Estakadą pažadėta pastatyti jau kitais metais

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ištesėjo prie Seimo piketavusiems rusniškiams duotą pažadą ir apsilankęs Rusnėje atvežė atsakymą dėl estakados per užliejamą kelio Šilutė–Rusnė ruožą statybos.

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė ir Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis parodė premjerui Sauliui Skverneliui, kur kelią apsemia potvynių vandenys.

Nedažnai tenka pamatyti džiaugsmo ašaras ir lyg vaikus šokinėjančius iš džiaugsmo rimtus suaugusius žmones – būtent tokia buvo rusniškių reakcija, kai Ministras Pirmininkas, apsilankęs Rusnėje, pranešė, kad lėšų estakados statybai numatyta ir jau kitais metais rengiamasi ją pastatyti. Tuo pat metu bus renovuojamas visas Rusnę su Šilute jungiantis kelias.
Bėdos dėl kelio
Nepaisant lietaus ir stipraus vėjo, Šilutės rajono vadovai ir Rusnės bendruomenės nariai Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį pasitiko prie užliejamo kelio Šilutė–Rusnė ruožo. Pasisveikinęs su pasitinkančiais, premjeras praėjo iš abiejų pusių vėliavomis papuoštą užliejamą kelio atkarpą ir pasiūlė toliau pabendrauti šiltesnėje vietoje Salos etnokultūros ir informacijos centre.

Rusniškiai spaudė ranką premjerui.

Apie didžiausią rusniškių bėdą – užliejamą kelią – papasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Ji priminė, kad kelias užliejamas nuolatos. Paskutinį kartą užliejamą kelio ruožą bandyta paaukštinti 1980 metais, tam buvo investuota 900 tūkst. rublių. Deja, 400 metrų ilgio kelio paaukštinimą nuplovė jau pirmasis pavasario potvynis ir nuo tada 36 metus rusniškiai vargsta penimi pažadais. Dalia Drobnienė kalbėjo, kad potvyniai nuolatos ilgėja. Anksčiau jie trukdavo 1-2 savaites, dabar kartais užsitęsia mėnesį ir porą. 2013 m. potvynis truko 58 dienas, šiemet, su pertraukomis – 43 dienas.
Kelininkai bando pagelbėti, organizuoja perkėlą, tačiau net saugiai užvažiuoti ant tralų ir saugiai nuo jų nuvažiuoti būna gana sudėtinga. Žmonės užmiršta įjungti rankinį stabdį, tada automobiliai nurieda nuo tralo į vandenį. Per naktį vanduo ant kelio užšąla ir rytais tenka pralaužti ledus. Žiemą, kai ledas ant Šyšos polderio pakankamai tvirtas, patys rusniškiai įrengia ledo kelią ir kurį laiką gali pailsėti nuo persikėlimo vargų. Ledu važiuoti patogiau. Vėliau ledas ištirpsta ir vėl tenka naudotis tralu. Paprastai rusniškiai į darbą ar mokslą Šilutėje vyksta prieš 8 val., o potvynio metu tenka tai daryti apie šeštą, pusę septynių ryto, nes prie perkėlos susidaro eilės. Grįžtant vėl susiduriama su nepatogumais.
2000 metais žmones kelti pradėjo iš didesnio pravažumo karinio sunkvežimio padarytas autobusas, talpinantis 25 keleivius. Nors, kada prireikdavo, į moksleivių šiltnamiu pramintą transporto priemonę sulipdavo ir daugiau žmonių. Už 200 tūkst. litų įsigyta 1978 metais pagaminta transporto priemonė šiemet, baigiantis potvyniui, sugedo. Subyrėjo pavarų dėžė ir abejotina ar pavyks ją pataisyti. O pasitaiko, kad vanduo pakyla iki tokio lygio, kad jo nebeįveikia ir tralus tempiantys traktoriai. Tuomet Rusnė lieka visiškai atskirta nuo pasaulio.
Šiais metais pirmą kartą transporto priemones buvo pradėta kelti, kai vandens lygis ant kelio viršijo 15 cm. Anksčiau reikėdavo laukti 20 cm. Nepaisant to, vanduo kenkia automobiliams ir nuolat važinėjant per vandenį jie genda. Kai spaudžia šaltis, užšąla stabdžių sistemos ir važiuoti tampa labai pavojinga.
„Mes prašome, kad būtų sutvarkyta šita kelio atkarpa, ir mes galėtume jaustis normaliais žmonėmis. Nenorime būti žvaigždėmis, kurias žurnalistai filmuoja ir fotografuoja kiekvieną pavasarį. Norime gyventi gražiai, tykiai, ramiai. Priimti svečius, džiaugtis savo vaikais. Norime saugiai gyventi savo namuose. Ir kokia ta sala maža bebūtų, Rusnė garsėja kūrybingais darbščiais žmonėmis, ji – taip pat Lietuvos dalis“, – baigė savo kalbą Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Istorinis pažadas
Po Rusnės seniūnės prabilo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis: „Aš tikrai nežinau, kodėl tiek metų bendruomenė buvo maitinama pažadais. Iš esmės, nieko nebuvo daroma, be pažadų, be projektų, be popierinių sprendimų. Galiu pasakyti: ką mūsų Vyriausybė pažadėjo, tą ir padarys. Tai nėra tušti žodžiai. Reikia atsakingai kalbėti, nes projektai tampa auksiniais, deimantiniais, sunku įvertinti jų grąžą. Šiuo atveju pagrindinė grąža – tai žmonės. Tikrai norisi, kad šis kraštas, ši vienintelė sala Lietuvoje nebūtų įdomi tik kelias savaites per potvynį. Norisi, kad ji būtų įdomi, patraukli visuomet“.
Premjero manymu, reikia sudaryti sąlygas plėtoti turizmo verslą, pritraukti žvejų. Bet nieko nebus, jeigu nebus išspręsta svarbiausia susisiekimo problema. Iš naujo buvo išnagrinėti ir įvertinti visi iki šiol parengti projektai, Susisiekimo ministerijos komanda pasiūlė sprendimo būdus.
„Visgi apsistojome prie estakados – 750 metrų ilgio estakados. Gelžbetoninės estakados, normalios, su dviejų krypčių eismo juostomis. Tačiau viena estakada neišspręs problemos. Visas kelio ruožas nuo Šilutės iki Rusnės yra tragiškos būklės. Dėl to, pasvarstę ir įvertinę galimybes, atsipirkimo grąžą, pirmiausia žmogiškąja prasme, galiausiai tam tikrą gėdą, valstybės gėdą dėl tų pažadų, kurie buvo dalinami ir dalinami, kas blogiausia, žinant, kad sprendimai nebus daromi. Mes, Vyriausybė, esame pasirengę padaryti du dalykus – pirma, pastatyti estakadą 2018 metais (nuaidėjo plojimai ir šūksniai „Valio!“) ir antra žinia – rekonstruoti visą ruožą nuo Šilutės iki Rusnės. Projekto vertė apie 12 milijonų eurų. Nebūsite be estakados. Nors pinigų šiais metais nėra, bet projektavimo darbai ir konkursai šiemet vyks, kad galėtume 2018 metais, pasibaigus potvyniui, pradėti statybas. Jeigu nebus teisinių ginčų dėl konkursų, Lietuvos automobilių kelių direkcija beveik garantuoja, kad 2018 metais projektas gali būti pradėtas ir užbaigtas. Tai labai reikšminga, nes mes turėsime tokią svarbią datą – Valstybės atkūrimo šimtmetį. Bent jau tai bendruomenei ši data bus įsimintina. Tai nėra pažadai, tai ką paminėjau, bus padaryta. Finansavimas numatytas. Tokia esminė žinia. Tikiuosi, kad 2018 metais juostelę bus galima perkirpti“,– kalbėjo LR Ministras Pirmininkas.
Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys paskubėjo padėti išbalusiai Daliai Drobnienei kėdę. Vėliau sakė, kad ir jam pačiam širdis ėmė plakti smarkiau… Vėliau buvo apsikeitimas su premjeru atminimo dovanomis, interviu žiniasklaidai, nuotraukos atminčiai ir vaikiškas šokinėjimas iš džiaugsmo.

Žinia, kad estakada bus, pasitikta džiaugsmo ašaromis ir plojimais.

Vien estakada neapsiribojo
Nors daugiau tokių tvirtų pažadų Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nebedavė, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys supažindino svečią su kitomis svarbiomis Rusnės ir Šilutės rajono problemomis. Kalbėta apie esamas sąlygas kadetų mokyklai steigti, būtinybę gilinti Nemuno deltos upių vagas, nes dėl to kenčia tiek žvejyba, tiek laivyba. Taip pat kalbėta apie rezervato teritorijos ribų koregavimą, nes paaiškėjo, kad dabartinis teritorijos suskirstymas nepalankus nei gamtai, nei žmonėms.
Meras Vytautas Laurinaitis domėjosi tolimesnės sporto centro statybos perspektyvomis. Kai kuriais klausimais premjeras žadėjo pasidomėti pats, kitais siūlė tartis su aplinkosaugininkais.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu