Gali atsirasti naujas muziejaus pastato šeimininkas

Balsuojant dėl Šilutės muziejaus pastato (Lietuvininkų g.36) išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo, 10 Savivaldybės tarybos narių suabejojo, ar bus kam tvarkyti ir prižiūrėti visuomenės reikmėms paliktą pastatą, todėl balsavo „prieš“ arba susilaikė. Dabar aiškėja, kad muziejaus pastatas galėtų turėti naują šeimininką – Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendriją „Heide“. Ši bendrija sutvarkytų statinį ir naudotųsi juo kartu su kitomis Šilutės bendruomenėmis.

Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ pirmininkė Gerlinda Stungurienė tikina, kad jų bendrija galėtų suremontuoti ir prižiūrėti buvusio muziejaus kompleksą ir naudotis juo kartu su kitomis bendruomenėmis.

Norėtų investuoti
Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ pirmininkė Gerlinda Stungurienė sakė, kad sutvarkyti ir eksploatuoti pastatą galėtų jų bendrija, tačiau ji turinti gauti nuosavybės dokumentus, kuriais remiantis būtų galima investuoti lėšų, prašyti paramos.
Anot G. Stungurienės, bendrija parduotų jai priklausantį pastatą Valstiečių g. 4 ir visas gautas lėšas investuotų į Lietuvininkų g. 36 esantį pastatą. Pirminiais duomenis buvusio muziejaus pastatui sutvarkyti reikėtų apie milijoną litų, o už „Heide“ pastatą planuojama gauti apie 200 tūkstančių, todėl reikėtų nemažai papildomų investicijų. Pačiai draugijai, turinčiai mūsų rajone apie 400 narių pakaktų antrojo pstato aukšto, o bendruomenės galėtų naudotis pirmojo aukšto patalpomis.
G. Stungurienė tikina, kad projektu domisi Vokietijos ambasada, pasirengę padėti vokiečių kilmės verslininkai, Vokietijoje gyvenantys iš šio krašto kilę žmonės.
Gerlinda Stungurienė sakė, kad galimybė perduoti rūpintis pastatu „Heidei“ – vienas iš galimų būdų išsaugoti ir prižiūrėti buvusio muziejaus patalpas. Kol kas tai tėra sumanymas, dėl kurio įgyvendinimo dar daug su kuo reikėtų tartis, derėtis. Kaip juridiškai sureguliuoti santykius, kad „Heide“ galėtų pritraukti ir investuoti lėšų, o šiomis patalpomis norinčios naudotis bendruomenės, susivienijusios į bendruomenių asociaciją „Šilutės bendruomenių namai“ neliktų be nieko, dar reikės svarstyti.
Pirmiausiai reikėtų atlikti pastato ekspertizę, kad būtų aišku, kokių investicijų prireiks. Jeigu pavyktų jį restauruoti, toliau buvusį muziejaus kompleksą būtų galima prižiūrėti iš projektinių lėšų, pasitelkiant rėmėjus. Paklausta, kodėl „Heide“ nepirko statinio, kai jis buvo privatizuojamų objektų sąraše, G. Stungurienė paaiškino, kad pardavus dabartinę bendrijos būstinę gal ir būtų pavykę nupirkti muziejaus kompleksą, tačiau nebebūtų už ką jį remontuoti.
Ji sakė, kad bendrija domėjosi ir kitais privatizuojamais prieškario laikų pastatais, tačiau muziejus esąs patraukliausias ir labiausiai atitinkantis ne tik „Heidės“, bet ir kitų bendruomenių poreikius. Anot G. Stungurienės, su prieš tai buvusia valdžia buvo beveik suderėta, kad „Heide“ savo lėšomis įvertins pastato būklę.

Šilutės muziejaus pastatą išbraukus ir privatizuojamų objektų sąrašo, kyla diskusijų dėl nuosavybės teisių į jį.

„Heidės“ iniciatyvą palaiko ne visi
Šilutės gražinimo draugijos pirmininkas Orestas Lidžius sakė, kad prieš kelias dienas įvykusiame bendruomenių asociacijos „Šilutės bendruomenės namai“ pasitarime apie „Heidės“ norą perimti pastatą nebuvę kalbėta.
„Mano nuomone, pastatas turi priklausyti visoms, o ne vienai organizacijai, todėl „Heidės“ pasiūlymas man nepatinka“, – sakė O. Lidžius. Kad muziejaus pastatas būtų išbrauktas iš privatizuojamų objektų sąrašo ir skirtas bendruomenių poreikiams, įdėta nemažai pastangų. Surinkta ir pateikta Savivaldybės vadovams per 2000 parašų, 10 miesto bendruomenių susibūrė į asociaciją „Šilutės bendruomenių namai“. Dabar, kai dalis tikslų pasiekta ir statinys išbrauktas iš privatizuojamų objektų sąrašo, ima kilti nesutarimų dėl pastato nuosavybės teisių.
Pasak O. Lidžiaus, laiko dar esą daug. Kol kas nežinia, kada į kitas patalpas savo turtą iškraustys muziejus, neaišku, ką pavyks sutarti asociacijos nariams susitikus su meru Vytautu Laurinaičiu. Iki Paklaustas, iš kokių lėšų, jo paties manymu, būtų galima suremontuoti statinį ir jį prižiūrėti, O. Lidžius sakė, kad tai galėtų būti Europos Sąjungos fondų parama, tikslinės investicijos į Šilutės rajoną, Šilutės VVG pritrauktos lėšos ir kt.
Pats pastatų kompleksas galėtų būti kokios viešosios įstaigos, pavyzdžiui, VšI Šilutės turizmo informacijos centro nuosavybė.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite