Gal nori mainytis knygomis?

Knygnešių diena jau daug metų minima Rambyno kalno pašonėje: kol nebuvo Rambyno regioninio parko lankytojų centro, renginys vykdavo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Bardinų užkardoje, o dvejus pastaruosius metus – minėtajame lankytojų centre.

Jaunoji lietuvininkė Aurelija tarmiškai traukė Mažosios Lietuvos krašto dainą stovėdama prie knygomis nukrautų stalų.

Centro konferencijų salė vos sutalpino visus susirinkusiuosius. Mainų mugei buvo prinešta ir privežta knygų tiek, kad jos sunkiai sutilpo ant kelių didžiulių stalų, patalpos pasieniais išdėliotų kėdžių, palangių, jų buvo ir dėžėse ant grindų…
Knygnešių dienai skirtos popietės pagrindinė organizatorė ir vedėja Rambyno regioninio parko vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė pasidžiaugė, kad taip gausiai susirinko bitėniškiai, lumpėniškiai, piktupėniškiai, pagėgiškiai, ypač daug buvo Lietuvos gražinimo draugijos narių, kuriems vadovauja Valentina Zdanavičienė. Iš Rusijos atvyko Tilžės (Sovetsko) lietuvių bendruomenės atstovų.

Kovo 16-ąją minima Knygnešių diena. Ši data nėra atsitiktinė – būtent kovo 16 d. 1846 m. gimė Lietuvos knygnešio prototipu laikomas garsiausias ano meto knygnešys Jurgis Bielinis, taip pat turėjęs Bieliako pavardę, pasirašinėjęs slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt.
Pats J. Bielinis 1897 m. nelegaliai Lietuvoje išleido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“ (300 egz.). Jam spausdinti iš Martyno Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. 1897, 1911 ir 1912 m. išleisti trys valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai, kuriuose buvo kritikuojamas carizmas.

Salėje sėdėjo ir VSAT Pagėgių rinktinės štabo viršininkas Vytautas Dabulskis su savo kolegomis. Beje, štabo viršininkas iš Šiaulių, kur jis gyvena, atvežė ne vieną dėžę knygų mainų mugei, į renginį kartu su juo atvyko ir daugiau pasienio tarnybos darbuotojų. Pasienio tarnybos pareigūnai Regioninio parko renginiuose sutinkami nuolatos, mat Bardinų pasienio užkarda yra įsikūrusi gana artimoje kaimynystėje. Bet yra ir kita šios draugystės priežastis. Ir šioje popietėje buvo priminta, kad knygų mainų mugės idėja atkeliavo būtent iš pasieniečių. Idėjos autorius – pasienio karininkas Egidijus Platūkis, išėjęs į atsargą šiuo metu dirba UAB „Meliovestoje“. Ši bendrovė Knygnešių šventei paminėti parūpino gardžių užkandžių.
Anot pono Egidijaus, caro laikais pasienyje knygnešiams tekdavo imtis visokių gudrybių, kaip lietuvišką leidinį pargabenti į Lietuvą, tad ne atsitiktinai iš Nepriklausomos Lietuvos sienų sargų atėjo idėja skatinti knygų mainus būtent čia, prie Rambyno kalno, palei kurį eina siena su Rusijos valstybe.
Po įžangos renginio vedėja Giedrė tarė: „O kas bus dabar, aš ir pati nežinau…“ Paaiškėjo, kad renginio organizatoriai kviesdami aplinkinių vietovių mokyklų, bendruomenių atstovus jokių renginio rėmų, jokio scenarijaus nenurodė.
Tad pirmoji prieš susirinkusius atsistojo dailia lietuvininkės tautine apranga pasipuošusi, lietuvininkų tarme dainuoti ir pasakoti mokanti jaunoji lumpėniškė Aurelija Jankauskytė. Ji užtraukė dainą apie „Bitėnų mergėles“, kurios moka austi „plionas drobėles…“ Vėliau lumpėniškiai mokiniai Kostas, Lukas ir Aurelija paporino pasakėčią „Žiogs ir pelėda“.
Pagėgių pradinės mokyklos mokinių (mokytoja Ramunė Ramanauskienė) vaidinimas buvo apie pavasarį atbundančius augalus, drugelius, boružes ir kitus. Deklamavo piktupėniškiai skaitovai Miglė, Neringa, Julius. Eilėšraštį daug neraginamas padeklamavo penkiametis vyras. Kadangi jį nedaug kas pažinojo, tai jis ir prisistatė: „Tauras Ramanauskas, penkeri metai…“
Paklausę jaunųjų skaitovų, pažiūrėję vaidinimą, kas norėję pasisakę, visi buvo paraginti rinktis suneštų knygų, skanauti rėmėjų parūpintos kavos ir saldumynų. Dukart nieko raginti nieko nereikėjo…
Pasak G. Skipitienės, daug knygų susirinkusieji išsinešė, dalis liko kitų metų mainų mugei, dalis padovanota Tilžės lietuviams ir bendruomenės namus besirengiantiems kentriškiams.

Petro Skutulo fotopasakojimas

Piktupėniškiui devintokui Juliui Petrulevičiui reikalingų knygų pasirinkti padėjo auklėtoja Laima Žemgulienė.

Renginio vedėja vyr. kultūrologė Giedrė Skipitienė (centre) su Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus nariais ir Tilžės lietuvių bendruomenės atstovais.

Knygų mainų mugės sumanytojas, buvęs pasienietis Egidijus Platūkis.

Kai kurie mainams atnešti leidiniai domino ir Rambyno regioninio parko direktorę Dianą Milašauskienę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite