Gardame – su „Varpo gaudesiu“

Birželio 30-osios vakarą keliais nuo Žemaičių Naumiesčio ir nuo Švėkšnos automobiliai vienas po kito riedėjo į Gardamą. Nuo vidurdienio iki pat vėlumos Gardamo parkelyje šurmuliavo miestelio šventė „Varpo gaudesy“. Kaip Šilutės rajono bendruomenių šventėse įprasta, prieš pusiaunaktį, kai padangę nutvieskia fejerverkai, į sceną kyla garsūs Lietuvos dainininkai: Gardame koncertavo „Du Donatai“ ir grupė „Pikaso“. Į nemokamus scenos žvaigždžių koncertus šventėse suvažiuoja žiūrovų iš įvairių rajono kampelių bei atokių vietų.


Aštuonių Gardamo moterų šokių kolektyvo narės vilkėjo naujais tautiniais rūbais. Taip pasipuošusi Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė pirmiausia ir pasidžiaugė naujais rūbais. Gražūs, nauji – puošnesnės aprangos šventei nė nesurasi. Ir metai – neeiliniai: miestelio parkelyje šalia scenos didelis Lietuvos kontūrų ir trispalvės spalvų stendas priminė, kad šiemet Lietuvos valstybingumo 100 metų jubiliejus. Tad ir šventinė puošyba – su ąžuolo vainikais, įvairiausių gėlynų puokštėmis. Sukurti šį grožį gardamiškiams padeda Gardame įsikūrusi klaipėdietė Genovaitė Kamarauskienė.

Vėjyje plevėsuoja nešama Gardamo seniūnijos vėliava, o iš paskos aštuonios tautiniais rūbais pasipuošusios moterys neša ąžuolo šakų girliandą. Skamba gerų žmonių išsaugoto senutėlio varpo dūžiai. Prie jo – Gintaras Šertvytis. Esą iki 1938 m. šis varpas skambėjęs Gardamo bažnyčioje. Kabo jis ant nuo laiko papilkėjusio medžio gabalo, kurį nagingi vyrai pritvirtino prie specialiai sukalto stovo.

G. Šertvytis „Pamariui“ pasakojo, kad iš Rusijos šis varpas buvo gautas pirmajai Gardamo bažnyčiai. Jos istorija – sudėtinga: ir niokota, sunkiai statyta, nudegusi. Kai 1938 m. bažnyčiai buvo gauti nauji varpai, šis tapo nebereikalingas. Vienas žmogus jį paslėpęs po spaliais – gal kada praversiąs. „Ypatingas šis varpas Gardamui buvo, nes jis įspėdavo apie pavojus, nelaimes. Tai priešcarinėje Rusijoje nulietas varpas. Caro laikais, kai atvykdavo žandarai rinkti vyrų į rekrūtus, varpu būdavo pranešama, kad skubėtų slėptis. Gardamo istorijoje šis varpas tarnavo kaip ypatingo įspėjimo, gelbėjimo pranašas, dabar kviečia į šventę, skamba pagerbiant darbščiausius ir nusipelniusius Gardamo žemės žmones“, – pasakojo G. Šertvytis.

Skambant varpui ąžuolo girlianda moterys apjuosia sceną, į kurią kopia ir šventės svečiai: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Savivaldybės tarybos narė Laimutė Uselienė ir pagrindinė šventės šeimininkė seniūnė Birutė Pocevičienė.

Pagarba

Geros bičiulystės ir daug vaikų Gardamo seniūnijos bendruomenei palinkėjo meras V. Laurinaitis.

„Dešimti metai esu su jumis, man Petrinės ir Povilinės Gardame – svarbi šventė…“ – kalbėjo Seimo narys R. Žemaitaitis, gražių sveikinimo žodžių tarė ir kiti svečiai.

„Noriu palinkėti, kad tas varpo dūžis ateitų į kiekvieno šeimą, į kiekvieno širdį…“ – sakė seniūnė B. Pocevičienė.

Savivaldybės atstovai padovanojo ąžuoliuką, kad pasodintas augtų, vešėtų ir primintų gardamiškiams Lietuvos valstybingumo 100–metį. Šventės šeimininkai svečius papuošė iš ąžuolo lapų su kaimo laukuose augančių varpų nupintais suvenyrais (taip pat G. Kamarauskienės darbas). Ši moteris sukūrė ir 7 žalialapes skrybėles, skirtas Lietuvos valstybingumo 100–mečio Gardamo seniūnijos nominacijų laimėtojams.

Šimtmečio mokytojos nominacija teko Irenai Šerpytienei. Tautiškiausia paskelbta Šylių bendruomenė „Švylys“. Šimtmečio projektų nominacija teko B. Pacevičienės vadovaujamai Gardamo bendruomenei „Tenenys“. Jauniausia šimtmečio lydere paskelbta Lijana Jagintavičienė. Šimtmečio verslininku tituluotas Stanislovas Jonikaitis. Versliausia bendruomenė – Bliūdsukių kaimo bendruomenė „Želvesys“. Šimtmečio dovanos nominacija teko Petrui Juraškai.

Kiekviena nominacija įteikta skambant istorinio varpo dūžiams.

Dainos, muzika, linksmybės

Pirmiausia į sceną kilo Gardamo moterų vokalinis ansamblis „Aušrinė“ (vadovė L. Balčiauskienė). Saviškių dainos pradėjo linksmą koncertą. Kai į sceną sugužėjo V. Rukšnaitienės vadovaujama Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“, smagi muzika ir skambi daina išjudino ir šokėjus. Linksmybių tik gausėjo, žiūrovų – taip pat. Suvažiavę amatininkai, prekybininkai siūlė vaikams žaislų vaikams, moterims – papuošalų bei visokių kitokių gėrybių. Buvo kavos ir alaus…

Vaikams nuobodžiauti neteko – prie įvairių lauko žaislų ir žaidimų rikiavosi jų eilutės. O ir vidurdienį mažieji švęsti pradėjo pirmieji: sulaukė piratės Morgan iš „Mažojo aitvaro“. Jaunimas sportavo, vyko rankų lenkimo varžybos. Vakare nepamiršta pagerbti varduvininkus Petrus ir Povilus.

Sekmadienį Gardamo šv. Roko bažnyčioje vyko šv. Petro ir Povilo atlaidai.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po