„Eternit Baltic” penkmečio šuoliai

Europoje stogų dangų gamintojai savo istoriją skaičiuoja dešimtmečiais ar net šimtmečiais. Tuo tarpu Lietuvoje rinkos žinovus stebina vienos jaunos gamyklos veržlumas ir rezultatai. Pluoštinio cemento lakštų gamykla „Eternit Baltic“ mūsų šalyje veikia tik 5-erius metus, bet per 2014 metus įmonė pagamino apie 3 mln. kv. metrų banguotų pluoštinio cemento lakštų, t.y. daugiau nei po vieną kvadratinį metrą kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Vienintelė Lietuvoje ir moderniausia Europoje beasbestinių banguotų lakštų gamykla „Eternit Baltic“.

„Eternit Baltic“ įsikūrusi nedideliame atokiame Lietuvos miestelyje – Naujojoje Akmenėje. Kiekviena nauja darbo diena banguotų cementinių lakštų gamykloje prasideda labai anksti. Įmonės aikštelėje nuo ankstyvo ryto užsakovams kraunama produkcija: vienu metu banguotais lakštais pildomi 2 jūriniai konteineriai, tolėliau stogo dangos krovinio eilėje laukia 5 vilkikai. Ir tai tik dienos pradžia. Banguoti lakštai čia gaminami beveik ištisą parą – priklausomai nuo poreikio 3 arba 4 pamainomis.
Lietuvoje banguotų cemento lakštų paklausa, nepaisant augančios konkurencijos stogo dangų rinkoje, nemažėja, nes gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogai dengiami šia danga jau kone 50 metų. Gyventojai pasitiki ilgaamže ir priežiūros beveik nereikalaujančia medžiaga. Tiesa, anksčiau jos sudėtyje buvo sveikatai kenksmingo asbesto. Dabar visa „Eternit Baltic“ produkcija – beasbestė.

„Eternit Baltic“ gaminama produkcija domisi Vakarų Europos bei kitų tolimų šalių pirkėjai.

Spartesnė gamyba – darbuotojų iniciatyvos nuopelnas
Nuo pat įmonės įkūrimo didžiausias dėmesys buvo skiriamas naujų technologijų diegimui. „Iš viso per penkerius metus į gamyklą investuota per 20 milijonų eurų. Tačiau tai tik skaičiai. Jais sunku įvertinti tarptautinio Etex konsorciumo, kuriam priklauso „Eternit Baltic“, patirtį ir žinias, kurias gavome iš jų. Be to, tobulinant gamybos technologijas labai prisidėjo mūsų įmonės darbuotojai”, – sako bendrovės rinkodaros vadovas Vytautas Miniotas.
Pasak jo, bendra rinkos tendencija yra didinti žaliavų ir produkcijos kainas, todėl „Eternit Baltic“ ieškojo ir rado būdą, kaip pagaminti daugiau aukštos kokybės banguotų lakštų, nedidinant savikainos ir neinvestuojant į papildomos įrangos įsigijimą. Įmonės techninės tarnybos specialistai patobulino ir suderino sumontuotą banguotų lakštų gamybos liniją taip, kad gamybos ciklą pavyko paspartinti beveik 30 proc., o projektiniai gamybos pajėgumai nuo 5 mln. kv. m išaugo iki 9 mln. kv. m per metus.
Anot V. Minioto, įmonėje visokeriopai skatinama asmeninė darbuotojų iniciatyva. Tokia vidaus politika davė puikių rezultatų – gamybos ciklo pagreitinimas suprojektuotas ir įgyvendintas pačių darbuotojų jėgomis.
Svarbiausias rūpestis – didinti eksporto rinkas
Įmonės vadovų pastangos plėsti pardavimų geografiją buvo itin vaisingos, o pardavimų strategija – neturėti vieno didelio produkcijos pirkėjo – pasiteisino su kaupu. Šiuo metu didžioji dalis „Eternit Baltic” produkcijos eksportuojama į keletą užsienio valstybių. Per penkerius darbo metus įmonės eksportas išaugo tris kartus ir vis dar neketina sustoti.
„Pirmieji darbo metai buvo sudėtingiausi. Visų pirma dėl to, kad dirbame mažoje šalyje. Visų antra, net ir priklausydami dideliam tarptautiniam koncernui, mūsų produkcijai reikėjo užsitarnauti užsienio pirkėjų pasitikėjimą. Nepaisant sunkumų, atkakli bei lanksti įmonės eksporto taktika leido net labai įnoringiems klientams iš Vokietijos ir Prancūzijos patikėti mumis“, – sako įmonės rinkodaros vadovas Vytautas Miniotas.
Pasak vadovo, įmonė nuo pat gyvavimo pradžios, dirbdama aršios tarptautinės konkurencijos sąlygomis, privalėjo gaminti ir tiekti tik pačios aukščiausios kokybės produkciją be teisės klysti. Užsakovų atlikti tyrimai parodė, kad lietuviškų banguotų lakštų parametrai nesusileidžia Vokietijoje pagamintiems. Tai užčiaupė burnas ir didžiausiems skeptikams, nepasitikintiems produkcija iš mažos šalies.
Eksporto rinkose sėkmę lemia ne tik gaminio kokybė, bet ir nepriekaištinga išvaizda. Užsienio pirkėjams „Eternit Baltic“ tiekia produktus analogiškus Lietuvoje parduodamiems gaminiams. Patikrinta banguotųjų lakštų kokybė leidžia įveikti vietinius gamintojus net ir tokiose tolimose šalyse, kaip Pietų Afrika, Peru, Čilė ar Kolumbija.
„Eternit Baltic“ nuolatos plečia savo partnerių tinklą ne tik dėl to, kad parduotų kuo daugiau savo produkcijos, bet ir tam, kad išskaidytų galimą riziką vieną ar kitą šalį ištikus krizei. Pavyzdys – Ukraina. „Eternit Baltic“ investavo į santykių bei rinkų plėtrą Ukrainoje, tikintis, kad Ukraina ruošdamasi patekimui į Europos Sąjungą atsisakys asbesto, kuris yra draudžiamas Europos Sąjungoje. Tačiau dabartinė situacija šioje šalyje yra labai komplikuota ir jiems šios medžiagos atsisakymas tikrai nėra svarbiausias klausimas. Svarbu paminėti, kad rimtai konkuruoti su asbestine stogo danga beveik neįmanoma. „Eternit Baltic” vietoje asbesto naudojamas sintetinis pluoštas iš Japonijos yra kur kas brangesnis nei asbestas, dėl to beasbestinės stogo dangos savikaina yra aukšta.
Tuo tarpu „Eternit Baltic“ investicijos į Afrikos rinkas šiais metais atsiperka su kaupu. Vien per pirmus 5 šių metų mėnesius į Afriką išvežta produkcijos daugiau nei už 2 mln. eurų. Bendravimas su tolimomis eksporto rinkomis yra ilgas ir kruopštus procesas. Būtina pažinti šių rinkų kultūros specifikas ir jų verslo ypatumus.
„Su Afrikos rinkomis bendraujame jau ne pirmus metus, bet būtent iš šių metų rezultatų pastebėjome, kad jie jau pasitiki mumis ir priprato prie mūsų produktų“, – teigia su tolimomis eksporto rinkomis dirbantis logistikos vadovas Dainius Krivickas.
Pagelbėjo reiklūs Lietuvos pirkėjai
„Eternit Baltic“ eksporto sėkmės istorija prasidėjo Lietuvoje. Anot V.Minioto, svarbiausias kokybės vertintojas čia buvo reiklusis Lietuvos pirkėjas, kuriam stogo danga yra labai svarbi. Mūsų šalyje dominuoja individualūs namai, turintys šlaitinius stogus, o jų danga matoma iš tolo. Dėl šios priežasties Lietuvos pirkėjui ji yra labai svarbi – dauguma šeimininkų nori savo namą uždengti kuo geresne ir gražesne stogo danga.
Nė vienas namų šeimininkas nenori nusileisti kaimynui namo grožiu. Individualūs pirkėjai, namų savininkai pageidauja, kad jo turimo namo fasadas ir stogo danga atrodytų idealiai. Taip pirkėjai nuolat skatina gamintojus skirti daug dėmesio ne tik dangos techninėms savybėms, bet ir dizainui.
Ne išimtis ir įmonės „Eternit Baltic“ produkcija. Banguoti pluoštinio cemento lakštai yra dažomi specialiomis staklėmis. Pirmiausia jose lakštai dažais įtrinami naudojant mechaninius šepečius. Po to konvejeriu keliauja pro vadinamąją dažų užuolaidą. Tokiu būdu dažai įsigeria į kiekvieną lakštą vienodai ir yra nudažomi itin lygiai, o dažų sluoksnis tampa ilgaamžis bei atsparus atmosferos poveikiui.
Siekdama geros išvaizdos, „Eternit Baltic“ neaukoja kokybės dėl blizgesio. Remiantis įmonės technologijomis, banguotasis pluoštinio cemento lakštas turi būti „kvėpuojantis“ ir ekologiškas, todėl paviršiaus danga nėra tokia ryški kaip kitų stogo medžiagų. Svarbiausia tai, kad po „Eternit Baltic” stogo danga tikrai nesikaups kondensatas ir iš jos nesklis nuodingos medžiagos.
Įmonėje „Eternit Baltic“ gaminama ne tik pati stogo danga, t.y. banguoti lakštai, bet ir visi būtini komplektiniai stogo užbaigimo elementai iš pluoštinio cemento: kraigai, vėjalentės, briaunų gaubtai ir daugelis kitų detalių – visos jos turi didelę paklausą Vakarų Europoje.
Technologiškai dėl medžiagos ypatumų detalių gamybos proceso neįmanoma automatizuoti, todėl visos stogo detalės gaminamos rankomis ant specialių formų. Kita vertus, didėjantis jų eksportas skatina plėsti detalių gamybą ir kurti papildomas darbo vietas naujiems darbuotojams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite