Elektros kainos gyventojams mažėja toliau: siūloma mokėti mažiau nei 25 ct/kWh

„Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos kainos gyventojams pirmą kartą nuo praėjusių metų kovo nukrito žemiau 25 ct/kWh ribos. Gyventojams, pasirinkusiems kainą fiksuoti 6 mėnesiams, energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ siūlo žemiausią rinkoje kainą – 24,987 ct/kWh, o pasirinkę 36 mėnesių fiksavimo laikotarpį už vieną kilovatvalandę mokės 26,516 ct. Su šiais planais vartotojai nemokės jokio mėnesio mokesčio, taip pat nėra siūlomos ir laikinos nuolaidos, kurias tiekėjo keitimo atveju tektų grąžinti.

Laikinos nuolaidos

„Kainas nuosekliai jau beveik mėnesį mažinti mums leidžia objektyvios priežastys, tokios kaip pokyčiai rinkoje, ateities kainų prognozės, nuosavi atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai. Nuo šių metų pradžios mūsų siūlomos elektros kainos buitiniams vartotojams sumažėjo apie 32 proc. – nuo 36,625 ct/kWh sausio 1 d. iki šiuo metu siūlomų 24,987 ct/kWh. Tikėtina, kad kainos panašiame lygyje laikysis ir ateinančias savaites“, – komentuoja bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nuo 2023 m. sausio pradžios buitiniams vartotojams nepriklausomų tiekėjų siūlomų fiksuotos kainos planų 1 kWh kaina mažėjo 20–34 proc., nemaža dalis jų buvo mažesnės, nei valstybės nustatyta 28,5 ct/kWh kompensacijos riba.

M. Giga atkreipia dėmesį į tai, jog kai kurie rinkos dalyviai gyventojams siūlo rinktis planus su laikinomis nuolaidomis. Jo manymu, tai gali apriboti vartotojų laisvę – ateityje norint pakeisti elektros tiekėją, šias nuolaidas tektų grąžinti. Be to, renkantis tiekėją, tikslinga atkreipti dėmesį ir į parinktą ESO planą – jei yra taikomas mėnesinis 3 ar 6 Eur ESO mokestis, tai irgi svarbu skaičiuojant prognozuojamą mėnesio sąskaitą.

Nuo sausio kainas gyventojams stabiliai mažinančios bendrovės vadovo teigimu, naujų sutarčių skaičius išaugo 4–5 kartus, palyginti su metų pradžia. Didžioji dalis vartotojų renkasi planą „Praktiškas“, kuriame numatytas kainos fiksavimas 6 mėnesiams, kadangi tikisi, jog po pusmečio kainos bus dar žemesnės.

Tiekėją galima keisti

„Vis dėlto stabili išlieka ir vartotojų, norinčių garantijų ilgesniam laikotarpiui, dalis – jie renkasi 36 mėn. kainos fiksavimo planą „Atviras“. Didžiausias šio plano privalumas yra kas pusmetį peržiūrima ir, atsižvelgiant į objektyvius rodiklius, paliekama tokia pati arba pakoreguojama pagal rinkos situaciją kaina, tad ji gali dar sumažėti, ko ir tikisi gyventojai. Ramybę užtikrinančiu draudimo polisu galima vadinti tai, jog abu planų variantai yra be jokių papildomų sąlygų, laikinų nuolaidų ir sutarčių nutraukimo mokesčių, tad gyventojai gali jas bet kada nutraukti“, – sako M. Giga.

Renkantis naują tiekėją bei konkrečius elektros planus gyventojams primenama išsiaiškinti, kokios yra sutarties sąlygos: ar yra ir kokios baudos, kokios sutarčių nutraukimo sąlygos, papildomi reikalavimai.

Norint pasikeisti elektros tiekėją, gyventojui nereikia kreiptis į senąjį, užtenka sudaryti naują sutartį su nauju pasirinktu tiekėju ir senoji elektros tiekimo sutartis nutrūksta automatiškai. Svarbu tik pasiskaityti sutarties nutraukimo sąlygas, nes jei jose numatyti papildomi mokesčiai ar suteiktos nuolaidos, jas teks grąžinti. Buvęs tiekėjas pats paskaičiuos ir pateiks sąskaitą apmokėjimui.

M. Giga atkreipia dėmesį, kad esamiems bendrovės klientams, panorusiems pasikeisti turimą planą į šiuo metu siūlomą pigesnį, anksčiau suteiktų nuolaidų grąžinti nereikės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite