Gal nori mainytis knygomis?

Knygnešių diena jau daug metų minima Rambyno kalno pašonėje: kol nebuvo Rambyno regioninio parko lankytojų centro, renginys vykdavo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Bardinų užkardoje, o dvejus pastaruosius metus – minėtajame lankytojų centre.

Jaunoji lietuvininkė Aurelija tarmiškai traukė Mažosios Lietuvos krašto dainą stovėdama prie knygomis nukrautų stalų.

Centro konferencijų salė vos sutalpino visus susirinkusiuosius. Mainų mugei buvo prinešta ir privežta knygų tiek, kad jos sunkiai sutilpo ant kelių didžiulių stalų, patalpos pasieniais išdėliotų kėdžių, palangių, jų buvo ir dėžėse ant grindų…
Knygnešių dienai skirtos popietės pagrindinė organizatorė ir vedėja Rambyno regioninio parko vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė pasidžiaugė, kad taip gausiai susirinko bitėniškiai, lumpėniškiai, piktupėniškiai, pagėgiškiai, ypač daug buvo Lietuvos gražinimo draugijos narių, kuriems vadovauja Valentina Zdanavičienė. Iš Rusijos atvyko Tilžės (Sovetsko) lietuvių bendruomenės atstovų.

Kovo 16-ąją minima Knygnešių diena. Ši data nėra atsitiktinė – būtent kovo 16 d. 1846 m. gimė Lietuvos knygnešio prototipu laikomas garsiausias ano meto knygnešys Jurgis Bielinis, taip pat turėjęs Bieliako pavardę, pasirašinėjęs slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt.
Pats J. Bielinis 1897 m. nelegaliai Lietuvoje išleido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“ (300 egz.). Jam spausdinti iš Martyno Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. 1897, 1911 ir 1912 m. išleisti trys valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai, kuriuose buvo kritikuojamas carizmas.

Salėje sėdėjo ir VSAT Pagėgių rinktinės štabo viršininkas Vytautas Dabulskis su savo kolegomis. Beje, štabo viršininkas iš Šiaulių, kur jis gyvena, atvežė ne vieną dėžę knygų mainų mugei, į renginį kartu su juo atvyko ir daugiau pasienio tarnybos darbuotojų. Pasienio tarnybos pareigūnai Regioninio parko renginiuose sutinkami nuolatos, mat Bardinų pasienio užkarda yra įsikūrusi gana artimoje kaimynystėje. Bet yra ir kita šios draugystės priežastis. Ir šioje popietėje buvo priminta, kad knygų mainų mugės idėja atkeliavo būtent iš pasieniečių. Idėjos autorius – pasienio karininkas Egidijus Platūkis, išėjęs į atsargą šiuo metu dirba UAB „Meliovestoje“. Ši bendrovė Knygnešių šventei paminėti parūpino gardžių užkandžių.
Anot pono Egidijaus, caro laikais pasienyje knygnešiams tekdavo imtis visokių gudrybių, kaip lietuvišką leidinį pargabenti į Lietuvą, tad ne atsitiktinai iš Nepriklausomos Lietuvos sienų sargų atėjo idėja skatinti knygų mainus būtent čia, prie Rambyno kalno, palei kurį eina siena su Rusijos valstybe.
Po įžangos renginio vedėja Giedrė tarė: „O kas bus dabar, aš ir pati nežinau…“ Paaiškėjo, kad renginio organizatoriai kviesdami aplinkinių vietovių mokyklų, bendruomenių atstovus jokių renginio rėmų, jokio scenarijaus nenurodė.
Tad pirmoji prieš susirinkusius atsistojo dailia lietuvininkės tautine apranga pasipuošusi, lietuvininkų tarme dainuoti ir pasakoti mokanti jaunoji lumpėniškė Aurelija Jankauskytė. Ji užtraukė dainą apie „Bitėnų mergėles“, kurios moka austi „plionas drobėles…“ Vėliau lumpėniškiai mokiniai Kostas, Lukas ir Aurelija paporino pasakėčią „Žiogs ir pelėda“.
Pagėgių pradinės mokyklos mokinių (mokytoja Ramunė Ramanauskienė) vaidinimas buvo apie pavasarį atbundančius augalus, drugelius, boružes ir kitus. Deklamavo piktupėniškiai skaitovai Miglė, Neringa, Julius. Eilėšraštį daug neraginamas padeklamavo penkiametis vyras. Kadangi jį nedaug kas pažinojo, tai jis ir prisistatė: „Tauras Ramanauskas, penkeri metai…“
Paklausę jaunųjų skaitovų, pažiūrėję vaidinimą, kas norėję pasisakę, visi buvo paraginti rinktis suneštų knygų, skanauti rėmėjų parūpintos kavos ir saldumynų. Dukart nieko raginti nieko nereikėjo…
Pasak G. Skipitienės, daug knygų susirinkusieji išsinešė, dalis liko kitų metų mainų mugei, dalis padovanota Tilžės lietuviams ir bendruomenės namus besirengiantiems kentriškiams.

Petro Skutulo fotopasakojimas

Piktupėniškiui devintokui Juliui Petrulevičiui reikalingų knygų pasirinkti padėjo auklėtoja Laima Žemgulienė.

Renginio vedėja vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė (centre) su Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus nariais ir Tilžės lietuvių bendruomenės atstovais.

Knygų mainų mugės sumanytojas, buvęs pasienietis Egidijus Platūkis.

Kai kurie mainams atnešti leidiniai domino ir Rambyno regioninio parko direktorę Dianą Milašauskienę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite