Gal nori mainytis knygomis?

Knygnešių diena jau daug metų minima Rambyno kalno pašonėje: kol nebuvo Rambyno regioninio parko lankytojų centro, renginys vykdavo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Bardinų užkardoje, o dvejus pastaruosius metus – minėtajame lankytojų centre.

Jaunoji lietuvininkė Aurelija tarmiškai traukė Mažosios Lietuvos krašto dainą stovėdama prie knygomis nukrautų stalų.

Centro konferencijų salė vos sutalpino visus susirinkusiuosius. Mainų mugei buvo prinešta ir privežta knygų tiek, kad jos sunkiai sutilpo ant kelių didžiulių stalų, patalpos pasieniais išdėliotų kėdžių, palangių, jų buvo ir dėžėse ant grindų…
Knygnešių dienai skirtos popietės pagrindinė organizatorė ir vedėja Rambyno regioninio parko vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė pasidžiaugė, kad taip gausiai susirinko bitėniškiai, lumpėniškiai, piktupėniškiai, pagėgiškiai, ypač daug buvo Lietuvos gražinimo draugijos narių, kuriems vadovauja Valentina Zdanavičienė. Iš Rusijos atvyko Tilžės (Sovetsko) lietuvių bendruomenės atstovų.

Kovo 16-ąją minima Knygnešių diena. Ši data nėra atsitiktinė – būtent kovo 16 d. 1846 m. gimė Lietuvos knygnešio prototipu laikomas garsiausias ano meto knygnešys Jurgis Bielinis, taip pat turėjęs Bieliako pavardę, pasirašinėjęs slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt.
Pats J. Bielinis 1897 m. nelegaliai Lietuvoje išleido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“ (300 egz.). Jam spausdinti iš Martyno Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. 1897, 1911 ir 1912 m. išleisti trys valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai, kuriuose buvo kritikuojamas carizmas.

Salėje sėdėjo ir VSAT Pagėgių rinktinės štabo viršininkas Vytautas Dabulskis su savo kolegomis. Beje, štabo viršininkas iš Šiaulių, kur jis gyvena, atvežė ne vieną dėžę knygų mainų mugei, į renginį kartu su juo atvyko ir daugiau pasienio tarnybos darbuotojų. Pasienio tarnybos pareigūnai Regioninio parko renginiuose sutinkami nuolatos, mat Bardinų pasienio užkarda yra įsikūrusi gana artimoje kaimynystėje. Bet yra ir kita šios draugystės priežastis. Ir šioje popietėje buvo priminta, kad knygų mainų mugės idėja atkeliavo būtent iš pasieniečių. Idėjos autorius – pasienio karininkas Egidijus Platūkis, išėjęs į atsargą šiuo metu dirba UAB „Meliovestoje“. Ši bendrovė Knygnešių šventei paminėti parūpino gardžių užkandžių.
Anot pono Egidijaus, caro laikais pasienyje knygnešiams tekdavo imtis visokių gudrybių, kaip lietuvišką leidinį pargabenti į Lietuvą, tad ne atsitiktinai iš Nepriklausomos Lietuvos sienų sargų atėjo idėja skatinti knygų mainus būtent čia, prie Rambyno kalno, palei kurį eina siena su Rusijos valstybe.
Po įžangos renginio vedėja Giedrė tarė: „O kas bus dabar, aš ir pati nežinau…“ Paaiškėjo, kad renginio organizatoriai kviesdami aplinkinių vietovių mokyklų, bendruomenių atstovus jokių renginio rėmų, jokio scenarijaus nenurodė.
Tad pirmoji prieš susirinkusius atsistojo dailia lietuvininkės tautine apranga pasipuošusi, lietuvininkų tarme dainuoti ir pasakoti mokanti jaunoji lumpėniškė Aurelija Jankauskytė. Ji užtraukė dainą apie „Bitėnų mergėles“, kurios moka austi „plionas drobėles…“ Vėliau lumpėniškiai mokiniai Kostas, Lukas ir Aurelija paporino pasakėčią „Žiogs ir pelėda“.
Pagėgių pradinės mokyklos mokinių (mokytoja Ramunė Ramanauskienė) vaidinimas buvo apie pavasarį atbundančius augalus, drugelius, boružes ir kitus. Deklamavo piktupėniškiai skaitovai Miglė, Neringa, Julius. Eilėšraštį daug neraginamas padeklamavo penkiametis vyras. Kadangi jį nedaug kas pažinojo, tai jis ir prisistatė: „Tauras Ramanauskas, penkeri metai…“
Paklausę jaunųjų skaitovų, pažiūrėję vaidinimą, kas norėję pasisakę, visi buvo paraginti rinktis suneštų knygų, skanauti rėmėjų parūpintos kavos ir saldumynų. Dukart nieko raginti nieko nereikėjo…
Pasak G. Skipitienės, daug knygų susirinkusieji išsinešė, dalis liko kitų metų mainų mugei, dalis padovanota Tilžės lietuviams ir bendruomenės namus besirengiantiems kentriškiams.

Petro Skutulo fotopasakojimas

Piktupėniškiui devintokui Juliui Petrulevičiui reikalingų knygų pasirinkti padėjo auklėtoja Laima Žemgulienė.

Renginio vedėja vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė (centre) su Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus nariais ir Tilžės lietuvių bendruomenės atstovais.

Knygų mainų mugės sumanytojas, buvęs pasienietis Egidijus Platūkis.

Kai kurie mainams atnešti leidiniai domino ir Rambyno regioninio parko direktorę Dianą Milašauskienę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite