Gali atsirasti naujas muziejaus pastato šeimininkas

Balsuojant dėl Šilutės muziejaus pastato (Lietuvininkų g.36) išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo, 10 Savivaldybės tarybos narių suabejojo, ar bus kam tvarkyti ir prižiūrėti visuomenės reikmėms paliktą pastatą, todėl balsavo „prieš“ arba susilaikė. Dabar aiškėja, kad muziejaus pastatas galėtų turėti naują šeimininką – Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendriją „Heide“. Ši bendrija sutvarkytų statinį ir naudotųsi juo kartu su kitomis Šilutės bendruomenėmis.

Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ pirmininkė Gerlinda Stungurienė tikina, kad jų bendrija galėtų suremontuoti ir prižiūrėti buvusio muziejaus kompleksą ir naudotis juo kartu su kitomis bendruomenėmis.

Norėtų investuoti
Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ pirmininkė Gerlinda Stungurienė sakė, kad sutvarkyti ir eksploatuoti pastatą galėtų jų bendrija, tačiau ji turinti gauti nuosavybės dokumentus, kuriais remiantis būtų galima investuoti lėšų, prašyti paramos.
Anot G. Stungurienės, bendrija parduotų jai priklausantį pastatą Valstiečių g. 4 ir visas gautas lėšas investuotų į Lietuvininkų g. 36 esantį pastatą. Pirminiais duomenis buvusio muziejaus pastatui sutvarkyti reikėtų apie milijoną litų, o už „Heide“ pastatą planuojama gauti apie 200 tūkstančių, todėl reikėtų nemažai papildomų investicijų. Pačiai draugijai, turinčiai mūsų rajone apie 400 narių pakaktų antrojo pstato aukšto, o bendruomenės galėtų naudotis pirmojo aukšto patalpomis.
G. Stungurienė tikina, kad projektu domisi Vokietijos ambasada, pasirengę padėti vokiečių kilmės verslininkai, Vokietijoje gyvenantys iš šio krašto kilę žmonės.
Gerlinda Stungurienė sakė, kad galimybė perduoti rūpintis pastatu „Heidei“ – vienas iš galimų būdų išsaugoti ir prižiūrėti buvusio muziejaus patalpas. Kol kas tai tėra sumanymas, dėl kurio įgyvendinimo dar daug su kuo reikėtų tartis, derėtis. Kaip juridiškai sureguliuoti santykius, kad „Heide“ galėtų pritraukti ir investuoti lėšų, o šiomis patalpomis norinčios naudotis bendruomenės, susivienijusios į bendruomenių asociaciją „Šilutės bendruomenių namai“ neliktų be nieko, dar reikės svarstyti.
Pirmiausiai reikėtų atlikti pastato ekspertizę, kad būtų aišku, kokių investicijų prireiks. Jeigu pavyktų jį restauruoti, toliau buvusį muziejaus kompleksą būtų galima prižiūrėti iš projektinių lėšų, pasitelkiant rėmėjus. Paklausta, kodėl „Heide“ nepirko statinio, kai jis buvo privatizuojamų objektų sąraše, G. Stungurienė paaiškino, kad pardavus dabartinę bendrijos būstinę gal ir būtų pavykę nupirkti muziejaus kompleksą, tačiau nebebūtų už ką jį remontuoti.
Ji sakė, kad bendrija domėjosi ir kitais privatizuojamais prieškario laikų pastatais, tačiau muziejus esąs patraukliausias ir labiausiai atitinkantis ne tik „Heidės“, bet ir kitų bendruomenių poreikius. Anot G. Stungurienės, su prieš tai buvusia valdžia buvo beveik suderėta, kad „Heide“ savo lėšomis įvertins pastato būklę.

Šilutės muziejaus pastatą išbraukus ir privatizuojamų objektų sąrašo, kyla diskusijų dėl nuosavybės teisių į jį.

„Heidės“ iniciatyvą palaiko ne visi
Šilutės gražinimo draugijos pirmininkas Orestas Lidžius sakė, kad prieš kelias dienas įvykusiame bendruomenių asociacijos „Šilutės bendruomenės namai“ pasitarime apie „Heidės“ norą perimti pastatą nebuvę kalbėta.
„Mano nuomone, pastatas turi priklausyti visoms, o ne vienai organizacijai, todėl „Heidės“ pasiūlymas man nepatinka“, – sakė O. Lidžius. Kad muziejaus pastatas būtų išbrauktas iš privatizuojamų objektų sąrašo ir skirtas bendruomenių poreikiams, įdėta nemažai pastangų. Surinkta ir pateikta Savivaldybės vadovams per 2000 parašų, 10 miesto bendruomenių susibūrė į asociaciją „Šilutės bendruomenių namai“. Dabar, kai dalis tikslų pasiekta ir statinys išbrauktas iš privatizuojamų objektų sąrašo, ima kilti nesutarimų dėl pastato nuosavybės teisių.
Pasak O. Lidžiaus, laiko dar esą daug. Kol kas nežinia, kada į kitas patalpas savo turtą iškraustys muziejus, neaišku, ką pavyks sutarti asociacijos nariams susitikus su meru Vytautu Laurinaičiu. Iki Paklaustas, iš kokių lėšų, jo paties manymu, būtų galima suremontuoti statinį ir jį prižiūrėti, O. Lidžius sakė, kad tai galėtų būti Europos Sąjungos fondų parama, tikslinės investicijos į Šilutės rajoną, Šilutės VVG pritrauktos lėšos ir kt.
Pats pastatų kompleksas galėtų būti kokios viešosios įstaigos, pavyzdžiui, VšI Šilutės turizmo informacijos centro nuosavybė.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Imunizuotų darbuotojų statistika 

Nuo liepos 28 d. darbdaviai gali pasitikrinti, kokia dalis jų darbuotojų turi imunitetą nuo SARS-CoV-2. Informacija atnaujinama kasdien, todėl bus galima operatyviai sekti padėtį darbovietėje ir imtis konkrečių veiksmų. Juridiniai asmenys apie savo darbuotojų imunizaciją gali sužinoti prisijungę per Elektroninius valdžios vartus prie e. Statistikos sistemos. Prieiga prie šios sistemos automatiškai sukurta visiems juridinių asmenų vadovams. Galimybė prisijungti gali būti suteikiama ir kitiems įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovams pagal nustatytą tvarką. Darbuotojų skaičius pateikiamas pagal „Sodros“ duomenis. Konfidencialumo tikslais rodomos tik tos

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Taip pat skaitykite