokių kitokių gėrybių. Buvo kavos ir alaus…

Vaikams nuobodžiauti neteko – prie įvairių lauko žaislų ir žaidimų rikiavosi jų eilutės. O ir vidurdienį mažieji švęsti pradėjo pirmieji: sulaukė piratės Morgan iš „Mažojo aitvaro“. Jaunimas sportavo, vyko rankų lenkimo varžybos. Vakare nepamiršta pagerbti varduvininkus Petrus ir Povilus.

Sekmadienį Gardamo šv. Roko bažnyčioje vyko šv. Petro ir Povilo atlaidai.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo