Estakadą pažadėta pastatyti jau kitais metais

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ištesėjo prie Seimo piketavusiems rusniškiams duotą pažadą ir apsilankęs Rusnėje atvežė atsakymą dėl estakados per užliejamą kelio Šilutė–Rusnė ruožą statybos.

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė ir Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis parodė premjerui Sauliui Skverneliui, kur kelią apsemia potvynių vandenys.

Nedažnai tenka pamatyti džiaugsmo ašaras ir lyg vaikus šokinėjančius iš džiaugsmo rimtus suaugusius žmones – būtent tokia buvo rusniškių reakcija, kai Ministras Pirmininkas, apsilankęs Rusnėje, pranešė, kad lėšų estakados statybai numatyta ir jau kitais metais rengiamasi ją pastatyti. Tuo pat metu bus renovuojamas visas Rusnę su Šilute jungiantis kelias.
Bėdos dėl kelio
Nepaisant lietaus ir stipraus vėjo, Šilutės rajono vadovai ir Rusnės bendruomenės nariai Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį pasitiko prie užliejamo kelio Šilutė–Rusnė ruožo. Pasisveikinęs su pasitinkančiais, premjeras praėjo iš abiejų pusių vėliavomis papuoštą užliejamą kelio atkarpą ir pasiūlė toliau pabendrauti šiltesnėje vietoje Salos etnokultūros ir informacijos centre.

Rusniškiai spaudė ranką premjerui.

Apie didžiausią rusniškių bėdą – užliejamą kelią – papasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Ji priminė, kad kelias užliejamas nuolatos. Paskutinį kartą užliejamą kelio ruožą bandyta paaukštinti 1980 metais, tam buvo investuota 900 tūkst. rublių. Deja, 400 metrų ilgio kelio paaukštinimą nuplovė jau pirmasis pavasario potvynis ir nuo tada 36 metus rusniškiai vargsta penimi pažadais. Dalia Drobnienė kalbėjo, kad potvyniai nuolatos ilgėja. Anksčiau jie trukdavo 1-2 savaites, dabar kartais užsitęsia mėnesį ir porą. 2013 m. potvynis truko 58 dienas, šiemet, su pertraukomis – 43 dienas.
Kelininkai bando pagelbėti, organizuoja perkėlą, tačiau net saugiai užvažiuoti ant tralų ir saugiai nuo jų nuvažiuoti būna gana sudėtinga. Žmonės užmiršta įjungti rankinį stabdį, tada automobiliai nurieda nuo tralo į vandenį. Per naktį vanduo ant kelio užšąla ir rytais tenka pralaužti ledus. Žiemą, kai ledas ant Šyšos polderio pakankamai tvirtas, patys rusniškiai įrengia ledo kelią ir kurį laiką gali pailsėti nuo persikėlimo vargų. Ledu važiuoti patogiau. Vėliau ledas ištirpsta ir vėl tenka naudotis tralu. Paprastai rusniškiai į darbą ar mokslą Šilutėje vyksta prieš 8 val., o potvynio metu tenka tai daryti apie šeštą, pusę septynių ryto, nes prie perkėlos susidaro eilės. Grįžtant vėl susiduriama su nepatogumais.
2000 metais žmones kelti pradėjo iš didesnio pravažumo karinio sunkvežimio padarytas autobusas, talpinantis 25 keleivius. Nors, kada prireikdavo, į moksleivių šiltnamiu pramintą transporto priemonę sulipdavo ir daugiau žmonių. Už 200 tūkst. litų įsigyta 1978 metais pagaminta transporto priemonė šiemet, baigiantis potvyniui, sugedo. Subyrėjo pavarų dėžė ir abejotina ar pavyks ją pataisyti. O pasitaiko, kad vanduo pakyla iki tokio lygio, kad jo nebeįveikia ir tralus tempiantys traktoriai. Tuomet Rusnė lieka visiškai atskirta nuo pasaulio.
Šiais metais pirmą kartą transporto priemones buvo pradėta kelti, kai vandens lygis ant kelio viršijo 15 cm. Anksčiau reikėdavo laukti 20 cm. Nepaisant to, vanduo kenkia automobiliams ir nuolat važinėjant per vandenį jie genda. Kai spaudžia šaltis, užšąla stabdžių sistemos ir važiuoti tampa labai pavojinga.
„Mes prašome, kad būtų sutvarkyta šita kelio atkarpa, ir mes galėtume jaustis normaliais žmonėmis. Nenorime būti žvaigždėmis, kurias žurnalistai filmuoja ir fotografuoja kiekvieną pavasarį. Norime gyventi gražiai, tykiai, ramiai. Priimti svečius, džiaugtis savo vaikais. Norime saugiai gyventi savo namuose. Ir kokia ta sala maža bebūtų, Rusnė garsėja kūrybingais darbščiais žmonėmis, ji – taip pat Lietuvos dalis“, – baigė savo kalbą Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Istorinis pažadas
Po Rusnės seniūnės prabilo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis: „Aš tikrai nežinau, kodėl tiek metų bendruomenė buvo maitinama pažadais. Iš esmės, nieko nebuvo daroma, be pažadų, be projektų, be popierinių sprendimų. Galiu pasakyti: ką mūsų Vyriausybė pažadėjo, tą ir padarys. Tai nėra tušti žodžiai. Reikia atsakingai kalbėti, nes projektai tampa auksiniais, deimantiniais, sunku įvertinti jų grąžą. Šiuo atveju pagrindinė grąža – tai žmonės. Tikrai norisi, kad šis kraštas, ši vienintelė sala Lietuvoje nebūtų įdomi tik kelias savaites per potvynį. Norisi, kad ji būtų įdomi, patraukli visuomet“.
Premjero manymu, reikia sudaryti sąlygas plėtoti turizmo verslą, pritraukti žvejų. Bet nieko nebus, jeigu nebus išspręsta svarbiausia susisiekimo problema. Iš naujo buvo išnagrinėti ir įvertinti visi iki šiol parengti projektai, Susisiekimo ministerijos komanda pasiūlė sprendimo būdus.
„Visgi apsistojome prie estakados – 750 metrų ilgio estakados. Gelžbetoninės estakados, normalios, su dviejų krypčių eismo juostomis. Tačiau viena estakada neišspręs problemos. Visas kelio ruožas nuo Šilutės iki Rusnės yra tragiškos būklės. Dėl to, pasvarstę ir įvertinę galimybes, atsipirkimo grąžą, pirmiausia žmogiškąja prasme, galiausiai tam tikrą gėdą, valstybės gėdą dėl tų pažadų, kurie buvo dalinami ir dalinami, kas blogiausia, žinant, kad sprendimai nebus daromi. Mes, Vyriausybė, esame pasirengę padaryti du dalykus – pirma, pastatyti estakadą 2018 metais (nuaidėjo plojimai ir šūksniai „Valio!“) ir antra žinia – rekonstruoti visą ruožą nuo Šilutės iki Rusnės. Projekto vertė apie 12 milijonų eurų. Nebūsite be estakados. Nors pinigų šiais metais nėra, bet projektavimo darbai ir konkursai šiemet vyks, kad galėtume 2018 metais, pasibaigus potvyniui, pradėti statybas. Jeigu nebus teisinių ginčų dėl konkursų, Lietuvos automobilių kelių direkcija beveik garantuoja, kad 2018 metais projektas gali būti pradėtas ir užbaigtas. Tai labai reikšminga, nes mes turėsime tokią svarbią datą – Valstybės atkūrimo šimtmetį. Bent jau tai bendruomenei ši data bus įsimintina. Tai nėra pažadai, tai ką paminėjau, bus padaryta. Finansavimas numatytas. Tokia esminė žinia. Tikiuosi, kad 2018 metais juostelę bus galima perkirpti“,– kalbėjo LR Ministras Pirmininkas.
Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys paskubėjo padėti išbalusiai Daliai Drobnienei kėdę. Vėliau sakė, kad ir jam pačiam širdis ėmė plakti smarkiau… Vėliau buvo apsikeitimas su premjeru atminimo dovanomis, interviu žiniasklaidai, nuotraukos atminčiai ir vaikiškas šokinėjimas iš džiaugsmo.

Žinia, kad estakada bus, pasitikta džiaugsmo ašaromis ir plojimais.

Vien estakada neapsiribojo
Nors daugiau tokių tvirtų pažadų Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nebedavė, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys supažindino svečią su kitomis svarbiomis Rusnės ir Šilutės rajono problemomis. Kalbėta apie esamas sąlygas kadetų mokyklai steigti, būtinybę gilinti Nemuno deltos upių vagas, nes dėl to kenčia tiek žvejyba, tiek laivyba. Taip pat kalbėta apie rezervato teritorijos ribų koregavimą, nes paaiškėjo, kad dabartinis teritorijos suskirstymas nepalankus nei gamtai, nei žmonėms.
Meras Vytautas Laurinaitis domėjosi tolimesnės sporto centro statybos perspektyvomis. Kai kuriais klausimais premjeras žadėjo pasidomėti pats, kitais siūlė tartis su aplinkosaugininkais.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite