Estakadą pažadėta pastatyti jau kitais metais

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ištesėjo prie Seimo piketavusiems rusniškiams duotą pažadą ir apsilankęs Rusnėje atvežė atsakymą dėl estakados per užliejamą kelio Šilutė–Rusnė ruožą statybos.

Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė ir Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis parodė premjerui Sauliui Skverneliui, kur kelią apsemia potvynių vandenys.

Nedažnai tenka pamatyti džiaugsmo ašaras ir lyg vaikus šokinėjančius iš džiaugsmo rimtus suaugusius žmones – būtent tokia buvo rusniškių reakcija, kai Ministras Pirmininkas, apsilankęs Rusnėje, pranešė, kad lėšų estakados statybai numatyta ir jau kitais metais rengiamasi ją pastatyti. Tuo pat metu bus renovuojamas visas Rusnę su Šilute jungiantis kelias.
Bėdos dėl kelio
Nepaisant lietaus ir stipraus vėjo, Šilutės rajono vadovai ir Rusnės bendruomenės nariai Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį pasitiko prie užliejamo kelio Šilutė–Rusnė ruožo. Pasisveikinęs su pasitinkančiais, premjeras praėjo iš abiejų pusių vėliavomis papuoštą užliejamą kelio atkarpą ir pasiūlė toliau pabendrauti šiltesnėje vietoje Salos etnokultūros ir informacijos centre.

Rusniškiai spaudė ranką premjerui.

Apie didžiausią rusniškių bėdą – užliejamą kelią – papasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Ji priminė, kad kelias užliejamas nuolatos. Paskutinį kartą užliejamą kelio ruožą bandyta paaukštinti 1980 metais, tam buvo investuota 900 tūkst. rublių. Deja, 400 metrų ilgio kelio paaukštinimą nuplovė jau pirmasis pavasario potvynis ir nuo tada 36 metus rusniškiai vargsta penimi pažadais. Dalia Drobnienė kalbėjo, kad potvyniai nuolatos ilgėja. Anksčiau jie trukdavo 1-2 savaites, dabar kartais užsitęsia mėnesį ir porą. 2013 m. potvynis truko 58 dienas, šiemet, su pertraukomis – 43 dienas.
Kelininkai bando pagelbėti, organizuoja perkėlą, tačiau net saugiai užvažiuoti ant tralų ir saugiai nuo jų nuvažiuoti būna gana sudėtinga. Žmonės užmiršta įjungti rankinį stabdį, tada automobiliai nurieda nuo tralo į vandenį. Per naktį vanduo ant kelio užšąla ir rytais tenka pralaužti ledus. Žiemą, kai ledas ant Šyšos polderio pakankamai tvirtas, patys rusniškiai įrengia ledo kelią ir kurį laiką gali pailsėti nuo persikėlimo vargų. Ledu važiuoti patogiau. Vėliau ledas ištirpsta ir vėl tenka naudotis tralu. Paprastai rusniškiai į darbą ar mokslą Šilutėje vyksta prieš 8 val., o potvynio metu tenka tai daryti apie šeštą, pusę septynių ryto, nes prie perkėlos susidaro eilės. Grįžtant vėl susiduriama su nepatogumais.
2000 metais žmones kelti pradėjo iš didesnio pravažumo karinio sunkvežimio padarytas autobusas, talpinantis 25 keleivius. Nors, kada prireikdavo, į moksleivių šiltnamiu pramintą transporto priemonę sulipdavo ir daugiau žmonių. Už 200 tūkst. litų įsigyta 1978 metais pagaminta transporto priemonė šiemet, baigiantis potvyniui, sugedo. Subyrėjo pavarų dėžė ir abejotina ar pavyks ją pataisyti. O pasitaiko, kad vanduo pakyla iki tokio lygio, kad jo nebeįveikia ir tralus tempiantys traktoriai. Tuomet Rusnė lieka visiškai atskirta nuo pasaulio.
Šiais metais pirmą kartą transporto priemones buvo pradėta kelti, kai vandens lygis ant kelio viršijo 15 cm. Anksčiau reikėdavo laukti 20 cm. Nepaisant to, vanduo kenkia automobiliams ir nuolat važinėjant per vandenį jie genda. Kai spaudžia šaltis, užšąla stabdžių sistemos ir važiuoti tampa labai pavojinga.
„Mes prašome, kad būtų sutvarkyta šita kelio atkarpa, ir mes galėtume jaustis normaliais žmonėmis. Nenorime būti žvaigždėmis, kurias žurnalistai filmuoja ir fotografuoja kiekvieną pavasarį. Norime gyventi gražiai, tykiai, ramiai. Priimti svečius, džiaugtis savo vaikais. Norime saugiai gyventi savo namuose. Ir kokia ta sala maža bebūtų, Rusnė garsėja kūrybingais darbščiais žmonėmis, ji – taip pat Lietuvos dalis“, – baigė savo kalbą Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Istorinis pažadas
Po Rusnės seniūnės prabilo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis: „Aš tikrai nežinau, kodėl tiek metų bendruomenė buvo maitinama pažadais. Iš esmės, nieko nebuvo daroma, be pažadų, be projektų, be popierinių sprendimų. Galiu pasakyti: ką mūsų Vyriausybė pažadėjo, tą ir padarys. Tai nėra tušti žodžiai. Reikia atsakingai kalbėti, nes projektai tampa auksiniais, deimantiniais, sunku įvertinti jų grąžą. Šiuo atveju pagrindinė grąža – tai žmonės. Tikrai norisi, kad šis kraštas, ši vienintelė sala Lietuvoje nebūtų įdomi tik kelias savaites per potvynį. Norisi, kad ji būtų įdomi, patraukli visuomet“.
Premjero manymu, reikia sudaryti sąlygas plėtoti turizmo verslą, pritraukti žvejų. Bet nieko nebus, jeigu nebus išspręsta svarbiausia susisiekimo problema. Iš naujo buvo išnagrinėti ir įvertinti visi iki šiol parengti projektai, Susisiekimo ministerijos komanda pasiūlė sprendimo būdus.
„Visgi apsistojome prie estakados – 750 metrų ilgio estakados. Gelžbetoninės estakados, normalios, su dviejų krypčių eismo juostomis. Tačiau viena estakada neišspręs problemos. Visas kelio ruožas nuo Šilutės iki Rusnės yra tragiškos būklės. Dėl to, pasvarstę ir įvertinę galimybes, atsipirkimo grąžą, pirmiausia žmogiškąja prasme, galiausiai tam tikrą gėdą, valstybės gėdą dėl tų pažadų, kurie buvo dalinami ir dalinami, kas blogiausia, žinant, kad sprendimai nebus daromi. Mes, Vyriausybė, esame pasirengę padaryti du dalykus – pirma, pastatyti estakadą 2018 metais (nuaidėjo plojimai ir šūksniai „Valio!“) ir antra žinia – rekonstruoti visą ruožą nuo Šilutės iki Rusnės. Projekto vertė apie 12 milijonų eurų. Nebūsite be estakados. Nors pinigų šiais metais nėra, bet projektavimo darbai ir konkursai šiemet vyks, kad galėtume 2018 metais, pasibaigus potvyniui, pradėti statybas. Jeigu nebus teisinių ginčų dėl konkursų, Lietuvos automobilių kelių direkcija beveik garantuoja, kad 2018 metais projektas gali būti pradėtas ir užbaigtas. Tai labai reikšminga, nes mes turėsime tokią svarbią datą – Valstybės atkūrimo šimtmetį. Bent jau tai bendruomenei ši data bus įsimintina. Tai nėra pažadai, tai ką paminėjau, bus padaryta. Finansavimas numatytas. Tokia esminė žinia. Tikiuosi, kad 2018 metais juostelę bus galima perkirpti“,– kalbėjo LR Ministras Pirmininkas.
Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys paskubėjo padėti išbalusiai Daliai Drobnienei kėdę. Vėliau sakė, kad ir jam pačiam širdis ėmė plakti smarkiau… Vėliau buvo apsikeitimas su premjeru atminimo dovanomis, interviu žiniasklaidai, nuotraukos atminčiai ir vaikiškas šokinėjimas iš džiaugsmo.

Žinia, kad estakada bus, pasitikta džiaugsmo ašaromis ir plojimais.

Vien estakada neapsiribojo
Nors daugiau tokių tvirtų pažadų Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nebedavė, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys supažindino svečią su kitomis svarbiomis Rusnės ir Šilutės rajono problemomis. Kalbėta apie esamas sąlygas kadetų mokyklai steigti, būtinybę gilinti Nemuno deltos upių vagas, nes dėl to kenčia tiek žvejyba, tiek laivyba. Taip pat kalbėta apie rezervato teritorijos ribų koregavimą, nes paaiškėjo, kad dabartinis teritorijos suskirstymas nepalankus nei gamtai, nei žmonėms.
Meras Vytautas Laurinaitis domėjosi tolimesnės sporto centro statybos perspektyvomis. Kai kuriais klausimais premjeras žadėjo pasidomėti pats, kitais siūlė tartis su aplinkosaugininkais.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05)

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05) Pamario bibliotekininkų bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Žiemiškai baltą gruodžio 5-osios rytą Amžinybėn iškeliavo buvusi ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotoja Gerdrūta Leškytė. Daugelis šilutiškių ją prisimena kaip Giedrę iš bibliotekos. Gerdrūta Leškytė gimė 1942 kovo 4 d. Upynoje, Šilalės rajone. 1959 m. baigė Upynos vidurinę mokyklą. Taip pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 1965–1968 m. dirbo Šilalės rajono Upynos vidurinės

Atsakė, kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti ir eurą, ir kelis šimtus

Artėjant Kalėdoms, norisi namus papuošti elektrinėmis girliandomis ir dekoracijomis, tačiau dažną stabdo dvejonės, kaip tokios puošmenos gali išauginti sąskaitas už elektrą. Ekspertai sako, kad vienareikšmiškai pasakyti, kiek elektros sunaudos kalėdinės dekoracijos, yra sudėtinga, nes tai priklauso ir nuo jų parametrų, ir nuo naudojimo laiko. „Elektrinės girliandos turi labai daug parametrų, kurie gali lemti tokių papuošimų elektros sunaudojimą: girliandos ilgis, lempučių kiekis joje, lempučių tipas ir galingumas. Labiausiai elektros sunaudojimas priklauso nuo girliandos lempučių kiekio, tipo ir galingumo, tad į tai

Popietė „Advento vainikas kitaip“

​Švėkšnoje veikiantis „Diemedžio“ ugdymo centras interneto svetainėje pasidalijo šia gera žinia. ​Adventas – laukimo ir susikaupimo, gerų darbų metas. Norisi draugauti, būti geresniais kitiems, dažniau nusišypsoti. Advento simbolis – vainikas, kuris reiškia šviesos troškimą. Gruodžio 2 dieną, ,,Diemedžio” ugdymo centre vyko edukacinė popietė „Advento vainikas kitaip“, kurią organizavo auklėtoja Vilma Uselienė. Popietė prasidėjo B. Fererro istorija apie 4 advento vainiko žvakes, kurios simbolizuoja taiką, tikėjimą, meilę ir viltį. Ši istorija privertė susimąstyti apie tai, kaip svarbu išsaugoti viltį, nes kol

Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje – „Laiškas Gediminui“

Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje buvo įgyvendinamas mokyklinis projektas „Laiškas Gediminui“. 2023-ieji metai yra paskelbti Gedimino laiškų metais, todėl vienas iš projekto tikslų ir buvo paminėti šį istorinį įvykį. Mokiniai, dalyvaudami šiame svarbiame projekte, pagilino savo istorines žinias apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą, suprato jo rašytų laiškų svarbą, sužinojo, kas padėjo kunigaikščiui jo sumanymą išpildyti ir su kokiais instrumentais buvo rašomi laiškai. Pirmoje projekto dalyje mokiniai buvo supažindinti su daugybe knygų, esančių bibliotekoje, apie garsųjį Gediminą. Antroje

Taip pat skaitykite