„Eternit Baltic” penkmečio šuoliai

Europoje stogų dangų gamintojai savo istoriją skaičiuoja dešimtmečiais ar net šimtmečiais. Tuo tarpu Lietuvoje rinkos žinovus stebina vienos jaunos gamyklos veržlumas ir rezultatai. Pluoštinio cemento lakštų gamykla „Eternit Baltic“ mūsų šalyje veikia tik 5-erius metus, bet per 2014 metus įmonė pagamino apie 3 mln. kv. metrų banguotų pluoštinio cemento lakštų, t.y. daugiau nei po vieną kvadratinį metrą kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Vienintelė Lietuvoje ir moderniausia Europoje beasbestinių banguotų lakštų gamykla „Eternit Baltic“.

„Eternit Baltic“ įsikūrusi nedideliame atokiame Lietuvos miestelyje – Naujojoje Akmenėje. Kiekviena nauja darbo diena banguotų cementinių lakštų gamykloje prasideda labai anksti. Įmonės aikštelėje nuo ankstyvo ryto užsakovams kraunama produkcija: vienu metu banguotais lakštais pildomi 2 jūriniai konteineriai, tolėliau stogo dangos krovinio eilėje laukia 5 vilkikai. Ir tai tik dienos pradžia. Banguoti lakštai čia gaminami beveik ištisą parą – priklausomai nuo poreikio 3 arba 4 pamainomis.
Lietuvoje banguotų cemento lakštų paklausa, nepaisant augančios konkurencijos stogo dangų rinkoje, nemažėja, nes gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogai dengiami šia danga jau kone 50 metų. Gyventojai pasitiki ilgaamže ir priežiūros beveik nereikalaujančia medžiaga. Tiesa, anksčiau jos sudėtyje buvo sveikatai kenksmingo asbesto. Dabar visa „Eternit Baltic“ produkcija – beasbestė.

„Eternit Baltic“ gaminama produkcija domisi Vakarų Europos bei kitų tolimų šalių pirkėjai.

