Gandro pavakariai Kazimierui Žemguliui prisiminti

Rugpjūčio 24 d. – šv. Baltramiejus, gandrų išskridimo diena. Bitėnų kaimo bendruomenė ir Rambyno regioninio parko darbuotojai šia proga surengė tradicinius gandro pavakarius (Palaunagę). Tik šįkart be Bitėnų kaimo šviesuolio Kazimiero Žemgulio, šiemet iškeliavusio Anapilin. Prisiminimai apie šį visų gerbiamą žmogų liejosi kaip iš gausybės rago.

gandrai.63.pag

Apie Bitėnų gandrus
Rambyno regioninio parko direkcijos darbuotojas Drąsutis Brazauskas pasakojo, kad parko teritorijoje kasmet peri 50 porų gandrų. Gausybė gandrų liudija, kad čia gera, ekologiška gamta. Kasmet gandrai išperi vidutiniškai 85 jauniklius. Daugiau vargu ar pavyktų išmaitinti ir užauginti. Dešimtį metų gandrus stebintis specialistas sakė, kad jauniklių per tiek laiko būta per 850. Viename lizde per dešimtmetį užaugo vidutiniškai 17 gandriukų.
Gandras gyvena net 30 metų, jie ištikimi savo lizdui, į kurį pirmasis sugrįžta patinas, vėliau parskrenda patelė. Ir išskrenda, ir parskrenda gandrai kas sau, ne poromis. Yra gandrų pora, kurios patinas sužieduotas, jau antrus metus jie čia peri, tačiau į žiedą iš arti pažvelgti neteko. Pagėgių, Bitėnų kraštas pagal gandrų gausą yra antras Lietuvoje po Šalčininkų rajono.

Nors į gandro pavakarius susirinko nedaug žmonių, pabendrauta nuoširdžiai ir šiltai.

Nors į gandro pavakarius susirinko nedaug žmonių, pabendrauta nuoširdžiai ir šiltai.

Prisiminimai
Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė pasakojo: „Pirmuosius gandro pavakarius 2007 metais šventėme Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje. Kazimieras – kaimo siela, gandrų tėvas, Bitėnų šviesulys šiais metais gandrų jau neišlydėjo. Netekome jo, tačiau Kazimierą primena baltais ir rožiniais žiedais apsipilanti jo puoselėta gudobelė, keturių rūšių obuolius brandinanti obelis…“
Gandrų tėvo vardą Bitėnuose pelno tos sodybos šeimininkai, kurie pirmieji sulaukia gandrų. Per pirmuosius gandro pavakarius Birutė ir Kazimieras Žemguliai gavo garbingą gandrų tėvų vardą. Tądien parodytas ir filmuotas įrašas: Kazimieras lipa kopėčiomis ant tvarto stogo, norėdamas į ten esantį didžiulį gandralizdį įmesti pinigėlį. Energingas, linksmas, vis pajuokaudamas nuo to stogo kalbina susirinkusiuosius į šventę…
„Dėkokime likimui, kad spėjome jį išgirsti, kad pasodinome jo dovanotą medelį, kad paragavome jo kopinėto medaus. Po mūsų tiek ir lieka: žiupsnelis prisiminimų“, – jau dvidešimtajame parko direkcijos laikraštuko „Rambynas“ numeryje rašo Eugenijus Skipitis, primindamas, kad skamba paskutiniai šios vasaros varpeliai ne tik mums, bet ir Bitėnų kaimo šviesuoliui Kazimierui, palikusiam ant stalo natas, kažkur – akordeoną…
Du kartus per metus leidžiamo laikraštuko dvidešimtajame numeryje irgi rašoma apie didžią Bitėnų netektį.
Šilutės „Verdainės“ folkloro kolektyvo vadovė Regina Jokubaitytė ir dainininkė Danguolė Kalininienė, vilkėdamos Mažosios Lietuvos krašto tautiniais rūbais, gražiai padainavo. Pirmoji moterų dueto daina – apie ąžuolą: Kazimieras buvo mielas ir mylimas, kaip ąžuolas savo galybe, jėga, gerumu.

Giedrė Skipitienė ir Birutė Žemgulienė apžiūri fotografijų parodą.

Giedrė Skipitienė ir Birutė Žemgulienė apžiūri fotografijų parodą.

Šilutiškė Birutė Servienė daugybę kartų lankėsi Žemgulių sodyboje, nuotraukose įamžino pirmuosius krokų žiedus, gėlynus, vaizdus: jie keitėsi ekrane, o Birutė sakė esanti dėkinga likimui už visus tuos susitikimus su Žemguliais, tai buvo tarsi galimybė augti.
„Kazelis ir telefonu mokė skiepyti medžius, jis buvęs menininkas. Dar 1985 m. Žemguliai buvo atvykę į Rusnės „Šaktarpio“ šventę. Traukia į Bitėnus ir Šilutės krašto žmones, gaila, kad Pagėgių kraštas atskirtas nuo Šilutės rajono, tarsi atidalytas…“ – kalbėjo B. Servienė.
Kartu atvykusi šilutiškė Roza Šikšnienė prisiminė ekskursiją po Žemgulių namuose tuomet veikusį M. Jankaus muziejų: „Svarbu ne eksponatų gausa, svarbu šiluma, kurios čia netrūko, vidinė šiluma“, – kalbėjo R. Šikšnienė, kaupianti viską apie Bitėnus, Rambyną ir šios vietos įvykius.
Mokytoja Jūratė Kriaučiūnienė – buvusi K. Žemgulio mokinė. „Tai buvo mokytojas su ilgais baltais plaukais, iš Bitėnų į Lumpėnų mokyklą atvažiuodavęs dviračiu. Pasaulyje yra daug mokytojų, o jis mane ir mokė, ir ugdė, ir ruošė gyvenimui. Gamta, meilė, daina, akordeonas, dviratis, iš jo rankų medus, obuoliai… „Turi elnias erdvų namą ir jame gerai gyvena…“ – taip dainavome prieš daugelį metų, šią dainą gerai moku ir dabar“, – pasakojo buvusi K. Žemgulio mokinė.
Kitas šio mokytojo auklėtinis Remigijus Kelneris, „Lumpėnų Rambyno“ vadovas, deja, dėl darbų į šią šventę atvykti negalėjo, tačiau apie savo mokytoją K. Žemgulį pasakytų irgi daug šiltų žodžių.
G. Skipitienė tarsi apibendrino: „Tokios asmenybės netekome… Kazimieras buvo kupinas energijos, dosnus kiekvienam. Laimingi tie, kurie jį pažinojo“.
Pagėgiškės kultūros darbuotojos Svetlana Jašinskienė, Aksavera Mikšienė neslėpė, kad iš Žemgulių daug mokėsi, nors trūkdavę drąsos belstis į jų namus ir trukdyti, klausti patarimo rengiant šventes. „Kai Joninių ant Rambyno kalno aukurą uždegė Birutė ir Kazimieras Žemguliai, žiūrėjau ir grožėjausi – eina tiesūs, šviesūs, tvirtai laikydami iškeltą fakelą… Nesu mačiusi gražesnių žmonių“,– sakė A. Mikšienė.
„Ačiū visiems už gražius žodžius apie Kazelį. Gal ir perdėtai… Ačiū visiems“, – dėkojo Birutė Žemgulienė, kuriai vyro netektis buvo labai sunki ir skaudi, tačiau viešai ji to nerodo.

Kugelio Bitėnų kaimo šeimininkės iškepė daug – gandro pavakariai buvo labai sotūs.

Kugelio Bitėnų kaimo šeimininkės iškepė daug – gandro pavakariai buvo labai sotūs.

Gandro pavakariai
Bitėniškė Zofija Zubrickienė, garsioji Bitėnų kaimo naminės duonos kepėja, kartu su Laimute Būdvytiene gandro pavakariams patiekė kugelio su ypatingu padažu, pabarstytu žiedais. Pavyko sužinoti, kad padažas iš varškės, grietinės bei susmulkintų česnako, agurkų ir krapų. Gardumėlis!
Bitėniškiai į gandro pavakarius atsinešė ir pyragų, kitokių skanumynų. Sako, kai gandrai parskrenda, ūkininkas jau turi duoti samdiniams ir pavakarius. Kai gandrai išskrenda, darbymetis jau baigtas, tų gandro pavakarių šeimyna nebegauna, Palaunagės nelieka.
Parko direkcijos lankytojų centre G. Skipitienė pristatė ir tauragiškio fotografo, muziejaus vadovo Romualdo Vaitkaus fotografijų parodą, kuri netrukus bus perkelta į Seimą. Dešimtį personalinių parodų surengęs fotografas nuotraukose pateikia tikrą Lietuvą: suniokotą Plaškių bažnyčią ir šio kaimo žmones, vaikų skurdą ir kaimiečių apsileidimą, kartų „pamokas“ vaikams, tikrąją Tilžę, yra nuotraukų iš Rusnės.

Stasė SKUTULIENĖ

Bitėniškės šeimininkės kugelio padažą papuošė gėlių žiedeliais.

Bitėniškės šeimininkės kugelio padažą papuošė gėlių žiedeliais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

talka Mažių kapinaitėse

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.   Kažkur netoliese gimė Vydūnas   Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu

Kelionės išlaidų apmokėjimas – reikšminga pagalba suinteresuotiems darbu užsienyje

Namų remontas, „kapitalinis vizitas“ pas odontologą, svajonių atostogos su šeima ar naujas automobilis – svajonių ir planų turime kiekvienas, deja, ne visi turi palankias galimybes juos įgyvendinti. Bene dažniausia to priežastis – stinga lėšų. Jei Lietuvoje siūlomos darbo vietos jums nėra priimtinos dėl atlyginimo dydžio ar kitų priežasčių, atviros ir kitų valstybių darbo rinkos: tereikia žinoti, kaip išsirinkti geriausią karjeros sprendimą! Darbas užsienyje su apmokama kelione – palanki galimybė ir tiems, kuriems išvyka į vieną ar kitą šalį būtų „neįkandama“

Ar valstybinių ir privačių medicinos įstaigų įranga skiriasi?

Turbūt sutiksite, kad sveikata yra svarbiausias žmogaus turtas. Žinoma, norisi visada jaustis gerai ir kad tiek kūnas, tiek siela visada būtų sveiki. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė savo kūno priežiūra, kuri apima tiek mūsų kasdienius ritualus, tiek medicininę įrangą, kuri gali diagnozuoti problemas dar tada, kol jos labai mažos. Tiesa, dažnai girdime, kad medicininė įranga valstybinėse ir privačiose klinikose skiriasi. Dėl to to kinta ir ligos radimo tempai. Ar tai yra tiesa? Negalime pasiremti faktais, kadangi nebuvo atliktas toks tyrimas. Tačiau

Rusniškis Saulius Bukantas – per plauką nuo „Auksinės Krivūlės“ riterio apdovanojimo

Šiandien, spalio 19 d., Vilniuje šešioliktą kartą šalies savivaldybėms bus teikiami svarbiausi metų apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“ statulėlės ir trims savivaldai nusipelniusiems asmenims – „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklai. Esame informavę, kad Šilutės r. savivaldybės taryba pasiūlė „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklu apdovanoti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininką Saulių Bukantą. Iškilmių dieną paaiškėjo, kad apdovanoti šiuo ženklu buvo pasiūlyta 14 veiklių, aktyvių ir savo darbais išsiskyrusių asmenų. S. Bukanto kandidatūrą palaikė 7 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariai, tad vos vienas balsas nulėmė,

Taip pat skaitykite