Gal nori mainytis knygomis?

Knygnešių diena jau daug metų minima Rambyno kalno pašonėje: kol nebuvo Rambyno regioninio parko lankytojų centro, renginys vykdavo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Bardinų užkardoje, o dvejus pastaruosius metus – minėtajame lankytojų centre.

Jaunoji lietuvininkė Aurelija tarmiškai traukė Mažosios Lietuvos krašto dainą stovėdama prie knygomis nukrautų stalų.

Centro konferencijų salė vos sutalpino visus susirinkusiuosius. Mainų mugei buvo prinešta ir privežta knygų tiek, kad jos sunkiai sutilpo ant kelių didžiulių stalų, patalpos pasieniais išdėliotų kėdžių, palangių, jų buvo ir dėžėse ant grindų…
Knygnešių dienai skirtos popietės pagrindinė organizatorė ir vedėja Rambyno regioninio parko vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė pasidžiaugė, kad taip gausiai susirinko bitėniškiai, lumpėniškiai, piktupėniškiai, pagėgiškiai, ypač daug buvo Lietuvos gražinimo draugijos narių, kuriems vadovauja Valentina Zdanavičienė. Iš Rusijos atvyko Tilžės (Sovetsko) lietuvių bendruomenės atstovų.

Kovo 16-ąją minima Knygnešių diena. Ši data nėra atsitiktinė – būtent kovo 16 d. 1846 m. gimė Lietuvos knygnešio prototipu laikomas garsiausias ano meto knygnešys Jurgis Bielinis, taip pat turėjęs Bieliako pavardę, pasirašinėjęs slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt.
Pats J. Bielinis 1897 m. nelegaliai Lietuvoje išleido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“ (300 egz.). Jam spausdinti iš Martyno Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. 1897, 1911 ir 1912 m. išleisti trys valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai, kuriuose buvo kritikuojamas carizmas.

Salėje sėdėjo ir VSAT Pagėgių rinktinės štabo viršininkas Vytautas Dabulskis su savo kolegomis. Beje, štabo viršininkas iš Šiaulių, kur jis gyvena, atvežė ne vieną dėžę knygų mainų mugei, į renginį kartu su juo atvyko ir daugiau pasienio tarnybos darbuotojų. Pasienio tarnybos pareigūnai Regioninio parko renginiuose sutinkami nuolatos, mat Bardinų pasienio užkarda yra įsikūrusi gana artimoje kaimynystėje. Bet yra ir kita šios draugystės priežastis. Ir šioje popietėje buvo priminta, kad knygų mainų mugės idėja atkeliavo būtent iš pasieniečių. Idėjos autorius – pasienio karininkas Egidijus Platūkis, išėjęs į atsargą šiuo metu dirba UAB „Meliovestoje“. Ši bendrovė Knygnešių šventei paminėti parūpino gardžių užkandžių.
Anot pono Egidijaus, caro laikais pasienyje knygnešiams tekdavo imtis visokių gudrybių, kaip lietuvišką leidinį pargabenti į Lietuvą, tad ne atsitiktinai iš Nepriklausomos Lietuvos sienų sargų atėjo idėja skatinti knygų mainus būtent čia, prie Rambyno kalno, palei kurį eina siena su Rusijos valstybe.
Po įžangos renginio vedėja Giedrė tarė: „O kas bus dabar, aš ir pati nežinau…“ Paaiškėjo, kad renginio organizatoriai kviesdami aplinkinių vietovių mokyklų, bendruomenių atstovus jokių renginio rėmų, jokio scenarijaus nenurodė.
Tad pirmoji prieš susirinkusius atsistojo dailia lietuvininkės tautine apranga pasipuošusi, lietuvininkų tarme dainuoti ir pasakoti mokanti jaunoji lumpėniškė Aurelija Jankauskytė. Ji užtraukė dainą apie „Bitėnų mergėles“, kurios moka austi „plionas drobėles…“ Vėliau lumpėniškiai mokiniai Kostas, Lukas ir Aurelija paporino pasakėčią „Žiogs ir pelėda“.
Pagėgių pradinės mokyklos mokinių (mokytoja Ramunė Ramanauskienė) vaidinimas buvo apie pavasarį atbundančius augalus, drugelius, boružes ir kitus. Deklamavo piktupėniškiai skaitovai Miglė, Neringa, Julius. Eilėšraštį daug neraginamas padeklamavo penkiametis vyras. Kadangi jį nedaug kas pažinojo, tai jis ir prisistatė: „Tauras Ramanauskas, penkeri metai…“
Paklausę jaunųjų skaitovų, pažiūrėję vaidinimą, kas norėję pasisakę, visi buvo paraginti rinktis suneštų knygų, skanauti rėmėjų parūpintos kavos ir saldumynų. Dukart nieko raginti nieko nereikėjo…
Pasak G. Skipitienės, daug knygų susirinkusieji išsinešė, dalis liko kitų metų mainų mugei, dalis padovanota Tilžės lietuviams ir bendruomenės namus besirengiantiems kentriškiams.

Petro Skutulo fotopasakojimas

Piktupėniškiui devintokui Juliui Petrulevičiui reikalingų knygų pasirinkti padėjo auklėtoja Laima Žemgulienė.

Renginio vedėja vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė (centre) su Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus nariais ir Tilžės lietuvių bendruomenės atstovais.

Knygų mainų mugės sumanytojas, buvęs pasienietis Egidijus Platūkis.

Kai kurie mainams atnešti leidiniai domino ir Rambyno regioninio parko direktorę Dianą Milašauskienę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite