Epidemiologai: praėjusią savaitę kilo protrūkių kreivė

Per savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje svariai padaugėjo – jų registruoti 205, kai savaitę prieš tai – 130. Aktyvių protrūkių gausėjimas fiksuotas beveik visos srityse –rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, panašų aktyvių protrūkių skaičių specialistai paskutinį kartą buvo registravę birželio pradžioje.

„Vertinant tendencijas, be abejonės, protrūkių skaičiaus augimas kelia susirūpinimą. Paskutinį kartą daugiau nei du šimtus aktyvių protrūkių fiksavome prieš trylika savaičių. Tuo metu, aktyvių protrūkių augimo tendencijas jau stebime devynias savaites iš eilės. Tai reiškia, kad epidemiologinė situacija ir toliau išlieka itin įtempta“, – teigia G. Aleksienė.

Gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė pastebi, jog, nors praėjusią savaitę visų akys neretai krypo į ugdymo įstaigas, situacija jose valdoma.

„Natūralu, kad duris atvėrus mokykloms, COVID-19 protrūkių jose neišvengsime. Tai ir matome praėjusios savaitės statistikoje. Protrūkių yra, bet jie nėra skaitlingi, fiksuojame po 2-3 susijusius atvejus, jie yra lokalizuojami. Su tokia situacija tikrai galima gyventi ir nenukrypti nuo bendro visų tikslo, jog vaikai liktų klasėse“, – sako D. Razmuvienė.

Specialistai pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu didinti skiepijimo tempą. Būtent greitesnis vakcinavimas gali reikšmingai prisidėti prie viruso plitimo suvaldymo.

Daugiausia aktyvių protrūkių – gamybos sektoriuje ir ugdymo įstaigose

Didžiausias aktyvių protrūkių prieaugis, lyginant pastarąsias dvi savaites, registruotas ugdymo įstaigose. Praėjusios savaitės pabaigoje čia fiksuoti 46 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai prieš savaitę jų buvo 13. Dauguma protrūkių registruota mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuota protrūkių dalis siekia apie dešimtadalį. Ugdymo įstaigose registruoti protrūkiai nėra gausūs – dažniausiai patvirtinama po keletą susijusių užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų.

Epidemiologai pastebi, kad aktyvių protrūkių praėjusią savaitę užfiksuota ir gamybos sektoriaus įmonėse. 36-ąją metų savaitę jų užfiksuota 43, kai prieš savaitę – 29. Gamybos sektorius pastarąsias kelias savaites ir toliau išlieka tarp tų, kur registruojama daugiausia COVID-19 ligos protrūkių. NVSC specialistai primena, kad gamybos įmonių darbuotojai nuo rugsėjo 13 dienos privalo periodiškai testuotis dėl COVID-19, jeigu nėra pasiskiepiję ar persirgę šia liga.

Tuo metu, prekybos, paslaugų, žemės ūkio įmonėse ir sporto organizacijose registruotų COVID-19 ligos protrūkių 36-ąją metų savaitę gausėjo nuo kelių iki keliolikos procentų.

Aktyvių COVID-19 protrūkių mažėjimo tendencijos praėjusią savaitę fiksuotos maisto pramonės, statybų sektoriaus įmonėse.

Gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose praėjusią savaitę taip pat daugėjo aktyvių COVID-19 protrūkių.  Gydymo įstaigose užregistruotas 21 aktyvus protrūkis, kai rugsėjo pradžioje jų buvo 13. Socialines paslaugas teikiančiose įstaigose 36-ąją metų savaitę užregistruoti septyni protrūkiai, savaitę prieš tai jų buvo šeši.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Specialistai primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 12 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Nuo 12 metų galima skiepytis „Comirnaty“ (gamintojai „Pfizer“ ir „BioNTech“) arba „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vakcinomis. Vaikus vakcinai registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENOS ŠILUTĖJE  Renginiai, rašytojui Hermanui Zudermanui prisiminti PROGRAMA 2021 m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d.   Rugsėjo 30 d. (ketvirtadienis) Vokiečių kalbos diena Šilutės rajono mokyklose  Ö KAIP VOKIŠKAI? Akcijos iniciatoriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe’s institutas, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba, Vokietijos akademinių mainų tarnyba, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai. Dalyvauja Šilutės rajono mokyklos: Šilutės pirmoji gimnazija, Vydūno gimnazija, Martyno Jankaus pagrindinė mokykla, Pamario pagrindinė mokykla. Šilutės  rajono mokyklose   11 val. Atvira

Kodėl alergologo konsultacija reikalinga kiekvienam profilaktiškai?

Gera gyventi sveikai ir laimingai, tačiau toli ne kiekvienas gali džiaugtis tokia prabanga. Žinoma, skyrus užtekinai dėmesio savo sveikatai dažniausiai gero gyvenimo kokybė pasiekiama gana greitai, tačiau siūlome nepamiršti, kad skirti dėmesio reikia ne tik internetu skaitant straipsnius, tačiau taip pat ir reguliariai lankantis pas medikus.   Šiuo metu labai dažnas skundžiasi įvairiomis alergijomis, kurias dažniausiai sukelia maistas. Affidea imunologai tikina, kad reguliariai lankytis pas medikus apžiūrai dėl alergijų – verta. Apie tai kalbamės su alergologu-imunologu. Bet kokia alergija –

Viskas, ką reikia žinoti apie čiužinius

Čiužinys yra bene vienas iš dažniausiai naudojamų daiktų namuose. Nuo jo priklauso ir mūsų laimė bei gyvenimo kokybė. Tačiau kai pradedi ieškoti sau tinkamo miego palydovo, paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta. Ką reikia žinoti apie čiužinio medžiagas? Renkantis čiužinį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių susideda čiužinio šerdis, nes jos lemia čiužinio kietumą, jo pritaikomumą prie kūno ir kitas savybes. Šiuo metu yra šiūlomas platus čiužinių asortimentas, įskaitant viskoelastinius, poliuretano putos ir spyruoklinius čiužinius su lateksu, kokosų, arklių

Arkivyskupas G. Grušas išrinktas Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku

2021 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje. Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, kuriam rugsėjo 23 d. sukako 60 metų, CCEE pirmininko poste pakeičia italų kardinolą Angelo Bagnasco, vadovavusį šiai organizacijai nuo 2016 iki 2021 metų. Plenarinės asamblėjos Romoje metu išrinkti ir du nauji CCEE vicepirmininkai: Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Hollerich ir Tarptautinės šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos Belgrade pirmininkas vyskupas Ladislav

Taip pat skaitykite