Elvyros Mockienės karpinių paroda

Sausio 17 d. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos pastogėlėje atidaryta šilutiškės Elvyros Mockienės karpinių paroda.

Susirinko nemažas būrys šio meno gerbėjų, buvę kolegos, artimieji, draugai. Darbų autorė susirinkusiems papasakojo apie save ir savo kūrybą. Popieriaus karpiniais ji susidomėjo seniai, kai Birutė Servienė suorganizavo savo pirmąją karpinių parodą Šilutės internatinėje mokykloje (ten E. Mockienė irbo mokytoja), tačiau užsiimti praktika pradėjo kai išėjo iš darbo ir atsirado daugiau laisvo laiko.

Elvyra Mockienė pasinėrė į karpinių pasaulį.

Anot autorės, karpymo meno ji mokosi iš tautodailininkės Rūtos Emigart Čiuželienės darbų. Idėjų karpiniams ji semiasi iš gamtos, remiasi lietuvių liaudies karpymo meno tradicijomis bei ornamentika. Jos darbuose – gamtos vaizdai, stilizuoti augalai, paukščiai, gyvūnai, kai kuriuose darbuose vaizduojami Šilutės pastatai. Kūryba jai yra neatsiejama gyvenimo dalis, teikianti pasitenkinimą, vidinį džiaugsmą. Dar moteris siuvinėja delmonus, tapo šilko tapybos kūrinius ir kt.

Pasinėrusi į karpinių pasaulį Elvyra kuria ne tik paveikslus, bet ir atvirukus. Lietuvos šimtmečiui pagamino 100 atvirukų. Autorės darbais pasidžiaugė tautodailininkė Rūta Emigart Čiuželienė, atkreipusi dėmesį, jog karpiniai yra subtilus ir sudėtingas menas, ne kiekvienam užtenka kantrybės pasiekti reikiamą rezultatą. Parodos lankytojai grožėjosi karpinių įvairove, trapiu jų grožiu ir autorei linkėjo kūrybinės sėkmės.

Maloniai kviečiame aplankyti Elvyros Mockienės karpinių parodą, kuri Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (IV a., Tilžės g. 10) veiks iki vasario 6 d.

Karpinių temos visame pasaulyje panašios: gyvybės medis, apipintas pasakiškais šviesuliais, paukščiais, antgamtinės būtybės, augalija, sezonų kaita, žmogus, gamtos vaizdai. Tradiciniuose skirtingų kraštų karpiniuose – sakraliniai, architektūros objektai, tautosakos ir literatūros herojai, tradicinių švenčių scenos. Karpymo tradicija, įgavusi naujų formų, komponavimo būdų, nuolat kinta, bet neatsiejama nuo tautinių tradicijų tąsos.

Karpiniai yra vieni gražiausių tautodailės dirbinių, žavinčių spalvomis, ornamentika. Pirmapradžiai raštai juose susipynę su naujomis kompozicijomis, ornamentais. Šiandien karpiniai – tai savita kūrybos sritis, padedanti šiuolaikiniam žmogui pažinti dvasinį ir kultūrinį paveldą.

Lietuvoje karpiniai buvo populiarūs kaime, kur įvairių kalendorinių ir šeimos švenčių metu juos naudodavo kambarių, lempų, veidrodžių, šventųjų paveikslų puošybai. Šiandien mes kitaip suprantame popieriaus karpymo meną.

Parengė Virginija Degutienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė

E. Mockienės karpiniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.