Spartesnė gamyba – darbuotojų iniciatyvos nuopelnas
Nuo pat įmonės įkūrimo didžiausias dėmesys buvo skiriamas naujų technologijų diegimui. „Iš viso per penkerius metus į gamyklą investuota per 20 milijonų eurų. Tačiau tai tik skaičiai. Jais sunku įvertinti tarptautinio Etex konsorciumo, kuriam priklauso „Eternit Baltic“, patirtį ir žinias, kurias gavome iš jų. Be to, tobulinant gamybos technologijas labai prisidėjo mūsų įmonės darbuotojai”, – sako bendrovės rinkodaros vadovas Vytautas Miniotas.
Pasak jo, bendra rinkos tendencija yra didinti žaliavų ir produkcijos kainas, todėl „Eternit Baltic“ ieškojo ir rado būdą, kaip pagaminti daugiau aukštos kokybės banguotų lakštų, nedidinant savikainos ir neinvestuojant į papildomos įrangos įsigijimą. Įmonės techninės tarnybos specialistai patobulino ir suderino sumontuotą banguotų lakštų gamybos liniją taip, kad gamybos ciklą pavyko paspartinti beveik 30 proc., o projektiniai gamybos pajėgumai nuo 5 mln. kv. m išaugo iki 9 mln. kv. m per metus.
Anot V. Minioto, įmonėje visokeriopai skatinama asmeninė darbuotojų iniciatyva. Tokia vidaus politika davė puikių rezultatų – gamybos ciklo pagreitinimas suprojektuotas ir įgyvendintas pačių darbuotojų jėgomis.
Svarbiausias rūpestis – didinti eksporto rinkas
Įmonės vadovų pastangos plėsti pardavimų geografiją buvo itin vaisingos, o pardavimų strategija – neturėti vieno didelio produkcijos pirkėjo – pasiteisino su kaupu. Šiuo metu didžioji dalis „Eternit Baltic” produkcijos eksportuojama į keletą užsienio valstybių. Per penkerius darbo metus įmonės eksportas išaugo tris kartus ir vis dar neketina sustoti.
„Pirmieji darbo metai buvo sudėtingiausi. Visų pirma dėl to, kad dirbame mažoje šalyje. Visų antra, net ir priklausydami dideliam tarptautiniam koncernui, mūsų produkcijai reikėjo užsitarnauti užsienio pirkėjų pasitikėjimą. Nepaisant sunkumų, atkakli bei lanksti įmonės eksporto taktika leido net labai įnoringiems klientams iš Vokietijos ir Prancūzijos patikėti mumis“, – sako įmonės rinkodaros vadovas Vytautas Miniotas.
Pasak vadovo, įmonė nuo pat gyvavimo pradžios, dirbdama aršios tarptautinės konkurencijos sąlygomis, privalėjo gaminti ir tiekti tik pačios aukščiausios kokybės produkciją be teisės klysti. Užsakovų atlikti tyrimai parodė, kad lietuviškų banguotų lakštų parametrai nesusileidžia Vokietijoje pagamintiems. Tai užčiaupė burnas ir didžiausiems skeptikams, nepasitikintiems produkcija iš mažos šalies.
Eksporto rinkose sėkmę lemia ne tik gaminio kokybė, bet ir nepriekaištinga išvaizda. Užsienio pirkėjams „Eternit Baltic“ tiekia produktus analogiškus Lietuvoje parduodamiems gaminiams. Patikrinta banguotųjų lakštų kokybė leidžia įveikti vietinius gamintojus net ir tokiose tolimose šalyse, kaip Pietų Afrika, Peru, Čilė ar Kolumbija.
„Eternit Baltic“ nuolatos plečia savo partnerių tinklą ne tik dėl to, kad parduotų kuo daugiau savo produkcijos, bet ir tam, kad išskaidytų galimą riziką vieną ar kitą šalį ištikus krizei. Pavyzdys – Ukraina. „Eternit Baltic“ investavo į santykių bei rinkų plėtrą Ukrainoje, tikintis, kad Ukraina ruošdamasi patekimui į Europos Sąjungą atsisakys asbesto, kuris yra draudžiamas Europos Sąjungoje. Tačiau dabartinė situacija šioje šalyje yra labai komplikuota ir jiems šios medžiagos atsisakymas tikrai nėra svarbiausias klausimas. Svarbu paminėti, kad rimtai konkuruoti su asbestine stogo danga beveik neįmanoma. „Eternit Baltic” vietoje asbesto naudojamas sintetinis pluoštas iš Japonijos yra kur kas brangesnis nei asbestas, dėl to beasbestinės stogo dangos savikaina yra aukšta.
Tuo tarpu „Eternit Baltic“ investicijos į Afrikos rinkas šiais metais atsiperka su kaupu. Vien per pirmus 5 šių metų mėnesius į Afriką išvežta produkcijos daugiau nei už 2 mln. eurų. Bendravimas su tolimomis eksporto rinkomis yra ilgas ir kruopštus procesas. Būtina pažinti šių rinkų kultūros specifikas ir jų verslo ypatumus.
„Su Afrikos rinkomis bendraujame jau ne pirmus metus, bet būtent iš šių metų rezultatų pastebėjome, kad jie jau pasitiki mumis ir priprato prie mūsų produktų“, – teigia su tolimomis eksporto rinkomis dirbantis logistikos vadovas Dainius Krivickas.
Pagelbėjo reiklūs Lietuvos pirkėjai
„Eternit Baltic“ eksporto sėkmės istorija prasidėjo Lietuvoje. Anot V.Minioto, svarbiausias kokybės vertintojas čia buvo reiklusis Lietuvos pirkėjas, kuriam stogo danga yra labai svarbi. Mūsų šalyje dominuoja individualūs namai, turintys šlaitinius stogus, o jų danga matoma iš tolo. Dėl šios priežasties Lietuvos pirkėjui ji yra labai svarbi – dauguma šeimininkų nori savo namą uždengti kuo geresne ir gražesne stogo danga.
Nė vienas namų šeimininkas nenori nusileisti kaimynui namo grožiu. Individualūs pirkėjai, namų savininkai pageidauja, kad jo turimo namo fasadas ir stogo danga atrodytų idealiai. Taip pirkėjai nuolat skatina gamintojus skirti daug dėmesio ne tik dangos techninėms savybėms, bet ir dizainui.
Ne išimtis ir įmonės „Eternit Baltic“ produkcija. Banguoti pluoštinio cemento lakštai yra dažomi specialiomis staklėmis. Pirmiausia jose lakštai dažais įtrinami naudojant mechaninius šepečius. Po to konvejeriu keliauja pro vadinamąją dažų užuolaidą. Tokiu būdu dažai įsigeria į kiekvieną lakštą vienodai ir yra nudažomi itin lygiai, o dažų sluoksnis tampa ilgaamžis bei atsparus atmosferos poveikiui.
Siekdama geros išvaizdos, „Eternit Baltic“ neaukoja kokybės dėl blizgesio. Remiantis įmonės technologijomis, banguotasis pluoštinio cemento lakštas turi būti „kvėpuojantis“ ir ekologiškas, todėl paviršiaus danga nėra tokia ryški kaip kitų stogo medžiagų. Svarbiausia tai, kad po „Eternit Baltic” stogo danga tikrai nesikaups kondensatas ir iš jos nesklis nuodingos medžiagos.
Įmonėje „Eternit Baltic“ gaminama ne tik pati stogo danga, t.y. banguoti lakštai, bet ir visi būtini komplektiniai stogo užbaigimo elementai iš pluoštinio cemento: kraigai, vėjalentės, briaunų gaubtai ir daugelis kitų detalių – visos jos turi didelę paklausą Vakarų Europoje.
Technologiškai dėl medžiagos ypatumų detalių gamybos proceso neįmanoma automatizuoti, todėl visos stogo detalės gaminamos rankomis ant specialių formų. Kita vertus, didėjantis jų eksportas skatina plėsti detalių gamybą ir kurti papildomas darbo vietas naujiems darbuotojams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Europos automobilių kroso meistrų triumfas

Sekmadienį Vilkyčiuose baigėsi dvi dienas trukęs trečiasis Europos automobilių kroso čempionato etapas. Po finalinių važiavimų paaiškėjo prizininkai, pasidalinti itin svarbūs šio sezono taškai. Finaliniai važiavimai buvo intriguojantys, žiūrovams nestigo neišdildomų įspūdžių. Užfiksuota ir aštrių akimirkų: susidūrimų, liepsnų. Galiausiai viską vainikavo ąžuolų vainikai ir šampano purslai. „Junior Buggy“ įskaitoje po atkaklios kovos nugalėtoju tapo beveik visą savaitgalį tempą diktavęs olandas Bartas van der Puttenas. Finale jam ant kulnų lipo, tačiau lyderio aplenkti nesugebėjo Čekijos lenktynininkas Jakubas Novotny. Trečią poziciją išsikovojo kitas

Į Rusnę – vis dar aplinkkeliu

Pamarys informavo, kad gegužės 18-ąją iškilmingai atidaryta Rusnės estakada. Deja, po savaitės ji ir vėl buvo „uždaryta“, mat prasidėjo antrasis kelio rekonstrukcijos darbų etapas. Rusniškiai ir jų svečiai į salą keliauja dulkėtu aplinkkeliu… „Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir ja gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu, vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – po oficialaus Rusnės estakados atidarymo kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Juknaičių vasaros šventė „Visada jauni“

„Čia šiandien jaučiama ypatinga atmosfera, matau besišypsančius veidus, puikiai nusiteikusius šventės svečius ir dalyvius. Tai labai gražu! Jūs esate darni bendruomenė ir tai jaučiasi. Gražių jums šventinių akimirkų šiandien. Visada jauni juknaitiškiai, tegul geros nuotaikos jums nepritrūksta visą šią vasarą!“, – į šventę susirinkusius juknaitiškius pasveikino Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis. Šios šventės proga atidengtas ypatingas statinys – senąjį Juknaičių vietovardį žymintis ženklas. Tradiciškai pagerbti Juknaičiams nusipelnę žmonės. Šiemet Juknaičių garbės knygoje pasirašė minėto ženklo autorius medžio drožėjas

Naujagimiams siūlo kūdikio kraitelius

Siūloma iš sutaupomų socialinėms reikmėms lėšų įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamas naujagimio kraitelis. Tokią galimybę apsvarstyti iki rudens pasiūlė Tarybos narys Audrius Endzinas. Tai nėra didelė naujiena. Anot A. Endzino, dalis savivaldybių turi panašius fondus. „Mes to neturime, tačiau vertėtų, nes demografinė situacija viena iš blogesnių“, – sakė Tarybos narys. VšĮ Šilutės ligoninėje nebėra akušerijos–ginekologijos skyriaus, todėl moterys vyksta gimdyti į Klaipėdą ar Tauragę. „Moterys važiuoja gimdyti kitur, kitaip tariant, ligonių kasų pinigai nepasiekia mūsų gydymo įstaigos, mes