Gabūs amatininkai garsina Šilutės kraštą

Tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisija vieningai nutarė 2013 metų sėkmingiausiai dirbusiais tradiciniais amatininkais pripažinti švėkšniškį Vaidotą Bliūdžių ir Jadvygą Balvočiūtę iš Mažeikių rajono. Šiame konkurse dalyvavo 18 Lietuvos amatininkų.

Iš kairės: Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė ir Šilutės r.meras Šarūnas Laužikas pasveikino vieną iš dviejų sėkmingiausiai 2013 metais dirbusių šalies amatininkų Vaidotą Bliūdžių.

Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas savo kabinete pasveikino Vaidotą Bliūdžių, sulaukusį pelnyto įvertinimo, ir palinkėjo sėkmės verstis amatu. Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sakė, kad daugiau su laivadirbio ir vėtrungių meistro Vaidoto Bliūdžiaus veikla susipažino, kai rengė dokumentus VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai.
„Džiugu, kad ruošiant medžiagą pavyko suprasti, kokį gabų, talentingą, įvairiakryptį žmogų turime. Tikimės, kad Švėkšnoje atidarius tradicinių amatų centrą V. Bliūdžius aktyviai dalyvaus jo veikloje. Tai jau antras toks garbingas pripažinimas. Neseniai tokio pat įvertinimo sulaukė mūsų Angelė ir Vytautas Raukčiai“, – kalbėjo V. Griškevičienė.
„Labai džiaugiuosi įvertinimu, kurio sulaukė Vaidotas Bliūdžius. Galiu pasakyti, kad jis yra aktyvus mūsų bendruomenės rėmėjas, daug laiko skiria ne tik savo dirbiniams, bet ir edukacinėms programoms. Tik jis labai kuklus. Ilgai teko šnekinti, kol sutiko dalyvauti šitame konkurse, nors mes matėme, kad yra vertas apdovanojimo“, – pasakojo V. Bliūdžiaus pasveikinti atvykęs Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.
„Gerai, kad įtraukėte į tą konkursą. Pats nebūčiau sumąstęs… “ – kuklinosi garbingo pripažinimo sulaukęs Švėkšnos amatų meistras Vaidotas Bliūdžius.

Vaidotas VILKAS

Hits: 36

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite