Elektros kainų rebusas. Ar komerciniai vartotojai nepermoka už elektrą? 

Daugiau kaip 14 tūkst. šalies verslo įmonių permoka už elektrą, kadangi ją vis dar perka garantinio tiekimo sąlygomis. Pasirinkusios elektros tiekėjus, jos bendrai galėtų sutaupyti iki kelių milijonų eurų per metus.

„Elektros rinkos liberalizavimas nebuitiniams vartotojams prasidėjo dar 2013 m., tačiau per 14 tūkstančių įmonių iki šiol vis dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, tad garantinį elektros energijos tiekimą joms užtikrina AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendras šių įmonių elektros suvartojimas siekia 300 mln. kilovatvalandžių per metus, o nesirinkdamos tiekėjų ir nesidomėdamos turimomis elektros tiekimo sąlygomis šios įmonės praranda milijonus eurų“, sako bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Jo teigimu, tokių išvadų prieita išnagrinėjus garantinio tiekimo ir nepriklausomų tiekėjų taikomų kainų už elektros energiją skirtumus. Garantinio tiekimo elektros kaina šiemet sausį buvo 57,19 Eur/MWh, vasarį – 67,05 Eur/MWh, jei vasario mėnesio tendencijos išliks, kovo mėn. garantinio tiekimo kainą viršys net 80 Eur/MWh, kai tuo tarpu net smulkių bendrovės verslo klientų kainų vidurkis paskutinius du mėnesius neviršijo 55 Eur/MWh.

„Jei visos garantinio tiekimo sąlygomis elektrą perkančios įmonės naudotųsi nepriklausomų tiekėjų paslaugomis, vien per vasarį jos bendrai sutaupytų apie 300 tūkst. eurų, o aukštesnėms kainoms laikantis ilgiau ši suma gali išaugti ir iki kelių milijonų per metus. Be abejo, garantinio tiekimo elektros tarifai gali kisti ir mažėjimo linkme, tačiau ilgamečiai mūsų paskaičiavimai rodo, kad garantinio tiekimo klientai už elektrą per metus vidutiniškai sumoka iki 10 proc. daugiau nei pasirinkę nepriklausomus elektros tiekėjus“, – aiškina A. Zatulinas.

Garantinio tiekimo paslauga besinaudojantiems verslo klientams mokėtina elektros energijos kaina kinta kiekvieną mėnesį, tad gali smarkiai svyruoti – ji yra iš naujo apskaičiuojama remiantis praėjusio mėnesio „NordPool“ elektros biržos kainų vidurkiu. Nepriklausomo tiekėjo atveju kaina nustatoma atsižvelgiant į konkrečios įmonės suvartojamą elektros energijos kiekį, valandinio vartojimo ypatumus, kliento pasirinktą tiekimo laikotarpį ir išlieka stabili, tad vartotojas gali gerokai sumažinti išlaidas, palyginti su elektros pirkimu garantinio tiekimo sąlygomis.

A. Zatulino teigimu, šalies verslo įmonės domėtis rinkoje esančiomis galimybėmis bei savo turimomis elektros tiekimo sąlygomis aktyviau ėmė domėtis pradėjus elektros liberalizavimą buitiniams vartotojams. Dažniausiai perėjimo galimybėmis domisi būtent tie komerciniai elektros naudotojai, kuriems vis dar taikomas garantinis tiekimas.

Pašnekovas sako, kad šiuo metu aktyviausiai nepriklausomus tiekėjus renkasi mažos verslo įmonės, per metus sunaudojančios iki 100 MWh elektros energijos.  Tuo tarpu vidutinės ir didelės įmonės  nepriklausomą tiekėją dažnai renkasi dėl augančio susidomėjimo žaliąja energija ir siekio naudoti tik elektrą iš atsinaujinančių šaltinių.

Verslo įmones aktyviai sekti savo elektros tiekimo sąlygas skatina ir valstybė – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paragino ESO paskelbti informaciją apiekomercinius vartotojus bendroje duomenų kaupimo ir apsikeitimoplatformoje. Dalis šių duomenų yra vieši, tad juos paskelbus nepažeidžiant teisės aktų sudaryta galimybė nepriklausomiems tiekėjamsprieiti prie elektros energijos vartotojų sąrašo.

Apie „Elektrum Lietuva“:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė. 
Įmonių grupė pagamina daugiausiai žaliosios energijos Baltijos šalyse, o Europoje patenka į TOP3 „žaliausių“ 
gamintojų sąrašą. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 8000 įmonių, savo elektros 
tiekėju įmonę pasirinko daugiau nei 15000 namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 500 bendrovių, yra įrengusi 
virš 400 saulės elektrinių. 

Ernesta Karalienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite