Epidemiologai: praėjusią savaitę kilo protrūkių kreivė

Per savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje svariai padaugėjo – jų registruoti 205, kai savaitę prieš tai – 130. Aktyvių protrūkių gausėjimas fiksuotas beveik visos srityse –rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, panašų aktyvių protrūkių skaičių specialistai paskutinį kartą buvo registravę birželio pradžioje.

„Vertinant tendencijas, be abejonės, protrūkių skaičiaus augimas kelia susirūpinimą. Paskutinį kartą daugiau nei du šimtus aktyvių protrūkių fiksavome prieš trylika savaičių. Tuo metu, aktyvių protrūkių augimo tendencijas jau stebime devynias savaites iš eilės. Tai reiškia, kad epidemiologinė situacija ir toliau išlieka itin įtempta“, – teigia G. Aleksienė.

Gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė pastebi, jog, nors praėjusią savaitę visų akys neretai krypo į ugdymo įstaigas, situacija jose valdoma.

„Natūralu, kad duris atvėrus mokykloms, COVID-19 protrūkių jose neišvengsime. Tai ir matome praėjusios savaitės statistikoje. Protrūkių yra, bet jie nėra skaitlingi, fiksuojame po 2-3 susijusius atvejus, jie yra lokalizuojami. Su tokia situacija tikrai galima gyventi ir nenukrypti nuo bendro visų tikslo, jog vaikai liktų klasėse“, – sako D. Razmuvienė.

Specialistai pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu didinti skiepijimo tempą. Būtent greitesnis vakcinavimas gali reikšmingai prisidėti prie viruso plitimo suvaldymo.

Daugiausia aktyvių protrūkių – gamybos sektoriuje ir ugdymo įstaigose

Didžiausias aktyvių protrūkių prieaugis, lyginant pastarąsias dvi savaites, registruotas ugdymo įstaigose. Praėjusios savaitės pabaigoje čia fiksuoti 46 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai prieš savaitę jų buvo 13. Dauguma protrūkių registruota mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuota protrūkių dalis siekia apie dešimtadalį. Ugdymo įstaigose registruoti protrūkiai nėra gausūs – dažniausiai patvirtinama po keletą susijusių užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų.

Epidemiologai pastebi, kad aktyvių protrūkių praėjusią savaitę užfiksuota ir gamybos sektoriaus įmonėse. 36-ąją metų savaitę jų užfiksuota 43, kai prieš savaitę – 29. Gamybos sektorius pastarąsias kelias savaites ir toliau išlieka tarp tų, kur registruojama daugiausia COVID-19 ligos protrūkių. NVSC specialistai primena, kad gamybos įmonių darbuotojai nuo rugsėjo 13 dienos privalo periodiškai testuotis dėl COVID-19, jeigu nėra pasiskiepiję ar persirgę šia liga.

Tuo metu, prekybos, paslaugų, žemės ūkio įmonėse ir sporto organizacijose registruotų COVID-19 ligos protrūkių 36-ąją metų savaitę gausėjo nuo kelių iki keliolikos procentų.

Aktyvių COVID-19 protrūkių mažėjimo tendencijos praėjusią savaitę fiksuotos maisto pramonės, statybų sektoriaus įmonėse.

Gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose praėjusią savaitę taip pat daugėjo aktyvių COVID-19 protrūkių.  Gydymo įstaigose užregistruotas 21 aktyvus protrūkis, kai rugsėjo pradžioje jų buvo 13. Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose 36-ąją metų savaitę užregistruoti septyni protrūkiai, savaitę prieš tai jų buvo šeši.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Specialistai primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 12 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Nuo 12 metų galima skiepytis „Comirnaty“ (gamintojai „Pfizer“ ir „BioNTech“) arba „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vakcinomis. Vaikus vakcinai registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite